Komentarai ir analizė

Visos mūsų planetos laukia didžiulis pasaulinis badas. Be Rusijos ir Ukrainos grūdų kainos Europoje kils dar nematytu greičiu, o Afrikoje ir Azijoje išmirs tūkstančiai. Ir tai tik pradžia, mat jau dabar Europoje dėl prekių žmonės mušasi prekybos centruose. Tokiais žodžiais Kremliaus televizijų propagandinės laidos pradeda reportažus apie Vakarų sankcijas Rusijai.

Brangstančios žaliavos bei energetiniai ištekliai, trūkinėjančios tiekimo grandinės ir jaučiamas geopolitinis neapibrėžtumas augina kasdienai būtinų produktų bei paslaugų kainas. Dažnam gyventojui kyla klausimas, kokių finansų valdymo sprendimų imtis, kad kylančios kainos kandžiotųsi mažiau. Štai 8 patarimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį siekiant sutaupyti.

Betarpiška kaltė už Ukrainą apėmusią katastrofą tenka nusikalstamam Kremliaus režimui ir jo svaičiojančiam bei kerštingam lyderiui – Vladimirui Putinui. Tačiau gilesnė atsakomybė tenka šalims, kurios yra daug kartų didesnės, turtingesnės ir galingesnės negu Rusija. Jos galėjo šią katastrofą užgniaužti arba ją atgrasyti, bet to nepadarė.

Rusijos pradėta karinė invazija į Ukrainą ir toliau neatslūgsta, net ir šios šalies kariuomenei patyrus didžiulių bei akivaizdžių nuostolių. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio, šiuo metu Rusijos derybininkai labiausiai prašo išsaugoti okupacijos rezultatus ir Ukrainai atsisakyti minties tapti NATO nare, o su tuo sutikti negali jokia Ukrainos derybų delagacija.

Metinei infliacijai priartėjus prie 15 proc. kartelės, Vyriausybė jau priėmė ir ruošia papildomas priemones jos pasekmių švelninimui. Kokia antiinfliacinė priemonė galėtų sukurti mažiausią biurokratinę naštą, padėti tiems, kuriems to reikia labiausiai, ir tuo pačiu nesukelti žalingų šalutinių efektų? Infliacija įsibėgėjo dar praėjusių metų rudenį, o tam, be kitų veiksnių, įtakos turėjo ir sparčiai didėjęs užimtumas, atlyginimai bei vartojimas.

Atsakant į Rusijos pradėtą karinę agresiją Ukrainoje, Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai buvo paskelbtos precedento neturinčios sankcijos. Europos Sąjungos, JAV ir kitos šalys Rusijai vien nuo vasario 22 dienos įvedė daugiau negu 2,8 tūkst. naujų sankcijų ir pavertė šią valstybę daugiausiai jų sulaukusia šalimi pasaulyje. Vien per pastarąsias dvi savaites Rusijai skirta daugiau apribojimų negu per dešimtmetį Iranui.

Rusijai supratus, kad jos resursai baigiasi, o pagrindiniai tikslai Ukrainoje nepasiekti, šiuo metu vyksta intensyvios derybos dėl paliaubų. Neseniai JAV gynybos departamentas pranešė, kad Rusija Ukrainoje paleido daugiau nei 625 raketas ir dislokavo beveik visą savo parengtą kovinę galią. Taip pat JAV generolai teigė, jog Rusija nesukaupė jokių papildomų rezervų ir jau įjungė visus turimus, tačiau tai kare neatnešė jokios realios sėkmės.

Finansinis stabilumas ir gebėjimas valdyti pinigus taip, kad jie nekeltų streso – vienas iš svarbiausių sėkmingo gyvenimo elementų, kurio savo vaikams linki visi tėvai. Vis dėlto beveik pusė (48 proc.) lietuvių apie pinigus su savo atžalomis kalba epizodiškai, o maždaug kas trečioje šeimoje ši tema aptariama tik vaikams sulaukus paauglystės, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta jaunuolių apklausa.

