Komentarai ir analizė

Karai baigiami susitarimais, o šie pasiekiami per diplomatiją. Per aštuonis besitęsiančio Rusijos puolimo Ukrainoje mėnesius ši tradicinė išmintis patyrė smūgį. Tačiau žiemai artėjant galima tikėtis, kad pasigirs daugiau balsų, saugiai nutolusių nuo mūšio lauko ir siūlančių, kad atėjo metas kalbėtis apie taiką. Pirmasis Rusijos invazijos į Ukrainą etapas 2014–2015 metais baigėsi Minsko susitarimais. Kažkas panašaus neabejotinai galėtų suveikti ir vėl.

Šių metų balandžio 11 dieną Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) Seimo Valdybai pateikė viešais, oficialiais duomenimis paremtus skaičiavimus apie reikšmingus valstybės (mokesčių mokėtojų) finansinius praradimus, tačiau nei Seimo Valdyba, nei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas į tai nesureagavo. Rugpjūčio mėnesį paskelbti naujausi 2022 metų duomenys apie loterijų ir lošimų organizatorių rezultatus atskleidžia tolesnį situacijos prastėjimą viešųjų finansų praradimo prasme.

Nors kai kurie elektroninės prekybos dalyvių šiandien ilgisi per pandemiją pasiekto milžiniško augimo greičio, tyrimų bendrovė „Euromonitor International“ prognozuoja, kad ateinantį penkmetį Lietuvoje vidutinis metinis elektroninės prekybos rinkos augimo tempas sieks apie 19 proc., o visose Baltijos šalyse gyventojai 2026-aisiais internetu pirks maždaug penktadalį visų prekių. Žinoma, daugiausia jų parduos tie, kas geriausiai prisitaikys prie pirkėjų lūkesčių.

Antra krizė nuo šio dešimtmečio pradžios vėl žadina verslo ir gyventojų baimes bei kursto lūkesčius, kad visas problemas išspręs arba bent užglaistys valstybės biudžetas. Valstybė gali ir turi vykdyti tokią anticiklinę fiskalinę politiką, tačiau jos galimybės nebėra neribotos. Drauge su ateinančių metų valstybės biudžetu vyriausybė pristatė ir puokštę įvairiausių priemonių, kuriomis bus amortizuojamas neigiamas energijos krizės poveikis gyventojams bei įmonėms.

Karas Ukrainoje išryškina tiek NATO tikslą, tiek trūkumus. Ištisus dešimtmečius Rusijos grėsmę smarkiai nuvertindavusiam Aljansui reikalingi nauji planai, nauji pajėgumai, naujos vadovavimo struktūros, nauji įsipareigojimai ir naujas mąstymas. O artėjant 2023 metais Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, organizacijai reikia naujo lyderio.

Pasaulio finansų rinkose tęsiasi dideli svyravimai – investuotojai laukia duomenų apie lėtėjančią JAV ekonomiką, tačiau šios šalies darbo rinka toliau demonstruoja atsparumą. Todėl sparčiai griežtinamos pinigų politikos perspektyva išlieka, o karas Ukrainoje ir energetinė krizė Europoje teigiamų prošvaisčių kol kas nežada.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje trečią ketvirtį nemenkai sumažėjo: kad būstas brangs, teigė 57 proc. apklaustųjų, kai antrą ketvirtį tokią nuomonę turėjo 80 proc. respondentų. Tikėtina, kad kuklesnius lūkesčius labiausiai lemia pagausėjusios diskusijos viešojoje erdvėje apie tai, kad būsto rinkai ateinantys metai bus prastesni. Taip pat neigiamą įtaką daro ir didėjančios palūkanų normos bei prastėjančios kitų metų ekonominės prognozės.

„Lyja pinigais“. Toks pirmasis įspūdis pasiklausius Valstybės ir kitų biudžetų, taip pat ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pristatymų. Kalbama, kad geriau esą dar nėra buvę. Tačiau ar iš tikrųjų? Nekalbėsiu apie valstybės skolą. Apie ją jau tiek prikalbėta.  Pirmiausia atkreipsiu dėmesį, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezerve yra sukaupta rekordinė lėšų suma, viršijanti pusę milijardo eurų.

