Vieną vėlyvo rudens dieną sodų bendrijos, kurioje gyvenu, kaimynė pareiškė girdėjusi, kad gretimos sodų bendrijos pirmininkė mūsų sodų bendrijos pirmininkui sakė, esą Šulija sakė, kad artimiausia žiema bus labai šalta.
Kadangi nieko panašus nesakiau dėl to, kad dėl įvairiausių priežasčių negalėjau sakyti, pasidarė smalsu, kas gi čia vyksta. Ir atsivėrė labai įdomus vaizdas.
Kelių dienų tarpsnyje viešojoje erdvėje vienas po kito pasipylė daugybė įdomių tekstų bei pareiškimų. Štai vienas naujienų portalas atpyškino tekstą, kuriame kažkoks Estijos sinoptikas aiškina, esą artimiausia žiema būsianti labai šalta, ir apskritai prasidedąs kelių dešimtmečių trukmės labai šaltų žiemų, kurių metu Baltija užšals iki pat Danijos sąsiaurių, laikotarpis!
Skamba baisiai, bet pagalvokite – koks turi būti klimatas (žiemos, vasaros, pavasariai), kad Baltija žiema po žiemos užšaltų iki Danijos sąsiaurių? Iš tiesų klimatas turėtų būti nepalyginamai atšiauresnis nei buvo Europoje Mažojo ledynmečio metu. Galima spėti, kad Lietuvoje būtų poliarinės tundros sąlygos, ar kažkas panašaus, ir dar, anot estų sinoptiko, visai netrukus. Akivaizdi nesąmonė, bet vienas portalas tokį tekstą pateikė skaitytojams kaip niekur nieko.
Toliau – dar gražiau. Kitas tinklalapis spausdina kažkokio Vokietijos meteorologo mintis, esą dabar prasideda labai šaltų žiemų laikotarpis, šalta būsianti ir artimiausia žiema, o šalčiausi (dėmesio dėmesio!) būsią sausio ir vasario mėnesiai (!!!). Kai pagalvoji, būtų baisu jei šalčiausi būtų kovo ir balandžio ar liepos ir rugpjūčio mėnesiai, bet kai apie šalčiausius sausio bei vasario mėnesius postringauja vokiečių meteorologas, tai skamba kažkaip įtaigiai. Truputį pagalvojus – tuščiai, bet įtaigiai.
O jau tikru banginiu informacinių vandenų paviršiuje išvirto tekstas apie saulės dėmes.
Sakinys „11 metų Saulės aktyvumo ciklo minimumas derinyje su Golfo srovės osciliacija Šiaurės Atlante gali lemti labai šaltų žiemų laikotarpį visoje Europoje“ skamba kaip laidotuvių varpo dūžiai. Po tokio teiginio – tik klauptis ir melstis. Juoba, kad pirmasis teiginys yra papildomas antruoju, kuriame teigiama, kad be gerai žinomo 11 metų Saulės aktyvumo ciklo yra dar kitas, 40 metų trukmės, jis prasidėsiąs visai netrukus, ir Saulės aktyvumas jo metu bus toks, kad Europoje belieka laukti kažko panašaus į Mažąjį Ledynmetį. O gal tai būsiąs tiesiog ledynmetis. Ir visa tai teigia garbi Didžiosios Britanijos mokslininkė.
Žodžiu, speigas ir siaubas kaulus rakino vien skaitant. Bet čia jau mano smalsumas įtampos neatlaikė. Jeigu vokiečių meteorologo teiginį, kad „šią žiemą šalčiausi bus sausio ir vasario mėnesiai“ dar galima praleisti pro ausis, tai apie Didžiosios Britanijos mokslininkę nusprendžiau pasiaiškinti smulkiau. Smalsu, vienok.
Paaiškėjo kad:
- į lietuvių kalbą tekstas buvo išverstas iš anglų kalbos;
- anglų kalba jis pasirodė worldpress.org, tai yra vietoje, į kurią tekstą įkelti, jį tvarkyti, redaguoti, keisti gali jei ne bet kas, tai mažų mažiausiai ganėtinai platus žmonių ratas. Labai dažnai tokie portalai tampa su realybe susipykusių ar tiesiog dezinformaciją norinčių skleisti asmenų priebėga;
- teksto autorė – ukrainiečių kilmės rusė, prieš tris dešimtmečius Ukrainoje dirbusi mokslinį darbą – tyrinėjo Saulės aktyvumą. Bet netrukus persikėlė gyventi į Didžiąją Britaniją ir Nortumbrijos universitete straipsnio pasirodymo metu dėstė matematiką.
- Nortumbrija išgarsėjo tuo, kad pirmojo savo grobiamojo žygio metu 865 mūsų eros metais išsilaipino vikingas Ragnaras Logbrokas ir jo vyrai. Vėliau kažkokių ypatingų nuopelnų Europos ir Britanijos istorijoje nebepelnė;
Pritaikykime Lietuvos masteliams. Štai greta Baltijos pajūrio yra Apuolės piliakalnis, kurį vikingai irgi kažkada puolė. Šalia – garbingas ir šaunus Skuodo miestas. Taigi, sąlyginio Skuodo universiteto dėstytoja (angliškai – professor), mums teigia, kad po kelių ar keliolikos metų gamtinės sąlygos taip sutaps, kad klimatas Europoje labai atšals. Tai susiję su Saulės aktyvumo ciklu, kuris dar neprasidėjo ir net nelabai aišku, koks jis bus kai prasidės, bet – visko gali būti. Ir tada – tik laikykis, mamutai jau čia pat.
Kitaip tariant, maždaug savaitę Lietuvos spauda, o kartu ir viešoji erdvė tiesiog alsavo būsimu šalčiu, artėjančiu ledynmečiu ir jau beveik begriūnančios ant mūsų galvų stingdančios apokalipsės nuotaika. Ir dar vyšnaitė ant torto – iš lūpų į lūpas sklinda žinia, esą Šulija sakė, kad žiema bus labai šalta.
Ir visa ši velniava truko ji lygiai tol, kol „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris tarėsi su Lietuvos Premjeru Algirdu Butkevičiumi dėl ilgalaikės dujų tiekimo sutarties. Tačiau tuo metu jau galiojo Europos sąjungos apribojimai, sutarties prakišti nepavyko, todėl A. Mileris iš Vilniaus išskrido nieko nepešęs ir visos kalbos apie artėjantį ledinį armagedoną dingo – it nupūstos. Pakilo į orą A.Milerio lėktuvas – informacinė ataka ir baigėsi.
O dabar nukreipkime žvilgsnį dujų ir elektros kainų link. Mintis, kad virsdami apledėjusiais varvekliais Lietuvos ir ypač Vakarų Europos gyventojai vienas po kito mirs baisiose kančiose yra vos ne materiali. Bet neapleidžia manęs miglota nuojauta, kad nors daina yra kita, bet ir orkestras, ir muzikos užsakovas yra visiškai tas pat.
