Komentarai ir analizė

Šiuo metu rengiama ypač daug kibernetinių atakų, nukreiptų ne tik prieš Lietuvos valdžios institucijas, bet ir prieš šalyje veikiančių privačių kompanijų informacines sistemas. Neretai perimami ir paviešinami verslo klientų duomenys. Vartotojai ir priežiūrą vykdančios institucijos paprastai skuba piktintis, kad neapsisaugojo pats verslas. Bet kalbant apie vis tobulėjančias informacines technologijas, būtina nepamiršti paprastos tiesos, – kad nenulaužiamų sistemų tiesiog nėra.

Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, ekonomistai stebi rekordines išlaidas atostogoms. Panašu, kad nemaža dalis gyventojų yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki rudens nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto. Vis dėlto, kainos mažėti nežada ir mūsų laukia dar vienas brangus šildymo sezonas, tad jau dabar verta peržiūrėti savo biudžetą ir vengti finansinių rizikų, rašoma pranešime spaudai.

Infliacija Lietuvoje perkopė 20 procentų kartelę, tačiau kainų augimo pikas bus pasiektas tik už kelių mėnesių. Sklando nemažai paaiškinimų, dėl ko kilo ši situacija – pandemija, karas, perteklinis valstybių skolinimasis ar per ilgai miegoję centriniai bankai, todėl į infliacijos priežastis verta pažiūrėti kiek giliau, rašoma pranešime spaudai. Dažnai galima išgirsti nuvalkiotą frazę, kad infliacija kyla, kai per didelis kiekis pinigų vaikosi ribotą prekių skaičių.

SEB banko duomenimis, moterys vis dar nesudaro net trečdalio visų investuojančių gyventojų – remiantis šių metų gegužės skaičiais, moterų investicijos sudaro vos 28 procentus. Kas lemia, kad moterys investicijų srityje vis dar atsilieka nuo vyrų?  SEB banko užsakymu pernai atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje jokių investicijų neturėjo 54 proc.

Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė naujausius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. 2021 metais jis buvo 11,1 proc. ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tiesa, vis dar yra sektorių, kur vidutinis moterų darbo užmokestis yra gerokai mažesnis, ir šis atotrūkis viršija 30 procentų. Europos Komisijos duomenimis, apie 30 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo lemia tai, kad daug moterų dirba palyginti mažai mokamuose sektoriuose.

Pirmasis 2022 m. pusmetis finansų rinkose buvo itin neramus. Priežasčių, kurios investuotojams šiuo metu neduoda ramybės, daugiau nei pakankamai. Įvairių rizikų kokteilis, greičiausiai, jiems nesuteiks atvangos ir antroje metų pusėje. Ką reikėtų apgalvoti tokioje situacijoje ir kaip geriausiai išsaugoti investuojamų pinigų vertę? Sustoti ir apgalvoti Įprastos 2-3 proc. infliacijos daugelis nė nepastebime, tačiau metinei infliacijai priartėjus prie 20 proc.

Įsivaizduokit siaubo sceną Kremliuje: Vladimiras Putinas sušaukia savo artimiausios aplinkos narius. „Vyrai, mums šakės, – ištaria Rusijos lyderis papilkusiu kaip pelenai veidu. „Kas atsitiko, šefe?“ – paklausia paprastai melancholiškai nusiteikęs Nikolajus Patruševas, ištempdamas kaklą, kad pamatytų popieriaus lapus, laikomus drebančiose Rusijos lyderio rankose. „Ši kalba, – atsako V. Putinas. – Patys pažiūrėkit – dabar mūsų dainelė sudainuota.

Rusija teigia, jog Lietuvos vykdoma Rusijos Kaliningrado srities blokada sukėlė dar vieną krizę Lietuvos ir Rusijos santykiuose. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pastebi, kad Rusija NATO ribas už 1997 metų linijos reikalavo nustumti dar praėjusių metų gruodį. „Įtakingas politikos leidinys „Politico“ Suvalkų koridorių net pavadino „pavojingiausia vieta žemėje“. Arba kitur sakoma: Suvalkų sąsmauska – silpniausia NATO vieta ir Putinas tai žino.

