Įvairūs pavyzdžiai rodo, kad įmonės, nustatydamos tam tikrą elektromobilių naudojimo tvarką, gali sėkmingai išnaudoti jų pranašumus darbe kartu su benzinu varomais automobiliais.
Šalies automobilių registrą valdančios „Regitros“ duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje verslo įmonių vardu buvo registruota daugiau kaip 1,7 tūkst. lengvųjų ir lengvųjų komercinių elektromobilių. Tai sudaro vos 0,7 proc. automobilių parko. Per 2021 metus registruoti 873 nauji įmonių elektromobiliai sudarė taip pat nedidelę dalį – 3,8 proc. Pusę šių elektromobilių įsigijo automobilių nuomos įmonės, tad tikrieji šių automobilių naudotojai yra privatūs asmenys.
Žvelgiant į 2021 m. Europos šalių naujų lengvųjų automobilių registravimo statistiką, elektromobiliai sudaro 10,3 proc. ir daugiau nei 2 kartus viršija Lietuvos rodiklį (4,6 proc.). Tarp šių šalių užimame 17 vietą.
Remiantis statistikos duomenimis, Lietuvoje verslas nuperka du trečdalius visų naujų lengvųjų automobilių, tačiau situacija kone priešinga su elektromobiliais – dominuoja privatūs pirkėjai. Kodėl verslas santūriai vertina elektrines transporto priemones?
Sparčiai augantis elektromobilių pasirinkimas
Iš visų šiuo metu daugiau kaip 1 tūkst. Lietuvoje siūlomų automobilių modelių, elektromobiliai sudaro 7 proc. (77 modeliai). Palyginimui, 2018 m. rinkoje buvo siūlomi tik 28 skirtingi tokie modeliai. Pastaraisiais metais elektrinių automobilių pasiūla smarkiai išaugo ir turėtų didėti toliau, todėl riboto pasirinkimo klausimas tampa vis mažiau aktualus.
Pagal „Swedbank“ turimus veiklos nuomos su paslaugomis duomenis, populiariausi yra mažos ir kompaktinės klasės automobiliai, miesto visureigiai bei vienatūriai ir mikroautobusai. Rinkos tyrimas rodo, kad didžiausias elektromobilių modelių pasirinkimas yra miesto visureigių kategorijoje (34 proc.).
Tiesa, pastebima vis dar nepakankama pasiūla mažos ir kompaktinės, vidutinės bei komercinės paskirties lengvųjų automobilių kategorijose. Tai iš dalies riboja verslo klientų pasirinkimą.
Pagrindinis argumentas – ekonominis kriterijus
Rinkdamiesi elektromobilį privatūs asmenys labiau vadovaujasi savo finansinėmis galimybėmis bei noru prisidėti prie švaresnės aplinkos ir mažiau skaičiuoja, kada tai atsipirks. Įmonei automobilis yra viena iš darbo priemonių, padedančių kurti pridėtinę vertę, bet tuo pačiu tai yra ir papildomos veiklos sąnaudos.
Nors elektromobiliai yra brangesni už analogiškus benzinu ar dyzelinu varomus modelius, pigesnė jų eksploatacija kainos skirtumą gali atpirkti.
Pavyzdžiui, remiantis „Swedbank“ valdomo automobilių veiklos nuomos parko statistika, vidutinė verslo kliento automobilio metinė rida yra apie 30 tūkst. km. Tokiu atveju įsigyti elektromobilį net ir be APVA paramos yra efektyvesnis sprendimas nei analogiškas benzininis modelis. Kita vertus, esant du kartus mažesnei ridai, mažesnės elektromobilio aptarnavimo ir energijos sąnaudos neatsveria kainų skirtumo.
Kiek elektromobilių, tiek įkrovos stotelių
Verslo klientų automobiliai dažniausiai naudojami dviem tikslais. Vieni tarnauja išskirtinai darbo užduotims vykdyti. Kiti automobiliai patikimi konkretiems darbuotojams, kurie, įmonei sumokėjus atitinkamus mokesčius, naudoja juos asmeninėms reikmėms ir ne darbo metu.
Iš ryto automobilis turi būti visiškai įkrautas, todėl neišvengiamai kiekvienam elektromobiliui įmonė turi parūpinti įkrovos stotelę. Ši aplinkybė padidina sąnaudas, o kai kuriais atvejais tam net nėra techninių galimybių. Vidutinės galios įkrovimo stotelės kainuoja 550–2 tūkst. eurų, o greito įkrovimo – nuo 10 tūkst. eurų.
Darbuotojas, kuris naudosis elektromobiliu ne darbo metu, taip pat gali turėti įtakos įmonės sprendimui jį pirkti. Jei darbuotojas gyvena daugiabutyje ir neturi galimybės įsirengti įkrovimo stotelės arba laisvalaikiu įveikia didelius atstumus, elektromobilis bus ne pats geriausias pasirinkimas.
Kiek važiuosime, o kiek krausime
Tarp privačių asmenų renkantis elektromobilį labai populiarus kriterijus yra vienu įkrovimu nuvažiuojamas atstumas. Verslo klientams svarbu, kad vieno įkrovimo pakaktų visos dienos maršrutams. Įmonės negali sau leisti, kad automobilis būtų įkraunamas darbo valandomis ir darbuotojas tuo metu nedirbtų.
„Swedbank“ išanalizavo keliuose automobiliuose įmontuotos stebėjimo ir kontrolės įrangos duomenis ir pastebėjo, kad automobilių ridos smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, vieno verslo kliento benzinu varomo automobilio vidutinė dienos rida buvo 145 km, tačiau metuose buvo 12 dienų, kai dienos rida viršijo 300 km. Tokiu atveju elektromobilis nelabai tiktų, o įmonė turėtų turėti pakaitinių automobilių, nuvažiuojančių didesnius atstumus.
To paties kliento turimo elektromobilio vidutinė dienos rida tesiekė 26 km. Paaiškėjo, kad nors maksimalus automobilio nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu yra 220 km, buvo priimtas sprendimas šį automobilį eksploatuoti tik miesto ribose. Tai padidino naudojimosi dažnumą, bet smarkiai sumažino ridą. Taip pat paaiškėjo, kad benzininiam automobiliui kuro pripilti pakanka kartą per savaitę, o elektromobilį reikia įkrauti kiekvieną dieną.
Nepaisant šių iššūkių, tendencija keisti turimą parką elektromobiliais tik stiprės. Svarūs argumentai jų naudai yra didėjanti pasiūla, ekonominė nauda, nemokamas parkavimas mieste ir galimybė naudotis autobusų eismo juosta.
Taip pat svarbu paminėti netaikomus taršos mokesčius, atsakingą požiūrį į įmonės paliekamą CO2 pėdsaką bei investiciją į reputaciją, kuriai įtakos turi augantys klientų, partnerių ir tiekėjų lūkesčiai.
Monika Cemnolonskienė, „Swedbank“ lizingo vadovė
