Tačiau yra ir kitų specialistų rekomenduojamų būdų, kaip neapsigauti ir savo pinigų neatiduoti sukčiams. Apie keletą jų pasakoja SEB banko Lėšų valdymo skyriaus vadovė Dovilė Bansevičienė.
1. Nuodugniai išnagrinėkite elektroninės parduotuvės adresą
Jeigu į tokią elektroninę parduotuvę buvote atvesti iš Google paieškos sistemos ar reklaminio skydelio, viršutiniame naršyklės langelyje patikrinkite parduotuvės adresą. Kai kurie sukčiai, kurdami netikras elektronines parduotuves, specialiai įrašo labai panašų pavadinimą į tikros parduotuvės, tik su klaida. Taip daroma dėl dviejų priežasčių: pirma, kad ranka vesdami parduotuvės adresą ir netyčia suklydę patektumėte į netikrą parduotuvę, antra, kad iš pirmo žvilgsnio parduotuvės adresas jums nekeltų įtarimo. Parduotuvės adresas turėtų būti be klaidų ar įtarimą keliančių simbolių.
Prieš įvesdami asmeninius ar banko kortelės duomenis, visada įsitikinkite, kad elektroninė parduotuvė yra saugi. Svarbus parduotuvės patikimumo ženklas – SSL (secure sockets layer) sertifikatas. Tai kriptografinis protokolas, skirtas internete esančiai informacijai apsaugoti šifruojant. Šį sertifikatą galite atpažinti iš naršyklėje matomos https žymos ir spynos piktogramos. Ją spustelėję, pamatysite būtiną informaciją: ar sertifikatas galiojantis, kiek svetainėje naudojama slapukų, kitus svetainės nustatymus. Jeigu parduotuvės nuoroda prasideda https:// ir yra spynelės piktograma, tai rodo, kad prekybininkas rūpinasi pirkėjo duomenų saugumu, tačiau, pasitaiko atvejų, kai sukčiai sugeba sertifikato piktogramą padirbti, todėl tai nėra šimtaprocentinis saugumo įrodymas.
2. Parduotuvės patikimumą patikrinkite specialiose platformose
Ar žinojote, kad bet kurios elektroninės svetainės patikimumą ir teisėtumą galite patikrinti šias paslaugas teikiančiose specialiose internetinėse platformose, tokiose kaip Google Transparency Report arba UrlVoid.com? Pastarojoje įvedę norimos patikrinti parduotuvės adresą, pamatysite visą įmanomą informaciją: kas yra svetainės savininkas, koks svetainės IP adresas, o svarbiausia – įvairiomis kibernetinio saugumo programėlėmis patikrintą ir sugeneruotą parduotuvės saugumo ataskaitą. Jeigu savo interneto naršyklę nuolat atnaujinate ir turite įsidiegę antivirusinę programą, atsidarę nesaugią elektroninę parduotuvę turėtumėte gauti įspėjimą, kad joje naršyti nesaugu. Jeigu ekrane pasirodo užrašas Not secure, iškart parduotuvės langą uždarykite.
3. Ieškokite specialaus patikimumo ženkliuko
Įmonė ar organizacija, daug investuojanti į savo klientų saugumą, paprastai nori, kad klientai tai žinotų. Dėl šių priežasčių ir yra patikimumo ženkliukai, kurie dažniausiai yra dedami pagrindiniuose puslapiuose, prisijungimo ir atsiskaitymo puslapiuose. Nesvarbu, ar tai būtų Better Business Bureau, PayPal ar Google suteiktas pasitikėjimo ženkliukas, jis rodo, kad šioje parduotuvėje finansines operacijas atlikti saugu. Tiesa, vien ženkliuku pasitikėti taip pat neverta,
nes kai kurie sukčiai jį tiesiog gali padirbti – visada, pirmą kartą apsipirkdami elektroninėje parduotuvėje, ją patikrinkite keliais būdais.
4. Ieškokite kitų pirkėjų atsiliepimų
Puikus būdas sužinoti, ar parduotuvė yra tikra, ieškoti pirkėjų paliktų atsiliepimų keliuose šaltiniuose. Jie gali būti pačioje elektroninėje parduotuvėje po prekių nuotraukomis, parduotuvės socialiniuose tinkluose, tačiau geriausia patikrinti specialiose apžvalgų svetainėse, pavyzdžiui, Trustpilot, kuri pateikia tikrų klientų atsiliepimus apie įvairių elektroninių parduotuvių prekes ir paslaugas. Šioje svetainėje taip pat yra sukurtas verslo skaidrumo puslapis, kuriame galima daugiau sužinoti apie internetinį pardavėją, kurio parduotuvėje norite apsipirkti.
