Jungtinių Tautų prekybos ir prekybos konferencija (UNCTAD) savo pagrindinėje metinėje ataskaitoje vėl pablogino pasaulio ekonomikos augimo prognozes.
Kovą organizacija pasaulio ekonomikos augimo 2022 metais prognozę sumažino nuo 3,6 iki 2,6 procento.
Dabar ji numato, kad pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 2,5 proc., o kitąmet augimas dar sulėtės – iki 2,2 procento.
Tokį pat augimą 2023 metais prognozuoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kuri kol kas nekeičia 2022 metų augimo prognozės ir pasaulio ekonomikai šiemet pranašauja 3 proc. plėtrą.
Tuo tarpu Tarptautinis valiutos fondas (TVF) numato, kad pasaulio ekonomika šiemet padidės 3,2 proc., o kitąmet – 2,9 procento.
Pasak UNCTAD, dėl sparčiai kylančių palūkanų normų ir finansavimo sąlygų griežtinimo išsivysčiusios ekonomikos šalyse, taip pat dėl daugybės krizių, kurias lėmė COVID-19 pandemija ir Rusijos karas Ukrainoje, pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimas jau virsta smukimu, o pageidaujamas vadinamasis minkštas nusileidimas atrodo mažai tikėtinas.
„Turime įspėti, jog galbūt esame ant politikos paskatintos pasaulinės recesijos slenksčio“, – per spaudos konferenciją Ženevoje pareiškė UNCTAD generalinė sekretorė Rebeca Grynspan.
Pasak agentūros, besivystančios ekonomikos šalims dėl netinkamos finansinės paramos gali grėsti virtinė krizių dėl skolų, klimato sukrėtimų ir atsigavimo po pandemijos.
Tačiau „vis dar yra laiko žengti atgal nuo šio recesijos slenksčio“, – pažymėjo R. Grynspan.
Palūkanų normų „lošimas“
JAV ir Europos centriniai bankai pastaraisiais mėnesiais mėgino kovoti su infliacija didindami pagrindines palūkanų normas, tačiau pastaruoju metu vis labiau nuogąstaujama dėl recesijos, kurią gali išprovokuoti toks ryžtingas finansavimo sąlygų griežtinimas.
„Bet koks įsitikinimas, kad jie galės sumažinti kainas kliaudamiesi didesnėmis palūkanų normomis ir nesukelti recesijos, yra ... neapgalvotas lošimas“, – pažymėjo UNCTAD.
EBPO vertinimais, recesijos grėsmė jau pakibo virš Jungtinių Valstijų, o Vokietija turėtų pirmoji iš didžiųjų Europos ūkių kitąmet nugrimzti į nuosmukį.
Šalys „turi priemonių nuraminti infliaciją ir paremti visas pažeidžiamas grupes“, – pareiškė R. Grynspan.
„Tai pasirenkamų politinių galimybių ir politinės valios klausimas. Tačiau dabartinis veiksmų kursas kenkia labiausiai pažeidžiamiesiems, ypač besivystančios ekonomikos šalyse, ir dėl jo kyla pasaulinės recesijos rizika.“
UNCTAD įspėjo, kad pinigų ir fiskalinės politikos sprendimai, priimami išsivysčiusios ekonomikos šalyse, gali pastūmėti pasaulį link pasaulinės recesijos ir užsitęsusio sąstingio, „kurių žala būtų didesnė nei 2008 metų finansų krizės ar 2020 metų COVID-19 sukrėtimo“.
Organizacija pažymėjo, kad infliacija išsivysčiusios ekonomikos šalyse jau pradeda silpti, ir paragino skubiai „koreguoti kursą“ renkantis politikos priemones, kuriomis būtų tiesiogiai sprendžiamos kainų kilimo problemos ypač svarbiose srityse, kaip antai maisto ir energijos.
UNCTAD taip pat ragina su infliacija kovoti pasitelkiant „pragmatiškesnę strategiją“, kuri apimtų, be kita ko, kainų kontrolės priemones, nenumatyto pelno apmokestinimą, antimonopolines priemones ir kt.