Ar teko internete matyti elektroninių parduotuvių reklamas apie parduodamus neįtikėtinai gražius ir pigius daiktus? Perspektyva pigiai įsigyti norimą daiktą – viliojanti, tačiau devynis kartus iš dešimties galite likti ir be pirkinio, ir be pinigų. Vienas iš būdų pasitikrinti, ar šioje elektroninėje parduotuvėje saugu pirkti, – paieškoti informacijos apie parduotuvę internete. Tačiau yra ir kitų specialistų rekomenduojamų būdų, kaip neapsigauti ir savo pinigų neatiduoti sukčiams.

Europos centriniam bankui nusprendus pakeisti pinigų politikos kryptį ir pradėti didinti bazines palūkanas, į tai sureagavo ir tarpbankinės palūkanos, vadinamos EURIBOR. Šis trumpinys gerai žinomas daugeliui būsto paskolų turėtojų, nes daugiau kaip 95 proc. tokių paskolų mūsų šalyje susietos su šia periodiškai perskaičiuojama palūkanų dalimi.

Paaiškinkite 1634 metų Polianovkos taikos svarbą. Kas 1704 metais įvyko Narvoje? Kas Maskvoje 1920-aisiais pasirašė taikos sutartį ir kodėl tai svarbu dabar? Tai – ne istorijos egzamino klausimai. Tai yra aktualūs nacionalinio saugumo klausimai, turintys įtakos taikai ir karui Europoje. Jie rodo, kad Kremliaus imperialistinis mąstymas neapsiriboja vien Ukraina. Rusija siekia atkurti savo įtakos sferą remdamasi pusiau mistiniu istoriniu mandatu. Dėl to turėtų nerimauti visos Rusijos kaimynės.

Kartais verta įsijungti kalkuliatorių ir įvertinti apie ką diskutuojame. Turiu įtarimą, kad papuolėme į propagandos tinkliuką. Labai daug eterio sudeginama diskusijai apie tai, kad artėja badas, nes Rusija blokuoja Ukrainos uostus ir neleidžia išvežti 20 mln. tonų seno derliau grūdų ir potencialiai apie 35 mln. naujo derliaus grūdų. Galima įtarti, kad diskusijos tikslas ne Ukrainos grūdų išvežimas, bet eilinis bandymas atšaukti sankcijas, kurios realiai smaugia agresorių.

Be šio įrenginio daugelis tiesiog nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. „Eurostat“ duomenimis, išmaniaisiais telefonais naudojasi 77 proc. Lietuvos gyventojų, o tarptautiniai tyrimai rodo kad šiuolaikiniai žmonės prie telefonų ekranų praleidžia bemaž devynerius savo gyvenimo metus. Pasaulyje daug ir nuolat diskutuojama apie žmogaus ir įrenginio ryšio poveikį, atkreipiamas dėmesys ne tik į išmaniųjų telefonų naudą, bet ir į grėsmes. Jas aptarti siūlome ir mes.

Ieškoti skenduolio išvykę pajūrio ugniagesiai rado dešimčių tūkstančių vertės gintaro krovinį. Pamatęs Kuršių mariose plūduriuojančią irklentę be žmogaus, gelbėtojus iškvietė praeivis. Tačiau atvykę specialistai nustatė, kad irklentę naudojo gintaro kontrabandininkai iš Rusijos, kurie dėl smarkaus vėjo krovinį prarado. Patobulintą irklentę Kuršių mariose netoli Nidos pastebėjo vienišas praeivis. Išsigandęs, kad jos savininkas nuskendo, žmogus iškvietė policiją ir ugniagesius.

Medaus mėnuo tiek ir tetruko – toks yra Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio niūrus vertinimas. Rusijos karo prieš Ukrainą ankstyvosiomis savaitėmis trumpai buvo susidariusi regimybė, kad lengvabūdiškos, arogantiškos, neišmanėliškos ir godžios „senųjų Vakarų“ šalys iš tikrųjų atsibudo dėl Rusijos keliamo pavojaus ir yra pasiruošusios priimti jam atremti reikalingų sprendimų bei aukų. Dabar taip nebeatrodo.

Nepaisant kylančios infliacijos, karo Ukrainoje, sankcijų poveikio bei itin išaugusio geopolitinio neapibrėžtumo, Lietuvoje toliau stebimi dviženklį augimo tempą išlaikantys atlyginimai, sparčiai kuriamos naujos darbo vietos bei vis mažėjantis nedarbas. Nors dėl karo rytuose bei kylančių kainų vartotojų pasitikėjimo rodiklis krito, kol kas gyventojų nerimas dėl jų asmeninės bei šalies ekonominės gerovės atrodo mažai pagrįstas.

Dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių bei išaugusių žaliavų kainų, kurioms įtakos turi ir sudėtinga geopolitinė situacija, prognozuojama, kad artėjantį rudenį laukia vienas brangiausių derlių. Numatoma, kad didės grūdų, jų produktų bei mėsos kainos. Lietuvoje maisto prekių krepšelis per mėnesį sudaro apie 15 proc. vidutinio atlyginimo, tad vidutines pajamas uždirbantiems gyventojams numatomas kainų šuolis labai didelės finansinės įtakos neturėtų padaryti.

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių veikėjų indėlis buvo grindžiamas įsitikinimu, kad simboliniai priešakiniai daliniai apsaugotų jas nuo Rusijos agresijos. Jeigu tik šioms pajėgoms būtų sukeltas pavojus, iškart būtų atsiųsta pastiprinimų; prireikus prieš Rusiją galėtų būti nukreipta visa Vakarų aljanso galia, kad būtų išvaduotos užkariautos teritorijos.

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas. Tačiau einant trečiam karo mėnesiui, ekonominių spaudimo priemonių tempas sulėtėjo. Rublio kursas grįžo į vasario lygį, energijos produktų embargas stringa, todėl daug kam kyla klausimas, ar sankcijos veikia. Visuomenė dažnai yra linkusi vertinti ekonominį šalies pajėgumą ir sankcijų poveikį tiesiog pasižiūrėjus į valiutos kursą.

Ilgai buvusios neutralios valstybės Suomija ir Švedija pasirinko kolektyvinio saugumo sistemą – oficialiai kreipėsi į NATO su prašymu jas priimti. Toks Švedijos ir Suomijos pasirinkimas – tai Vladimiro Putino politikos rezultatas, kokio jis tikriausiai net ir baisiausiame sapne nesitikėjo, sako buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis. Pasak A. Valionio, visos politikos priemonės, kurių imasi V. Putinas, duoda priešingą rezultatą.

Pasirinkimas tarp naujo ekonominės klasės ir naudoto, bet prabangesnio automobilio gali neduoti ramybės dažnam automobilį įsigyti norinčiam vairuotojui. Ką reikėtų įvertinti renkantis ir kaip pasverti, kuris sprendimas būtų finansiškai naudingesnis? Kas sudaro galutinę automobilio kainą Svarstydami apie naują arba pirmąjį savo automobilį, neretai darome vieną klaidą – vertiname jo kainą pagal sumą, kurią išleistume įsigydami transporto priemonę.

Pokyčiai, susitelkimas ir nežinomybė – taip būtų galima apibūdinti Lietuvos vežėjų situaciją šiuo metu. Ir nors iššūkių nestinga, juos įveikus atsivers augimo perspektyvos. Rusijos karo Ukrainoje atgarsiai visur skirtingi: vieni ieško būdų padėti Ukrainai, kiti džiaugiasi darbo jėga, treti skaičiuoja nuostolius ir ieško naujų rinkų. Lietuvos vežėjai, ypač smulkieji, dėl užsiveriančių Rusijos, Baltarusijos ir Azijos šalių rinkų atsargiai skundžiasi, rodydami smunkančią apyvartą ir bankrotą.

Šiuo metu rengiama Nacionalinė darbotvarkė, kuri yra nukreipta į alkoholio tabako ir narkotikų vartojimo ir padaromos žalos mažinimui iki 2035 metų. Tai būtų rimtas įsipareigojimas, nes tikslai keliami net trylikai metų į priekį. Pristatymuose dominuoja tikslai, bet ne priemonės ar gairės, kaip tie tikslai bus pasiekiami. Tai panašėja į garsiai aidinčią patranką, kuri neturi taikymosi sistemos ir skirta daryti įspūdį, deja, ant popieriaus. Pagrindiniai tikslai yra 26 proc.

