Šaltojo karo laikus menančios ginkluotės Rusijoje pilni sandėliai, iš 10-ties tankų surinkti vieną važiuojantį bei šaudantį jie tikrai gali ir tokių lūženų Rusija vis dar gali pririnkti armadas. Debilų, kurie išsitatuiruoja sau Kremlių ant krūtinės ir Putino portretą ant nugaros ten begalės, savanoriais ar už algą jie kariauti mielai vyks. Taigi, Rusija vis dar yra primityvus, vis dar turintis galimybių bei išteklių skriausti kitus Mordoras. Kad baigtųsi karas Ukrainoje, turi griūti pats Ruso–Mordoras.
Gali būti, kad ta griūtis yra ne taip jau toli, kita vertus, jos dar reikės palaukti. Hipotezė yra ta, kad viskas vyks dviem etapais. Kaip būtent – atsakymų ieškosime Rusijos kaip valstybės horoskope ir Rusijos kaip socialinės–kultūrinės formacijos cikluose.
Pirmiausia – apie Rusiją kaip valstybę: kada ji gimė? Kai kurie astrologai (pirmiausia Rusijos) naudoja laiką, kai Rusijos federacija, dar būdama SSRS sudėtyje paskelbė savo nepriklausomybę ir iškėlė Rusijos vėliavą virš Rusijos parlamento. Tačiau SSRS tuo metu dar kuo puikiausiai gyvavo, tad apie kažkokį savarankiškos valstybės gimimą tuo metu kalbėti yra sunku. Beje, netrukus po šio įvykio Rusijoje lankėsi Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Tečer, kuri situaciją pakomentavo taip: „Tai būtų tas pat, jeigu kokia nors mūsų grafystė išsikeltų savo vėliavą ir paskelbtų nepriklausomybę“. Nonsensas kažkoks.
Taigi, kad gimė dabartinė Rusija? Mano hipotezė – 1991 metų rugpjūčio pučo metu. Būtent tuomet SSRS mirė, o dabartinė Rusijos Federacija gimė. Kurią pučo akimirką – jau atskiras ir iki galo neaiškus klausimas. Tai gali būti laikas, kai puolimu nieko nelaimėję SSRS kareiviai rugpjūčio 21 d. naktį atsitraukė nuo barikadų prie Rusijos parlamento; tai gali būti ankstus tos pačios dienos rytas, kai kažkas iš pučistų paskambino Rusijos parlamento gynėjams ir pasakė, kad naujo puolimo nebus (atseit – jūs laimėjote); tai gali būti laikas, kai Borisas Jelcinas užsilipo ant tanko ir perskaitė savo ukazą, susidedantį iš dviejų dalių: 1) Sovietų Sąjunga panaikinama, ir 2) visas jos teises ir pareigas perima Rusija; galiausiai tai gali būti laikas, kai virš Kremliaus suplevėsavo Rusijos vėliava – berods, tai buvo rugpjūčio 22 d. vidurdienį. Bet kuriuo atveju, pirmosiomis rugpjūčio 22 d. valandomis į Maskvą grįžęs Michailas Gorbačiovas vėliau pasakė, kad „aš grįžau jau į kitą šalį“.
Kurį iš šių laikų bepaimtumėm, tam konkrečiam metui sudarytas horoskopas bus ypatingas dviem atžvilgiais. Pirma, tuo metu vyko įstabus Saulės, Veneros, Merkurijaus ir Jupiterio susitikimas kelių laipsnių ribose. Pažiūrėkime, ką tai lemia. Saulė Liūto ženkle yra labai ryški ir linkusi dominuoti – dominuoti iš visų jėgų (nesvarbu gali ar negali) linkusi ir Rusija; visos šalia Saulės atsidūrusios planetos astrologiniais terminais kalbant yra sudegusios, tai yra labai susilpnintos. Be to, Venera ir Merkurijus yra dar ir retrogradinai, tai yra tuo metu dangaus skliautu judėjo atbulai, o tai dar vienas susilpninimas. Taigi: 1) leisgyvis sudegęs dalykinio proto valdovas Merkurijus – leisgyvis Rusijos mokslas, o verslas lygyje „būtų tik naftos ir dujų – visa kita nupirksim“; 2) leisgyvė meno, grožio, estetikos ir jausmų valdovė Venera – Gazmanovo bei Baskovo lygio menas ir pozicija „manęs niekas nemyli (ir jūs esate dėl to kalti), nors iš tiesų tai aš nemyliu nieko“; sudegęs Jupiteris – tai pozicija „jūs manęs negerbiate, bet iš tiesų tai aš, Rusija, jaučiu nepilnavertiškumo kompleksą ir negerbiu jūsų“.