Pavogtų ar nusikalstamoms veikoms finansuoti skirtų pinigų plovimui vis dažniau pasitelkiami vadinamieji pinigų mulai – žmonės, kurie savo banko sąskaitą už atlygį „paskolina“ pinigų išgryninimui ar pervedimui į kitą sąskaitą. Kas gresia susigundžius tokiu iš pažiūros lengvu uždarbiu ir ką daryti, patekus į tokias sukčių pinkles? Į pinigų mulų paieškos pinkles gali įkliūti bet kas, tačiau paprastai tokių žmonių ieškantys sukčiai nusitaiko į labiau pažeidžiamas gyventojų grupes.

Kažkada tai buvo trofėjus, o dabar – spąstai. Savaitgalio ataka ant tilto per Kerčės sąsiaurį verčia jaustis nejaukiai kiekvieną rusą, gyvenantį okupuotame Krymo pusiasalyje. Įkyrūs ukrainiečių provincialai nėra jau tokie juokingi. Jie pasirodė esą klastingi, galingi priešininkai, galintys smogti per atstumą ir, regis, norintys tai padaryti.

Nuo metų pradžios euras JAV dolerio atžvilgiu prarado apie 17 proc. savo vertės. Toks reikšmingas valiutų kursų svyravimas verslui, prekiaujančiam keliose skirtingose rinkose, jau savaime gali nulemti ir išaugusį pelningumą, ir netikėtą nuostolį. Idealiu atveju įmonės turėtų stengtis subalansuoti įplaukas ir išlaidas skirtingomis valiutomis – tai būtų paprasčiausias ir pigiausias būdas apsisaugoti nuo kursų svyravimų, rašoma pranešime spaudai.

Suprantu, kad jau visiems atsibodo, kad Lietuvoje problemos nesprendžiamos, kad daugeliui šalies žmonių kuriama negatyvi ir jokio optimizmo ateičiai neprogramuojanti aplinka. Net nesinori pagalvoti, kad žmonės galutinai nusivils visais politikais, ko ir siekia ši valdžia bei jos lyderiai. Praėjusi savaitė paženklinta dirbtinai keliamu nesutarimu tarp Gabrieliaus Landsbergio ir prezidento Gitano Nausėdos, siekiant pažeminti šalies vadovą. Kas kelia šį konfliktą – aišku. Gabrielius Landsbergis.

Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą. Europos centrinis bankas (ECB) per paskutinius kelis susirinkimus padidino palūkanas nuo neigiamų -0,5 proc. iki 0,75 proc.

Nuosavas būstas – vienas didžiausių ir labiausių trokštamų daugelio lietuvių pirkinių, kuriam įsigyti neretai prireikia banko finansavimo. Norint užsitikrinti sklandų paskolos gavimo, būsto įsigijimo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo procesą, reikia atlikti šiek tiek „namų darbų“. Kokie jie ir į ką svarbu atkreipti dėmesį? Pirmasis žingsnis – finansinių galimybių vertinimas Mūsų norai neriboti, o štai finansinės galimybės paprastai turi labai aiškias ribas.

Energijos kainų šoko fone daugybė gyventojų ir verslų pradėjo ieškoti būdų kaip sumažinti sąskaitas už elektrą. Populiariausias – mažinti vartojimą ir taupyti. Tačiau yra ir kitas kelias, galintis ne tik padėti valdyti sąnaudas, bet ir suteikti ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Tai investicijos į robotizaciją. Paradoksalu, tačiau elektra varomi robotai gali padėti ir sutaupyti.

Apyvartinės lėšos visada yra viena populiariausių temų tarp įmonių finansų vadovų. Ekonominio neapibrėžtumo metu apyvartinių lėšų valdymas tampa kertiniu verslo elementu, užtikrinančiu išlikimą, todėl jam prioritetą turėtų teikti ir įmonių vadovai.

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo pasiekimais ar planais. Didėjant kalbančiųjų skaičiui daugėja ir triukšmo, per kurį vis sunkiau išgirsti esmę: kiek tikėtinas yra jūsų verslo tvarumas? Kiek esate pažengę tvarumo kelionėje? Ir kokie kiti žingsniai? Perėjimas prie žaliosios elektros energijos, mažinama tarša, planai pašalinti CO2 emisijas visoje veiklos grandinėje, perdirbti tinkamos pakuotės, atsakingai išgautos žaliavos –...