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais daugelis investuotojų stebėjo ilgai nematytą kainų korekciją. Kas ją lėmė ir kaip elgtis raudonuojančių rinkų aplinkoje? Būtų sunku rasti finansinių aktyvų klasę, kuri šiemet nebūtų nukritusi nuo uolos. Atpigo ne tik akcijos, bet ir saugiausi vertybiniai popieriai – valstybių ir įmonių obligacijos. JAV technologinių akcijų indeksas „Nasdaq“ nuo metų pradžios krito 25 proc.

Pirmas šių metų Lietuvos ekonomikos ketvirtis buvo neblogas, prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Rusijos taip greitai nenutrūko, gyventojų vartojimo tendencijos, nepaisant labai didelės infliacijos, staiga nepasikeitė, o Vyriausybė pristatė kovos su infliacijos pasekmėmis priemonių paketą, kuris darys teigiamą įtaką ekonomikai antrą pusmetį. Prognozuojame, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 0,9 proc., o kitais metais – 1,8 procento.

Patyrę investuotojai tvirtina, kad nėra blogo meto investuoti. Tačiau toks patarimas nelabai palengvina užduotį pradedantiesiems, kai klausimai veja vienas kitą: nuo ko pradėti, į ką investuoti, kiek pinigų skirti, kaip dažnai tai daryti. Visgi pačioje investavimo kelionės pradžioje reikia sau pasakyti štai ką – investavimas neturi būti sudėtingas, žvelkime į tai paprasčiau.

Pragaras džiūgauja. Hitleris muistosi ir laimingas nenustygsta vietoje, o Stalinas ramiai papsėdamas papirosą raito ūsus iš pasitenkinimo. Jų įpėdinis Vladimiras Putinas dirba iš peties ne tik žudydamas tūkstančius nekaltų ukrainiečių, bet ir prikeldamas iš numirusių jų idėjas. O nekromantija rusų valdžia užsiiminėja jau daugiau nei dešimtmetį.

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos invazija į kaimyninę šalį sukėlė sumaištį tarptautinėje grūdų rinkoje, nes Juodosios jūros regionas nuo seno vadinamas Europos duonos krepšeliu. Įtaką pajus ir Lietuva. Skaičiuojama, kad Ukrainai tenka 10 proc. pasaulinio kviečių eksporto, Rusijai – dar apie 16 procentų. Tad šių šalių derlius ir galimybės jį eksportuoti daro didelę įtaką pasaulinei rinkai.

Šįmet rekordinis biokuro, gamtinių dujų, elektros ir kitų energijos išteklių kainų augimas kasmetį galvosūkį dėl didelių sąskaitų už šildymą pavertė rimtu galvos skausmu. Maža to, šiandieninė situacija nesukuria prielaidų tikėtis mažesnių šildymo išlaidų ateityje. Tad nors pasibaigęs šildymo sezonas ir leis lengviau atsikvėpti finansiškai, yra veiksmų, kurių galime imtis jau dabar, kad ateityje sąskaitos keltų mažiau nerimo.

Tik nedaugelis dalykų yra svarbesni Europos saugumui nei Vokietijos pasiryžimas užsikrauti ant savo pečių atsakomybės naštą. Kankinamai lėtai ir smarkiai vėluodama vyriausybė Berlyne dabar stengiasi vaduotis iš Rusijos energetinių gniaužtų ir siūlosi pasiųsti Ukrainai bet kažkiek jai reikalingų ginklų. Tačiau daug Vokietijos kairiosios stovyklos garsenybių vis dar neįtikintos.

Iki šiol verslo tvarumą neretai buvo priimta laikyti savotiška įvaizdžio dalimi, kuri galėjo padėti pelnyti partnerių, sąmoningų klientų ir visuomenės dalies simpatijas. Tačiau per ateinančius kelerius metus įsigaliosiantys nauji ES teisės aktai tvarumą versle pavers būtinybe. Europos siekis atsiriboti nuo Rusijos iškastinio kuro ir per trumpą laiką padidinti energetinę nepriklausomybę tik dar labiau paspartins tvarumo transformaciją.

Lietuvos BVP pirmą 2022 metų ketvirtį buvo 4,4 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 4,1 proc. didesnis negu prieš metus. Per ketvirtį BVP padidėjo 0,9 procento. Toks praėjusio ketvirčio ūkio plėtros rezultatas atitiko rinkos ir SEB grupės lūkesčius. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės įmonių veiklos rezultatai.