2022 m. pradžioje investuotojų dėmesys didžiąja dalimi buvo sutelktas į pandemijos eigą, sparčiai augančią infliaciją ir centrinių bankų planus, tikintis nuspėti, kada ir kiek bus keliamos palūkanų normos. Tačiau vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, į pirmą planą iškilo geopolitinė rizika, sujaukdama visas analitikų prognozes.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis jau antrą savaitę atidžiai stebi visus Rusijos pradėto karo Ukrainoje įvykius. Dabartinis ukrainiečių ryžtas ginant savo šalies valstybingumą A. Valioniui kelia pasigėrėjimą ir verčia prisiminti svarbią Lietuvai datą.

Ukrainoje tęsiantis kruvinam karui, Rusija į mūšį meta paskutinius prie Ukrainos sienos sutelktus nemotyvuotų ir nesuprantančių už ką jie turi mirti kareivių rezervus. Ukraina didvyriškai ginasi – priešas nesugeba paimti ne tik sostinės Kijevo, bet ir jokio kito didesnio miesto. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad Rusijai itin skaudžiai smogė „atominės sankcijos“, o vis daugiau eilinių rusų nebeslepia nepasitenkinimo.

Prie informacinio karo iniciatyvos „Tiesos artilerija“ jau prisijungė 100 rusų kalbą valdančių savanorių, kurie kasdien platina šimtus žinučių Rusijos socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse, įvairiose forumuose. Remiantis kasdien kovojančios agentūros „Idea prima“ komandos patirtimi, itin svarbu dalintis informacija, kuri nebūtų panaudota prieš Ukrainą. Pateikiu 5 įžvalgas, kaip efektyviai dalyvauti informaciniame kare.

Trečiadienis – 7-oji karo Ukrainoje diena. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasidalijo komentaru, „r mums reikia bijoti karo?“. Pateikiame visą ministrės tekstą: „Baimė yra natūralus jausmas, kurį turime kiekvienas. Ir šis jausmas parodo, kad nesame dirbtinis intelektas, geležis ar koks kitas negyvas daiktas.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys teigia, kad trys nesmagūs dalykai ima ryškėti Lietuvos gyvenime, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė antradienį neeilinėje EP sesijoje, surengtoje dėl Rusijos invazijos prieš Ukrainą pareiškė, kad Ukraina krauju pasirašė pareiškimą ES narystei ir kreipėsi į rusų tautą, kviesdama sustabdyti karo nusikaltėlį V. Putiną, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dešimtmečiais Europa tikėjo, kad taika nugalėjo, kad konvencinis karas žemyne nebeįmanomas, kad net ir aršiausius priešus galima palenkti savo pusėn su jais prekiaujant. Visi šie įsitikinimai buvo sudaužyti į šipulius prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Europa jau seniai buvo pajuokiama dėl savo nerangumo ir negebėjimo priimti sprendimų. Praėjusios savaitės sankcijos atrodė tik patvirtino, kad europiečiai yra bejėgiai.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis džiaugiasi, kad civilizuoti Vakarai galų gale ryžtingai susivienijo prieš agresorių, ieškantį kažkokio smulkiau neįvardinto „istorinio teisingumo“. „Europos Sąjunga kartu su JAV, Didžiąja Britanija ir visomis kitomis civilizuoto pasaulio tautomis priėmė tvirtas finansines, ekonomines, technologines ir kitokias sankcijas, kurios per ilgesnį laiką sužlugdys Rusijos ekonomiką ir neleis Vladimirui Putinui toliau finansuoti karo prieš, ko ge...

Reaguodama į Rusijos karą Ukrainoje politologė Rima Urbonaitė sako, kad Rusijai dabar neužtenka drąsos iš to išeiti. Pasak jos, dabartiniai įvykiai yra pamoka ir Vakarų pasauliui, kuris netikėjo Rusijos keliama grėsme.  „Kai pasiuntus žudyti žmones, griauti gyvenimus dešimtmečiams į priekį, ir supratus, kad laimėtoju nebūsi, neužtenka drąsos tiesiog išeiti belieka grasinti branduoliniu ginklu.