Diskutuojant apie ekonomikos ir finansų rinkos ateities perspektyvas, dažnai įvardijamos dvi projekcijos – finansinių institucijų prognozės ir rinkos dalyvių lūkesčiai. Pastarieji yra išskaičiuojami iš išvestinių finansinių instrumentų kainų ir priklauso ne nuo prognozių modelių (kurie savo ruožtu labai priklauso nuo jų sudarytojų prielaidų), o nuo tuo metu sudaromų sandorių kainų.

Seimo dauguma savo balsais neleido, kad įvyktų interpeliacija energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Nepavykusi interpeliacija nereiškia, kad tuo opozicija baigė savo darbą. Galbūt pozicija mano priešingai, bet mes esame pasiruošę ir toliau kelti klausimus bei teikti konstruktyvius pasiūlymus. Tą daryti privalome, nes Lietuvos žmonės laukia sprendimų, rašoma politiko komentare.

Po šį trečiadienį (rugsėjo 21 d.) įvykusio JAV Federalinio rezervų banko posėdžio vėl pranešta apie ženklų bazinių palūkanų padidinimą, kuris siekė 0,75 proc. punkto. Tai buvo jau 5 palūkanų padidinimo kartas šįmet, po kurio FED nustatytos bazinės palūkanos pasiekė 3-3,25 proc. lygį. FED valdybos pirmininkas Jerome Powell‘as dar kartą pabrėžė savo nusiteikimą grąžinti infliaciją į 2 proc. lygį visomis priemonėmis, kokių tik prireiks.

Stebiu Lietuvoje ir Europoje siaučiančią isteriją dėl dujų ir elektros kainų ir niekaip negaliu atsikratyti įspūdžio, kad visa tai jau kažkur mačiau. Tikrai mačiau – maždaug prieš dešimtmetį. Vieną vėlyvo rudens dieną sodų bendrijos, kurioje gyvenu, kaimynė pareiškė girdėjusi, kad gretimos sodų bendrijos pirmininkė mūsų sodų bendrijos pirmininkui sakė, esą Šulija sakė, kad artimiausia žiema bus labai šalta.

Energetikos, kuro, maisto ir kitų produktų kainos – tarsi reaktyvinis lėktuvas. Taip sparčiai pastaruoju metu kyla į viršų, kad tik spėk viską sekti. Gyvename išties neramiais laikais, tad žmonėms tenka vis dažniau peržiūrėti savo išlaidas bei pagrįstai kelti klausimą – o kas bus toliau? Taip, didesnių išlaidų dėl geopolitinės situacijos išvengti gal ir nepavyks, tačiau kaip stipriai augančios kainos atsilieps Jūsų asmeniniams finansams labai priklauso ir nuo Jūsų.

Akcijų biržose prekiaujantys investuotojai susiduria su įvairiais techniniais įvykiais, kurių paskirtis ir poveikis investicijų vertei galui būti ne visada iki galo suprantami. Vienas tokių įvykių yra išleistų akcijų skaičiaus pakeitimas – padalijimas ar padauginimas (angl. split arba reverse split), rašoma pranešime spaudai. Pastaruoju metu tai įgyvendino ne tik JAV, bet ir Baltijos šalių įmonės. Toks pokytis dažniausiai vykdomas, kai akcijos kaina smarkiai pakyla arba gerokai sumažėja.

Skamba keistai, tačiau gali būti, kad po trijų nepriklausomybės dešimtmečių iš tiesų turėsime sveikatos priežiūrą be sistemos. Jau pats žodis sistema, sisteminti ir pan. reiškia, kad egzistuoja tam tikri dėsningumai, tvarka, organizacija. Trumpai apibūdinsiu, ką aš šiuo metu matau sveikatos sistemoje. Dvi jos dalys iš sistemos buvo paleistos gerokai anksčiau. Tai – farmacija ir odontologija.