O užvis svarbiausia, Rugpjūčio pučo metu Saulė prasilenkė su ypatinga žvaigžde – Hidros alfa, vardu Alfardas. Senesniuose mituose tai vienagalvė vandens gyvatė, naujesniuose – tai pelkėse gyvenusi ir aplinkinius kraštus terorizavusi Lernos hidra, kurią galiausiai nugalėjo Heraklis. Šiaip ar taip, ir viena, ir kita būtybė buvo piktavalė. O dabar primerkime akį ir pažvelkime į vamzdynus, kuriais iš Rusijos vis dar plaukia angliavandeniai - kuo ne gyvatės? Pats faktas, kad Rusija tikrai puikiai moka gąsdinti, šantažuoti ir bauginti tikriausiai komentarų nereikalauja. Tiesą sakant, įvairiausių formų baimė ir šantažas – tikrosios Rusijos „eksporto“ prekės, jau ką šalis moka – tai moka. Taigi, Rusija – tai protiškai atsilikusi (Merkurijus) empatijos neturinti (Venera), dėl vertingumo kompleksų kenčianti (Jupiteris), bet dominuoti norinti (Saulė Liūto ženkle) teroristė Hidra, visą kontinentą apipainiojusi savo gyvačių pavidalo kaklais, kurie skirti ne tiek tam, kad tiekti angliavandenius į kitas šalis, kiek tam, kad pumpuoti iš tų šalių eurus bei dolerius į save.
O dabar – prognozė. 2023 metų vasario mėnesį tiesiai prieš tą vietą, kur Rusijos gimimo metu buvo Saulė ir trys kitos planetos atsidurs Saturno planeta. Tuo metu Saturnas bus Vandenio ženkle ir maksimaliai stiprus. Kada toks planetų išsidėstymas nutinka žmogaus gyvenime, jis turi problemų su širdimi. Žinoma, jeigu ta širdis jauna ir sveika, nieko ypatinga gali ir nevykti, bet jeigu ta širdis yra gyvenimo audrų kaip reikiant pakedenta, nualinta, gali būti problemų iki infarkto imtinai. Kalbant ne apie gyvus žmones, o apie šalis, Saulės padėtis simbolizuoja centrinę valdžią – prezidentą arba imperatorių (Jupiteris simbolizuoja premjerus; beje, nuskriaustas Jupiteris Rusijos horoskope parodo Putino – Medvedevo santykį ir tikrąją pastarojo politinę vertę).
Taigi, jeigu versija dėl Rusijos horoskopo teisinga, 2023 metų vasario mėnesį Maskvoje gali įvykti rimta krizė, kažkas panašaus į politinį infarktą. Pagrindinis šio „infarkto“ dalyvis bus asmuo, atitinkantis Saulę valstybės horoskope, tai yra Vladimiras Putinas. Teigti, kad tai bus garantuota Vladimiro putino fizinė pabaiga būtų pernelyg drąsu (nes juk politinė, karinė ar įprasta „greitoji pagalba“ irgi gali atvažiuoti laiku), tačiau tikėtina, kad Maskvoje gali dėtis itin įdomūs dalykai. Ją krestelės kaip reikiant. Be to, nereikia pamiršti, kad vasario mėnesį Saturnas atsidurs ne tiktai tiesiai priešais Saulę Rusijos horoskope, bet ir tiesiai priešais Jupiterį, kuris simbolizuoja šalies premjerą Medvedevą. Todėl galime teigti, kad vasario mėnesio situacija palies abu svarbiausius Rusijos asmenis.
Ir tai bus ne pabaiga, bet savotiška Rusijos agonijos pradžia.