Nepaisant visų netikėtumų, nemalonumų ir iššūkių, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas neišsikvėpė – šalies BVP buvo 4,4 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis tik horizonte matyti vis daugiau besiformuojančių debesų, todėl tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis. Daugelis ekonomikos sektorių pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar pasižymėjo įspūdingu augimu – apdirbamosios gamybos apimtys buvo beveik ketvirtadaliu didesnės nei prieš metus.

Kibernetiniai įsilaužėliai suaktyvėjo, tad, jeigu vis dar manote, kad kibernetiniams įsilaužėliams įdomios tik didelių įmonių elektroninės parduotuvės, rekomenduoju šią nuomonę pakeisti. Ir kuo greičiau tai padarysite, tuo saugesni jausitės ne tik dėl savo, bet ir dėl savo klientų duomenų. Tiesa paprasta: didelės įmonės dažnai atakuojamos dėl galimai didelių pajamų, mažos įmonės – dėl jų elektroninių parduotuvių saugumo trūkumų.

Prancūzijos prezidento rinkimų peripetijos buvo įdėmiai stebimos visame pasaulyje. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio, Rusijos agresija prieš Ukrainą ir didvyriška ukrainiečių kova prieš okupantus įrodė, kad dabar Europos ar net pasaulio raidos tendencijos priklausys nuo to, kaip baigsis ši Dovydo kova su barbariškuoju Galijotu.

Šią savaitę Vyriausybė svarstys įstatymo projekto pakeitimą, kuris leistų ūkininkų įsteigtoms kaimo turizmo sodyboms gaminti ir parduoti savo gamybos alkoholinius gėrimus iki 65 laipsnių stiprumo. Kitaip sakant, būtų leista legaliai gaminti ir pardavinėti „naminukę“. Per metus toks vienetas galėtų pagaminti iki 1 tonos alkoholio per metus. Tokį siūlymą praėjusiais metais pateikė 21 seimo narys.

Versle yra sakoma, kad svarbiausia laikas yra pinigai, tačiau tai galima perfrazuoti, kad greitis generuoja pinigus. Svarbu, kaip greitai galime apsukti investicinį ciklą, kad iš jo gautume pelno. Kuo daugiau ciklų apsuksime, tuo daugiau pinigų į Lietuvą atkeliaus. Čia tas pats, kaip kelis derlius per sezoną nuimti. Sutrikus žaliavų tiekimui iš Rusijos ir Baltarusijos atsirado iššūkių, kad anksčiau gautas žaliavas (metalus, medieną ir net skaldą) tenka pakeisti kitais tiekėjais.

Dar nepasibaigęs karas prieš Ukrainą jau dabar keičia Europos saugumo sanklodą. Šio žemės drebėjimo epicentras yra Helsinkis. Vos prieš metus prie NATO aljanso norėjo prisijungti tik ketvirtadalis suomių, o dabar tokių – trys penktadaliai. Vyriausybės ataskaitos apie „pakitusią saugumo aplinką“ formuluotės, vertinant pagal suomių standartus, yra tiesiog svilinančios: „Rusija kelia pavojų visos Europos saugumui ir stabilumui“. Oficialaus sprendimo laukiama apie vidurvasarį.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę, versdamas permąstyti saugumo situaciją Europoje ir apnuogindamas gilias ekonominės politikos klaidas. Visgi jokioje kitoje Europos šalyje šios klaidos nėra tokios opios kaip Vokietijoje, kurioje ideologinis įsikibimas į savitikslį taupymą įvarė didžiausią žemyno ekonomiką į politinį ir ekonominį akligatvį. Vokietija yra pagrįstai vertinama kaip viena ekonomiškai konservatyviausių valstybių Europoje.

Europa šiemet susidūrė su milžiniškais energijos kainų šuoliais ir netikrumu dėl energetinių išteklių tiekimo. Dešimtmečius nematyta nežinomybė energetikos rinkoje veda prie ekstremalių kainų šuolių, kai elektros kaina pasiekė ir daugiau negu 200 Eur/MWh. Šie iššūkiai paskatino išskirtinį postūmį Europos Sąjungoje (ES): jeigu iki karo Ukrainoje daug dėmesio buvo skirta aplinkosaugai ir klimatui, dabar dominuoja energetinis saugumas.