Sparčiai auganti infliacija tarsi savaime diktuoja sprendimą padidėjusius vaiko pinigus skirti vartojimo reikmėms. Vis dėlto, jei šeimos pajamų pakanka būtinosioms išlaidoms, daugiau nei 80 eurų sudarančią sumą ar bent jos dalį verta nukreipti į investicines priemones. Apdairiai įdarbinta valstybės išmoka gali užtikrinti vaikui finansiškai geriau aprūpintą ateitį ar padėti išvengti galvosūkio, už kokias lėšas išleisti vaiką studijuoti.

Artėja šaltasis metų sezonas, o tai reiškia, kad be kitų iššūkių Lietuva turi ruoštis ir galimam gausiam karo pabėgėlių iš Ukrainos atvykimui – prognozuojama, kad rudenį į Lietuvą gali atvykti 60 tūkst. nuo karo bėgančių žmonių. Ruoštis, tai reiškia aiškiai žinoti, kokios mūsų galimybės juos apgyvendinti, suteikti būtinas buitines, socialines, švietimo ir kitas paslaugas.

Kas labiau laukė rugsėjo 1-osios – mokytojai ar moksleiviai? Mokytojams ši diena yra didžiulio darbo finišas, nes mūsų vasara visada intensyvi: kuriame naujus projektus ir programas, bendradarbiaujame su socialiniais partneriais, keliame kvalifikaciją, geriname mokyklos infrastruktūrą ir priimame naujus kolegas, formuojame kolektyvą. Moksleiviams nuo rugsėjo atsiveria naujos veiklos, patirtys, žinios, atgyja ir sustiprėja ryšys su bendramoksliais.

Įsivaizduokit, kad Trečiasis Reichas ne žlugo pralaimėjęs, bet liko gyvuoti dar dešimtmečiams. Po Hitlerio mirties jame įvyksta dalinės reformos, o paskui prasideda sąstingis. Devinto dešimtmečio viduryje į valdžią Berlyne ateina nacių biurokratas iš provincijos Michaelis Gorbachas.

Gali atrodyti, kad pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu niekada nebus geros progos. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi savaime, o atėjus iššūkių laikui prioritetai vėl būna kitur. Tačiau galbūt šiuo metu besiniaukstantis ekonomikos dangus paskatins apsvarstyti, ką šiandien kiekvienas galime padaryti dėl savo ir savo vaikų finansinės ramybės bei gerovės ateityje, rašoma pranešime spaudai.

Europa ir vėl atsidūrė ekonominių negandų epicentre − vos atsigavus po pandemijos praradimų, didžiausia per penkiasdešimt metų energetikos krizė grasina panardinti euro zoną į recesiją, rašoma pranešime spaudai.  Šie metai senajam žemynui prasidėjo neblogai – šalys paliko karantinus už nugaros, pietų Europa džiaugėsi atsigavusiu turizmu, gana sparčiai augo ekonomika. Dėl geros metų pradžios euro zona, tikėtina, šiemet augs apie 2,8 proc.

Komo ežero pakrantėje didžiausias karas Europoje per pastaruosius 75 metus atrodo labai tolimas. Nerūpestingi, kosmopolitiški ir lengvai pinigus taškantys svečiai iš Rusijos būriuojasi baruose ir paplūdimiuose. Ten esama ir ukrainiečių, bet dauguma jų sunkiai dirba. Viena pabėgėlė, triūsusi mūsų viešbutyje, mėnesį praleido rūsyje, kol galiausiai pabėgo į Italiją. Ji sakė, kad džiaugiasi grynu oru ir galimybe vėlų vakarą vienai pareiti namo.

Įsivaizduokite, jei pasaulyje egzistuotų stebuklingas rutulys, kuris leistų nuspėti rytojų: pasakytų, kas bus po metų, patartų, kurie pirkiniai finansiškai sėkmingi ar nuostolingi, leistų sužinoti, kurios investicijos atneš sėkmę, rašoma pranešime spaudai. Nors realiame pasaulyje tokio rutulio niekas neturi, paprastų taisyklių, kurios padėtų įvertinti savo investicijų galią ir bent preliminariai apskaičiuoti, kokia ateitis laukia, yra.