Reikalas tas, Rusija ne kaip valstybė, o Rusija kaip šalis, kaip kraštas, Rusija kaip tam tikra geografinė – socialinė sankloda paklūsta maždaug 40-ties metų ciklui, kurį lemia Saturno ir Neptūno planetų sąveika. Kiekvieno ciklo pradžioje šalis pradeda stiprėti, maksimalią galią pasiekia ciklo viduryje, tuomet pradeda silpti kol galiausiai ciklo pabaigoje įvyksta didesnio ar mažesnio masto kolapsas. Tuomet viskas prasideda iš naujo. Pritaikant XX amžiui, vienas ciklas baigėsi ir kitas prasidėjo 1917 metais, kai pasibaigė carinė Rusija ir prasidėjo lenininė – stalininė Rusija. Šis ciklas baigėsi 1953 metais ir sutapo su Josifo Stalino mirtimi. Tada baigėsi karingojo bolševizmo ir prasidėjo socialistinis Rusijos ciklas, kuris baigėsi 1989 metais. 1991 metais neliko ir pačios SSRS. Svarbiausios šio 1989 metais prasidėjusio ciklo fazės: pirmas ciklo ketvirtis baigėsi ir antrasis prasidėjo 1999 metais ir sutapo su Vladimiro putino atėjimu į valdžią; ciklo viršūnė buvo 2006/2007 metais, - čia galime prisiminti garsiąją Putino kalbą Miunchene – tai iš tiesų buvo savotiškas Putino „triumpf des Willens“ - Putino „valios triumfas“; trečiasis ketvirtis baigėsi ir ketvirtasis prasidėjo 2015 metais. Olimpiada Sočyje vyko 2014, tuoj po jos sekė Krymo bei Donbaso okupacija. 2015 metais Donbasas liepsnojo, pradėjo veikti pirmosios sankcijos. Prasidėjo paskutinė ciklo fazė, kurios metu sistemos degradaciniai, dezintegraciniai procesai išryškėja labiausiai. Šalis kasdien darosi vis silpnesnė ir silpnesnė. Ir štai, paskutinei ciklo fazei einant į pabaigą, kai šalis darosi vis silpnesnė ir vis mažiau gyvybinga, Vladimiras Putinas pradeda karą su Ukraina. Pasibaigs ši ciklo fazė 2026 metais.
Klausimas laisvalaikiu – ar šie ciklai veikė istorinėje praeityje, kai apie Neptūno planetą niekas nei žinojo, nei sapnavo? Ką gi, 1700-ieji, vienas ciklas baigiasi, prasideda kitas. Būtent tais metais Rusija, kartu su Danijos-Norvegijos karalyste, Saksonija ir Abiejų Tautų Respublika pradeda Šiaurės karą. Viena pasekmių – po trejų metų miestas Sankt Peterburgas – tas Rusijos „langas į Europą“ - jau yra. Caro Petro I vedama Rusija modernizuojasi ir sparčiai žengia pirmyn. Praėjo lygiai penki Saturno – Neptūno ciklai ir iš Rusijos vidaus išlindo Vladimiro Lenino rankutės ir šį langą triukšmingai užtrenkė. Iš vidaus.
Apibendrinkime. Pirma, yra tikimybė, kad artimiausią žiemą, greičiausiai vasario mėnesį, Rusijoje įvyks krizė, greičiausiai susijusi su jos centrine valdžia, labiausiai tikėtina, kad pačia aukščiausia. Labai tikėtina, kad ta krizė bus susijusi su Rusijos Federacijos „pasiekimais“ šią vasarą. Antra, tai dar ne pabaiga, Rusijos Federacija tokia kokia yra dar liks egzistuoti toliau iki 2026 metų (nors ją valdantys asmenys gali ir pasikeisti), kada dėl jos egzistavimo bus sprendžiama iš esmės. Trečia, jeigu 2026 metais dabartinė Rusijos federacijos konstitucinė santvarka likviduota nebus, tai reikš, kad nauja valstybė negims ir 1991 metais gimusi Hidra išliks. Ar ji vėl išbujos, ar liks panaši į smulkų naminį gyvūną – klausimas vis dar atviras.