Įsivaizduokit teniso žaidimą, per kurį kamuoliuką visuomet paduoda tas pats žaidėjas. Būtent taip veikia Rytų ir Vakarų santykiai. Vėl ir vėl Rusija perima iniciatyvą, o Vakarai galvotrūkčiais puola ruošti atsaką. To pavyzdys – sekmadieninis Vladimiro Putino žvanginimas branduoliniais ginklais. Grįžome į 1961-ųjų Kubos raketų krizę, tik šįkart priešininkas yra nykštukiška burnojanti Putino figūra, o ne ūmus, žiaurus, bet iš itin racionalus sovietų lyderis Nikita Chruščiovas.

Karinė agresija Ukrainoje pastaruoju metu lemia ženklius svyravimus vertybinių popierių, valiutų ir žaliavų rinkose. Nors prognozuoti artimiausią ateitį šiuo metu itin sudėtinga, vertinant istoriškai, lokaliai apibrėžti konfliktai turėdavo trumpalaikį poveikį pasaulio finansų rinkoms, kurios sugrįždavo prie ilgamečių vidurkių, rašoma pranešime spaudai.

Vasario 24 dieną visa Europa atsibudo jau visai kitokiame pasaulyje. Vladimiro Putino Rusijos kariuomenė grąžino į XX amžiaus pirmąją pusę, kai didžiosios valstybės ar keli susitarę agresoriai galėdavo lemti silpnesniųjų likimus. „Dabar XXI amžiuje, V. Putinas nemokėdamas konkuruoti globalaus postmodernistinio pasaulio ekonominėmis priemonėmis daro tai, ką visada stengėsi daryti Rusija, – karine galia priversti kitus paklusti.

Karas Ukrainoje vyksta. Deja, konkrečių politinių scenarijų, kaip suvaldyti beribius Rusijos užmojus, vakar dar, atrodo, nebuvo. Net ir per pastarąsias dienas, kai Rusijos karinė invazija į Ukrainą buvo daugiau negu tikėtina. Taip, kariškiai juos tokius braižė. Politikai iki paskutinės valandos tikėjosi galėsią veikti ad hoc. Ką dabar ir daro.    Šįryt pabudome pildantis „juodajam“ variantui.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, gyventojai stengiasi ieškoti priemonių, kurios galėtų padėti atlaikyti kainų augimą.

Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų dažnai arba kartais pagalvoja, kad galėtų verstis papildoma veikla be savo pagrindinio darbo. Vis dėlto tik palyginti nedaugelis tam ryžtasi: pernai SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas atskleidė, kad papildomos veiklos imasi apie 13 proc. šalies gyventojų.

Šių metų sausį infliacija perkopė 12 proc. ir taip dar labiau sustiprino jausmą, kad už savo santaupas šiandien galime nusipirkti mažiau negu prieš metus. Yra du būdai, kaip savo pinigus apsaugoti nuo nuvertėjimo – tai investavimas į nekilnojamąjį turtą ir investavimas į vertybinius popierius. Pirmasis būdas suprantamas daugeliui, nors prieinamas ne kiekvienam. Tuo metu antruoju būdu šiandien gali pasinaudoti bet kas, tačiau tai daro dar toli gražu ne visi.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pradeda ciklą straipsnių, kurie, pasak jo, turi sugriauti mitus, skleidžiamus apie žemės ūkį ir „žemgrobį“ Karbauskį bei atskleisti, kokių pastangų imasi versle, bandydamas pakeisti situaciją Lietuvos žemės ūkyje. Turintys kantrybės perskaityti viską, turės daug platesnį suvokimą apie žemės ūkio dabartį ir ateitį. Neapsigaukite, kad ši tema jūsų neliečia, nes visai gali būti, kad jūsų vaikai ir anūkai savo gerovę kurs ateities žemės ūkyje.