5. Patikrinkite, kada parduotuvė buvo sukurta
Jeigu planuojate pirkti gana brangų pirkinį, patikrinkite, kada parduotuvė buvo sukurta. Parduotuvės klastotės įprastai veikia 1–90 dienų, nes dažniausiai per šį terminą po pirkėjų skundų atsakingų institucijų būna patikrinamos ir uždaromos. Sužinoti, kada ji buvo sukurta, galima paprastai – patikrinus anksčiau minėtuose Google Transparency Report arba UrlVoid.com puslapiuose domeno registracijos (domain registration) duomenis.
6. Patikrinkite, kokį atsiskaitymo būdą parduotuvė siūlo
„Banko kortelės duomenų pateikimas elektroninėje parduotuvėje – svarbiausia dalis. Patikrinkite, kokius atsiskaitymo būdus pardavėjas siūlo. Jeigu tai kurio nors patikimo banko integruota sistema, pavyzdžiui, SEB siūloma elektroninės prekybos mokėjimų paslauga, kuri skirta atsiskaityti kortelėmis, atlikti mokėjimus iš banko sąskaitos ir Paypal ar kiti jums žinomi ir bandyti atsiskaitymo būdai, galite būti ramūs. Jeigu pardavėjas siūlo atsiųsti mokėjimo rekvizitus, verta suabejoti ir parduotuvę patikrinti kitais būdais“, – pataria D. Bansevičienė.
7. Patikrinkite pardavėjo kontaktus
Galiausiai patikrinkite, ar prekybininkas elektroninėje parduotuvėje yra nurodęs savo kontaktus ir ar šie tikri, kad prireikus galėtumėte su juo susisiekti. Įprastai parduotuvės steigėjas turi būti juridinis asmuo, kuriam priklauso šie nurodyti rekvizitai ir kurie turi būti aiškiai matomi. Įmonės kodą galima patikrinti Google naršyklėje ir, jeigu jums rodo, kad įmonė, kurios toks kodas, veikia žemės ūkio srityje, o jūs elektroninėje parduotuvėje norite įsigyti prabangią rankinę, vertėtų sunerimti – itin didelė tikimybė, kad sukčiai tiesiog pasinaudojo įmonės kodu.
Visada kritiškai vertinkite itin mažas prekių kainas ir siūlomus nerealius pristatymo terminus. Jeigu prekių kaina net keliais kartais skiriasi nuo kitose parduotuvėse siūlomų analogiškų prekių kainų, kažkas čia tikrai ne taip. Sukčiai tobulėja kartu su technologijų progresu, todėl, prieš įvesdami banko kortelės duomenis, atlikite namų darbus. Jeigu patikrinote elektroninę parduotuvę keliais anksčiau išvardintais būdais ir ji jums sukėlė įtarimų, praneškite apie ją atitinkamoms institucijoms – taip apsaugosite kitus ne tokius atidžius pirkėjus.
8. Už prekes prašoma atsiskaityti pervedant pinigus į asmeninę žmogaus sąskaitą
Norint atidaryti elektroninę parduotuvę, reikia įregistruoti įmonę, kitaip tariant, juridinį asmenį, kuriam suteikiamas įmonės kodas, registracijos adresas, įmonės banko sąskaita ir kiti legaliai veiklai būtini viešai skelbiami rekvizitai. Jeigu už patikusias prekes pinigus prašoma pervesti į kažkokio asmens privačią sąskaitą, vertėtų būti atsargiems – arba įmonė slepia mokesčius, arba jus bando apgauti sukčiai. Vienu atveju apie sukčiavimą derėtų pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kitu atveju – epolicija.lt.
„Pirmą kartą perkant patikusioje elektroninėje parduotuvėje derėtų skirti daugiau dėmesio jos legalumui patikrinti bent keliais anksčiau išvardintais būdais ir užsisakyti prekių už nedidelę kainą – apgavystės atveju bent jau nuostoliai būtų mažesni. Jeigu užsakyta prekė tokia, kokios
tikėjotės, kitą kartą galėsite drąsiai krepšelį padidinti. Tiesa, ir kito užsakymo metu derėtų atkreipti dėmesį į nurodytą sąskaitos numerį – ar jis nepasikeitė nuo pirmo karto, ar vis dar pinigus prašoma pervesti į įmonės, o ne privataus asmens sąskaitą“, – pataria SEB banko ekspertė.
Apie tarptautines elektronines sukčių parduotuves galima pranešti čia FBI’s Internet Crime Complaint Center, apie lietuviškas sukčių parduotuves praneškite epolicija.lt.
Dovilė Bansevičienė, SEB banko Lėšų valdymo skyriaus vadovė