Liniuotė, rašiklis, keli sąsiuviniai ir pratybos – vaiko suruošimas į mokyklą prieš rugsėjį tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip atskiros biudžeto eilutės ir kruopštaus planavimo nereikalaujančios išlaidos. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimais, pirmoko mokyklinis krepšelis tėvams atsieis bent 350 eurų, vyresniųjų tėvai išleis mažiau, tačiau išlaidas taip pat turėtų suplanuoti, rašoma pranešime spaudai.

Žvelgiant iš dabartinės aukštos infliacijos ir nepastovumo finansų rinkose situacijos, kalbos apie investavimą gali atrodyti ne itin patrauklios. Vis dėlto investavimas į vertybinius popierius yra vienas iš būdų, galinčių padėti apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau 60 proc. lietuvių apie investavimą sako žinantys nepakankamai, tad jie praranda galimybę tinkamai įdarbinti savo pinigus.

„Visiškai beatodairiškas“ – taip „The New York Times“ žurnalistas Tomas Friedmanas apibūdino Nancy Pelosi vizitą į Taivaną. Kai Jungtinės Valstijos užsiėmusios Ukraina, kam provokuoti žemyninės Kinijos vadovybę nereikalingu įžeidimu? Įniršusio Pekino reakcija į Atstovų Rūmų pirmininkės kelionę, įskaitant provokuojančias karines pratybas, kurios gali reikšti visišką savarankiškos salos blokadą, tarsi pabrėžia šią žinią. Tačiau sekant T. Friedmano logika toliau, iškyla problemų.

Baigėsi rinkimai – tegyvuoja rinkimai. Kartais taip atrodo, žiūrint į mūsų politikų veiksmus. Bijoma imtis ryžtingesnių, daugiau diskusijų ar prieštaravimų sukeliančių klausimų. Nes nukentės reitingai, nes sumažės galimybė laimėti rinkimus. Tuo metu Ukrainoje vykstantis karas, atrodo, netrukdo jos lyderiams palaikyti to, kam pritaria tikrai ne didžioji visuomenės dalis.

Karas Ukrainoje tęsiasi jau penkis mėnesius ir pabaigos jam nematyti. Aš labai sunkiai įsivaizduoju rusų kareivius žiemojančius kur nors Ukrainos stepėse, bet iš rusų galima tikėtis ir to. Vadinasi, karo veiksmai sulig pirmosiomis snaigėmis tikrai neprivalo pasibaigti. Kai kas deda viltis į Rusijos caro sveikatos būklę, tačiau jis juk turi praktiškai neribotus išteklius savo sveikatingumui palaikyti, tad manyti, jog jis štai štai ims ir padvės – negalime.

Prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomikos laukia sunkūs laikai. Visgi blogiausi lūkesčiai neišsipildė – nors šalies ūkio plėtra ir sustojo, tačiau dauguma sektorių išlieka stiprūs, rašoma pranešime spaudai.  Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos realus BVP augo 2,8 proc., tiesa, nemaža dalis metinio augimo vyko iš inercijos – per ketvirtį ekonomika krito -0,4 proc.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepos mėnesį metinė infliacija dar šiek tiek padidėjo ir pasiekė 20,8 procento. Tačiau vis daugėja indikacijų, kad infliacijos piką jau pasiekėme, o rudenį ir ypač kitais metais ji ims sparčiai mažėti. Ekonomistai negali pasigirti, kad šiemet jiems pavyko prognozuoti infliacijos šuolius – nors kainų augimo įsibėgėjimas nebuvo netikėtas, jo mastas ir greitis nustebino visus.

Panašu, kuriam laikui nurimo politinė audra, kilusi dėl Kaliningrado tranzito. Bet vienų galvose liko painiava, o kitiems paaiškėjo naujoji užsienio politikos strategija – pirma padaryti, o paskui galvoti. Karštakošiai strategai, dar balandį žinoję Europos komisijos (EK) išaiškinimą dėl sankcijų Rusijai, vis dėlto ėmė ir sustabdė sankcionuotų Rusijos prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą.

Applebaum? Snyderis? Belton? Arba galbūt Dostojevskis ar Solženicynas? Putino karas Ukrainoje pavėluotai sužadino smalsumą, kokia yra Kremliaus vadovybė ir kaip ji priima sprendimus.