Finansai turi vieną įdomią ypatybę – jie gali būti ta tema, kuria poroje vengiama kalbėti, ir tuo pačiu metu dažna ginčus sukeliančia priežastimi. Priimtinas finansų valdymo būdas ir gebėjimas apie tai kalbėtis be įtampos abiem poroje gyvenantiems žmonėms gali būti svarbi darnių santykių sudėtinė dalis, rašoma pranešime spaudai.

Pagalvokime apie padirbinių rūšis. Kai kalbame apie žodį „padirbinys“, imame naudoti ir žodį „originalas“. Šis žodis visada yra tarsi satelitas, kai kalbame apie padirbinius. Padirbinių eroje, kurioje dabar gyvename, maistas, su savo dabartiniais ingredientais, skiriasi nuo tikro maisto.

Pavargusiems nuo visų grėsmių, iššūkių, rizikų, ribojimų, krizių ir krizelių žmonėms norėtųsi atverti šviesesnių perspektyvų kalbant apie gyvenimą Lietuvoje. Ir jų tikrai matosi. Registrų centro statistika rodo, kad lietuviai per praėjusius metus įgydami rekordinį kiekį nekilnojamojo turto, pirko jį ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Aš matau tikimybę, kad į juos grįžta gyvybė.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas praėjusiais metais siekė daugiau nei 10 proc., tačiau kiekvieno namų ūkio pajamos augo nevienodu tempu, rašoma pranešime spaudai. Tuo metu 11 proc. augimą viršijusi metinė infliacija ir išaugę namų ūkių kaštai už elektros energiją ir šildymą natūraliai kelia klausimą − kaip savo asmeninį biudžetą būtų galima padaryti kuo atsparesnį išaugusioms kainoms.  Iš pirmo žvilgsnio, tai klausimas, vertas milijono − juk pažaboti kainų nėra galimybių.

Gedimino kalno šlaitu nudardėjo nuošliauža – vėl. Ir vėl pasigirdo kalbos apie dirvožemyje besikaupiantį vandenį – tarsi tai pirmas lietus Gedimino kalno istorijoje. Juk lydavo ir prieš 10 ir prieš 20 metų, bet šlaitai kažkodėl laikėsi. Kodėl?  Padarykime nedidelę ekskursiją. Vilniečiai galėtų nukreipti žvilgsnį į Trijų Kryžių kalną – šlaitas į Vilnelę dar statesnis nei Gedimino kalno, bet kažkodėl niekas niekur negriūva ir nešliaužia.

Lietuvos ir Baltarusijos santykiams aštrėjant yra ir geroji pusė – mažėja kontrabandos galimybės, nes judėjimas yra ribotas didžiaisiais krovininiais. Iš to galime laimėti akcizų mokesčius, nes pervežti kontrabandines cigaretes galimybių mažėja. Jei yra likę keliai iš „Nemuno“ vardu vadinamo cigarečių fabriko, tai jie lengvai gali būti užkirsti suteikiant į tai dėmesį ir tai turėtų būti prioritetas.

Pragariškų ir iki šiol nematytų sankcijų grėsmė sukėlė Rusijos vadovybės nerimą. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad spaudimą nepradėti karo prieš Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria iš oligarchų ir net generolų. „Paskaičiuotos pasekmės ir nuostoliai, atlikti „stress testai“ ir viešai santūriai pakomentuota, kad Rusija atsilaikytų. O neviešai, Rusijos politikai teigė, jog lauktų kuo tikriausia katastrofa.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn, viešose diskusijose daug kalbama apie priemones, kurios galėtų padėti gyventojams atlaikyti kainų augimą. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 7 proc.

Nustebsite, tačiau gyvenime esu sutikęs itin mažai žmonių, kurie žino tikrąją žodžio talentas reikšmę. Patikėkite, mano aplinkoje daug sėkmingų ir išmintingų, o dalis jų ir itin talentingi, bet neįtarė kodėl jie tokie. Dalis linkę nuvertinti savo sugebėjimus ir nelaikyti tai talentu.. Rašau šia tema, nes kaip ir daugelis atsakymų taip ir šis slypi paviršiuje. Aplinkui tiek daug gaišta laiką besigilinančių „intelektualų” ir nepastebi, kad viskas taip paprasta.