Naujovės neretai priimamos atsargiai ir gali būti apipintos įvairiais mitais. Ne išimtis ir elektromobiliai – verslo bendrovės jų kol kas perka nedaug, nors skaičiavimai rodo, kad investuoti į juos apsimoka. Elektromobilių pasiūla rinkoje auga, o pigesnė eksploatacija ilgainiui atperka brangesnę kainą. Įvairūs pavyzdžiai rodo, kad įmonės, nustatydamos tam tikrą elektromobilių naudojimo tvarką, gali sėkmingai išnaudoti jų pranašumus darbe kartu su benzinu varomais automobiliais.

Pastarieji keleri metai gerokai pakeitė daugelio organizacijų gyvenimą ir darbuotojų bei darbdavių santykius. Natūralu, kad nemažai dirbančiųjų persvarsto savo lūkesčius darbo vietai ir organizacijai, išsikelia naujus tikslus ir ryžtasi pokyčiams.

Jei manote, kad konfrontacija su Vladimiro Putino Rusija kelia nerimą, pasvarstykite, kiek blogiau gali būti. Įsivaizduokite, kad mūsų akademinis, žiniasklaidos, politikos ir šou verslo elitas, paveikti dešimtmečius trukusio atkaklaus šnekinimo, jaučiasi labai skolingas Maskvai, o jos propaganda, kuri toli gražu nėra tulžinga ir sau prieštaraujanti, yra subtili, kantri ir veiksminga.

Lietuva prašo Taivano spartinti eksporto leidimų suteikimą Lietuvai. Daugiau nei 20 Lietuvos įmonių nori eksportuoti į Taivaną pieną, žuvies produktus, kiaušinių bei mėsos gaminius, teigia Maisto ir veterinarijos tarnyba. „Šiuo metu intensyviai dirbame dėl eksporto leidimų lietuviškai jautienai suderinimo. Taivanui jau esame išsiuntę keturis klausimynus apie galvijų užkrečiamąsias ligas, valstybinę veterinarinę kontrolę ir porakanopių gyvūnų situaciją Lietuvoje.

Neišmanėliški, arogantiški, lengvabūdžiai, bailūs, o visų pirma – godūs. Kaltinimų sąrašas šalims ir žmonėms, 30 metų ignoravusiems gausius perspėjimus apie Rusijos pavojingus planus prieš savo kaimynes atrodo vertas bausmės. Neabejotina, kad istorija griežtai nuteis ignoravusius baisingą grėsmę, kurią V. Putinas kelia mūsų demokratijai.

Pateikdami metinę sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją šiemet gyventojai paskutinį kartą gali susigrąžinti iki 400 eurų už jiems suteiktas būsto, automobilio remonto ir vaikų priežiūros paslaugas.

Tai ką aptiko į išvaduotus Kyjivo priemiesčius Bučą ir Irpinę sugrįžę Ukrainos kariai, sukrėtė visą pasaulį. Gatvėse kas dešimt metrų guli civilių gyventojų lavonai, jų rankos neretai surištos už nugaros ir matyti, kad jiems buvo šauta į pakaušį. Rūsiuose guli surišti ir į pakaušį sušaudyti vyrai. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pastarųjų dienų įvykius Ukrainoje stebi su didele nuostaba ir pasibaisėjimu. „XXI amžiaus realybė pranoksta bet kokį siaubo filmą.

Užteko dviejų pastarųjų metų, kad mobilioji bankininkystė imtų lygiaverčiai konkuruoti su interneto banku. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu apie 60 proc. skaitmeninių banko paslaugų naudotojų renkasi kasdienes operacijas atlikti tik išmaniąja programėle. Pagrindinė skaitmeninės finansinių paslaugų transformacijos kryptis šiuo metu – išmaniųjų programėlių, siūlančių visas banko paslaugas, plėtra. Tačiau tai nereiškia, kad bankai nusigręžia nuo kitų klientų aptarnavimo būdų.

Dėl sparčios infliacijos Lietuvoje gyventojai ketina mažiau lankytis kavinėse ir restoranuose, pramogauti, pirkti buitinę įrangą, elektronikos prietaisus ir baldus. Labiausiai vartojimą mažinti ketina kukliausias pajamas gaunantys asmenys. Savo vartojimo artimiausiu metu keisti nežada mažiau negu kas penktas gyventojas. Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Lietuvoje metinė infliacija kovą perlipo 15 proc. slenkstį.