Lietuva per 30 metų pasiekė labai daug. Laisvė, sąjunga su pažangiausiomis pasaulio šalimis, narystė saugumo organizacijose, politinis stabilumas (ketvirta Vyriausybė, kuri valdo visą kadenciją!), energetinė nepriklausomybė, bet šalis vis dar ekonomiškai atsilieka nuo Vakarų Europos. Ekonomika veikia vienu varikliu Lietuva pasirinko būdą auginti savo ekonomiką per orientaciją į eksportą. Tai sėkmingas ir išbandytas kelias. Pavyzdžiu laikoma Airija.

Vakarai pateko į keblią padėtį dėl didelių energijos kainų ir menkos pasiūlos. Kadangi gamtinių dujų eksportas sudaro tik 2 proc. Rusijos BVP, Kremliui ši sritis nėra Achilo kulnas. Tačiau dujų importas kritiškai svarbus klientams, pavyzdžiui, Vokietijai. Ten savivaldybės jau imasi taupyti šildomų plaukimo baseinų sąskaita. Ir bus dar blogiau. Žiemą planuojamų tiekti dujų kainos – septyniskart didesnės negu ilgametis vidurkis.

Reaguodamas į dešimtmečius nematytą infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) šiandien pirmą kartą po 11 metų pertraukos ir daugiau, nei buvo prognozuota, pakėlė bazines palūkanų normas. ECB bei finansų rinkos signalizuoja, kad palūkanų normos ir toliau sparčiai kils, tačiau besikaupiančios euro zonos ekonominės problemos gali greitai sustabdyti šį palūkanų normų kėlimo ciklą.

„Kažkoks kosmosas Lietuvoje“, – sako žmonės paklausę naujienas. Tuo pat metu, kai pranešama apie 21 infliacijos procentą, kas prilygsta karo ištiktos Ukrainos infliacijos lygiui, kai verslas jau atleidžia darbuotojus ir prašo atidėti mokesčius, agresorė kaimyninė šalis grasina atsakomosiomis sankcijomis Lietuvai, o už ekonomiką atsakinga ministrė neigdama informaciją apie ekonomines grėsmes garsiai ir išdidžiai pristato Lietuvos ambicijas kosmose. Negali nesutikti su žmonėmis.

Sutrikusios tiekimo grandinės, geopolitinės įtampos, infliacija, energinės nepriklausomybės paieškos, globalios maisto krizės nuojauta – tai nauja tikrovė, verčianti permąstyti prioritetus, rašoma pranešime spaudai. Ieškant sprendimų opioms problemoms, gali kilti pagunda tvarumo temą nustumti į antrą planą. Visgi yra rimtų priežasčių nepamesti tvarumo krypties ir jos nuosekliai laikytis.

Šiuo metu rengiama ypač daug kibernetinių atakų, nukreiptų ne tik prieš Lietuvos valdžios institucijas, bet ir prieš šalyje veikiančių privačių kompanijų informacines sistemas. Neretai perimami ir paviešinami verslo klientų duomenys. Vartotojai ir priežiūrą vykdančios institucijos paprastai skuba piktintis, kad neapsisaugojo pats verslas. Bet kalbant apie vis tobulėjančias informacines technologijas, būtina nepamiršti paprastos tiesos, – kad nenulaužiamų sistemų tiesiog nėra.

Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, ekonomistai stebi rekordines išlaidas atostogoms. Panašu, kad nemaža dalis gyventojų yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki rudens nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto. Vis dėlto, kainos mažėti nežada ir mūsų laukia dar vienas brangus šildymo sezonas, tad jau dabar verta peržiūrėti savo biudžetą ir vengti finansinių rizikų, rašoma pranešime spaudai.

Infliacija Lietuvoje perkopė 20 procentų kartelę, tačiau kainų augimo pikas bus pasiektas tik už kelių mėnesių. Sklando nemažai paaiškinimų, dėl ko kilo ši situacija – pandemija, karas, perteklinis valstybių skolinimasis ar per ilgai miegoję centriniai bankai, todėl į infliacijos priežastis verta pažiūrėti kiek giliau, rašoma pranešime spaudai. Dažnai galima išgirsti nuvalkiotą frazę, kad infliacija kyla, kai per didelis kiekis pinigų vaikosi ribotą prekių skaičių.