Apyvartinės lėšos, t.y. trumpalaikis turtas atėmus trumpalaikius įsipareigojimus, yra tarsi verslo kraujotakos sistema. Siekiant užtikrinti stabilią įmonės veiklą būtina palaikyti sveiką apyvartinių lėšų balansą.
Nepriklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos, apyvartinės lėšos yra svarbus rodiklis, atspindintis įmonės finansinę būklę, gebėjimą turtą paversti pajamomis. Įprastai įmonės siekia turėti daugiau apyvartinių lėšų, nes tai didina jų patikimumą, likvidumą ir rodo augimo potencialą. Minusinis balansas, kaip ir staigūs apyvartinių lėšų pokyčiai, gali signalizuoti, kad įmonė susiduria su finansinėmis problemomis, neturi iš ko finansuoti savo veiklos.
Kita vertus, ne mažiau svarbu užtikrinti, kad apyvartinis kapitalas netaptų verslo stabdžiu. Pernelyg didelis apyvartinių lėšų kiekis gali rodyti, kad verslas veikia neefektyviai arba vadovai praleidžia galimybę investuoti į plėtrą, efektyvumo didinimo, kokybės gerinimo ir kitus verslui svarbius sprendimus. Turėti daug apyvartinių lėšų ypač nenaudinga esant aukštai infliacijai, kadangi nenaudojami pinigai ir trumpalaikis turtas sparčiai nuvertėja.
Siekiamybė – turėti atsargą
„JP Morgan“ apyvartinio kapitalo indekso ataskaitoje pastebima, kad jei vien „S&P 1500“ kompanijos efektyviau naudotų apyvartinį kapitalą, į rinką būtų įlieta per 500 mlrd. JAV dolerių. Panašiai skaičiuoja ir „Hackett Group“, įvertinusi, kad neišnaudojamas JAV kompanijų apyvartinio kapitalo potencialas siekia apie 1,2 trilijono JAV dolerių.
Šiuo metu vyraujantis ekonominis neužtikrintumas tik dar labiau išryškina apyvartinių lėšų optimizavimo būtinybę.
Tuo įmonės turėjo galimybę įsitikinti visai neseniai, smogus COVID-19 pandemijai: dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių, sumažėjusios prekių ir paslaugų paklausos, vėluojančių atsiskaitymų kai kurių sektorių verslai tiesiogine šių žodžių prasme atsidūrė ant išlikimo ribos. Dažnu atveju išsigelbėti padėjo ne pasiruoštos finansinės pagalvės, bet būtent efektyvus apyvartinių lėšų valdymas.
Įprastai, ekonomikos augimo laikotarpiu, įmonių finansų vadovai siekia palaikyti teigiamą apyvartinių lėšų santykį, kuris leistų užtikrinti stabilią įmonės veiklą, bet ne pernelyg aukštą, kad nestabdytų verslo augimo.
Dabar, vyraujant nežinomybei dėl tolesnių ekonominių perspektyvų, pagrindinis įmonių tikslas yra kuo labiau sumažinti rizikas. Prie to gali prisidėti ir apyvartinės lėšos.
Turėdama pakankamą jų atsargą, įmonė bus geriau pasiruošusi įvairiems netikėtumams, jai bus lengviau planuoti tolesnę veiklą, o jei iškiltų būtinybė imtis pokyčių, tam ji turėtų daugiau laiko. Kitaip sakant, pirmenybė turėtų būti teikiama apyvartinių lėšų pertekliui. Visgi ši taisyklė galioja ne visais atvejais.
Kovoje dėl išlikimo prireikia ir išorės pagalbos
Įmonės veiklai įtakos turi daugybė skirtingų faktorių, vienas jų yra konkurencinė aplinka. Jei didžiosios bendrovės gali sau leisti sukaupti didesnį rezervą, smulkių ir vidutinių įmonių atveju brangi kiekviena augimo galimybė. Jei ja nepasinaudosite jūs, tai padarys konkurentas. Apyvartinių lėšų judėjimą šie verslai stebi, vertina ir sprendimus priima kone kasdien.
Maža to, verslams, kurie kasdien kovoja dėl išlikimo ir dažnai susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, jų sukaupti gali būti sudėtinga ar net neįmanoma. Net pasirengus planą, koją gali pakišti, pavyzdžiui, už produkciją iš anksto atsiskaityti paprašę tiekėjai, sandėlyje užsilikusios atsargos ar svarbus klientas, paprašęs pratęsti sąskaitos apmokėjimo terminą.
Tokiais atvejais sustyguoti veiklą galima pasinaudojus apyvartinio kapitalo paskola verslui, kuriuo galima padengti trumpalaikes įmonės veiklos išlaidas, pavyzdžiui, sumokėti darbo užmokestį, nuomą, skolas ir pan. Įprastai tokia paslauga aktuali įmonėms, kurios užsiima sezoniniu verslu arba vykdo cikliškus pardavimus, tačiau užklupus ekonominiam neužtikrintumui ji gali padėti adaptuotis prie pasikeitusių aplinkybių, amortizuoti sumažėjusias pajamas bei išsaugoti verslą susidūrus su laikinomis finansinėmis problemomis.
Keturios esminės sritys
Tad kaip teisingai valdyti apyvartinį kapitalą ir į ką svarbiausia atkreipti dėmesį ekonominio neužtikrintumo metu? Mano vertinimu, svarbiausios keturios sritys yra šios:
1. Atsargos. Recesijos metu perteklinės medžiagų ar prekių, kurių nepavyksta greit realizuoti, atsargos gali įšaldyti reikšmingą dalį apyvartinių lėšų. Siekiant to išvengti, vertėtų išanalizuoti jų srautus, sutrumpinti prekių laikymo sandėliuose laiką, inventorių periodiškai tikrinti bei operatyviai reaguoti į paklausos pokyčius.
2. Pirkimai. Skirtingi įmonės padaliniai turi savo poreikius ir prioritetus – gamybai svarbu nuolat turėti medžiagų, pardavimams – prekių atsargų ir panašiai. Centralizuotas pirkimų valdymas, kuomet kiekvieną pirkimą turi patvirtinti finansų vadovas ar jo deleguotas asmuo, leis išvengti painiavos ir neatsakingo išlaidavimo. Taip pat verta ieškoti naujų, papildomų tiekėjų, galinčių pasiūlyti jums reikiamų medžiagų ar prekių. Tokiu būdu diversifikuosite tiekimą, o išaugusi konkurencija gali atverti ir derybų galimybę.
3. Atsiskaitymai. Įprastai finansų vadovai yra linkę nukelti atsiskaitymus su tiekėjais, bet sąskaitų apmokėjimas laiku gali turėti didesnę naudą: tokie partneriai labiau vertinami ir turi stipresnę derybinę poziciją sudarant naujus sandorius ar pratęsiant esamus. Analogiškai, ir iš savo klientų turėtumėte reikalauti sąskaitas apmokėti laiku, o tai darančius galite apdovanoti pasiūlydami nuolaidą ar kitą papildomą naudą.
4. Klientai. Blogėjant ekonominei situacijai, žmonės pirmiausia atsisako nebūtinų prekių ir paslaugų, o jų teikėjai būna priversti mažinti kainas. Išlaikyti pardavimus esamame lygyje gali padėti pajamų šaltinių diversifikavimas, pavyzdžiui, mažėjant naujiems pardavimams skirti didesnį dėmesį esamų klientų aptarnavimui, remonto ar eksploatavimo paslaugoms. Taip pat pasistenkite suteikti didesnę pridėtinę vertę, pavyzdžiui, apjungdami prekes ar paslaugas į krepšelius arba kooperuodamiesi su partneriais, siūlančiais susijusias prekes ar paslaugas.
Apyvartinės lėšos yra tarsi barometras, rodantis įmonės gebėjimą išlaikyti pakankamus pinigų srautus trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti. Ekonominius sunkumus išgyvena tik tie verslai, kurie žino, kaip teisingai valdyti apyvartines lėšas ir išlaikyti jų teigiamą balansą.
Justinas Dedela, „European Merchant Bank“ pardavimų vadovas.