Įsivaizduokit, kad Britanija, vadovaujama autoritarinio lyderio, išsiilgusio praeities šlovės, bando atkurti savo imperiją. Tai gali apimti ekonominių svertų išnaudojimą, bandymą panaudoti anglų kalbą (jos britiškąją versiją) kaip kultūrinės hegemonijos priemonę, pareiškimus apie gilų civilizacinį pranašumą ir piktnaudžiavimą anglikonų bažnyčios pasauline galia.

Finansų rinkoje vyksta esminiai pokyčiai ir tai rodo, kad pigių pinigų laikotarpis baigiasi. Permainos laukia ne tik JAV, bet ir euro zonoje. JAV palūkanų pokyčius prognozuojantis įrankis, kuris paremtas realiais ateities sandoriais (CME FedWatch Tool), rodo, kad yra 73,1 proc. tikimybė, kad jau kovo 16 dieną vyksiančiame JAV centrinio banko susirinkime palūkanos bus pakeltos 0,25 proc. punkto, o likusi tikimybės dalis rodo 0,5 proc. didinimą. Šių metų pabaigoje tikimasi iki 1,5 proc.

2022-ieji akcijų rinkose prasidėjo raudona spalva, kai pagrindiniai JAV ir Vakarų Europos akcijų indeksai per pirmąjį metų mėnesį smuktelėjo apie 10 proc. Tačiau kai kurios įmonės nukentėjo dar labiau − „Bloomberg“ skaičiuoja, kad iš technologinių įmonių didžiąja dalimi sudarytame „Nasdaq 100“ indekse 2 iš 5 bendrovių akcijų kaina nuo piko susitraukė daugiau kaip 50 proc.

Kalbant apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, dažniausiai naudojamas bendrasis vardiklis būna kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į NT rinką iš finansuotojo perspektyvos, svarbių dedamųjų nekilnojamojo turto paveiksle yra gerokai daugiau. Kokia dinamika skirtingi NT sektoriai pasižymėjo per pastaruosius metus ir ko tikėtis šiais metais?  Lietuvos banko vertinimu, gyvenamojo būsto kaina Lietuvoje šiuo metu yra kiek pervertinta.

Jei paklausčiau, kam iš mūsų savo aplinkoje teko susidurti su diagnoze „vėžys“, ko gero, tarp skaitančių šį straipsnį neatsirastų nė vieno, su onkologiniais susirgimais neturėjusio jokios akistatos. Ši liga dažniausiai užklumpa netikėtai, nepasiruošus, sujaukia ateities planus tiek pačiam ligoniui, tiek jo artimiesiems. Neretas sergantysis, su kuriuo teko bendrauti, atviravo, kad užklupus ligai, iš esmės pasikeičia žmogaus gyvenimo prioritetai ir tikslai.

Nelygybei ir skurdui mažinti numatytas šiemetinis gyventojų pajamų augimas eilinį kartą neatliks savo funkcijos. Tie, kurie pernai svajojo apie galbūt geresnę dešrą, šiemet svajones užkasė po išaugusiomis sąskaitomis. Šimašiaus Vilnius čia vėl visus apspjovė: šildymo kainos kilo dvigubai ir daugiau kartų. Miestiečiams nesvarbu, ant dujų ar ant kokios kitos adatos sėdi Vilnius, jiems aišku, kad rinkta valdžia (ir valdžios iki šios) nepadarė namų darbų.

Dar nuo „žaliųjų“ draudimų periodo akcizams padvigubėjus vynui ir alui, pardavimų kreivės stipriai keičia trajektorijas. Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad sumažėjo dviejų kategorijų pardavimai – alaus ir spirituoto vyno. Per praėjusius 2021 metus daugiausiai augančių pardavimų trejetukas buvo putojantis vynas, kur pardavimai augo 17,3 proc. tarpiniai kokteiliai su spiritiniu likeriu – 13,6 proc. ir stiprieji gėrimai 9,7 proc.

Vyriausybė patvirtino ir teikia Seimui Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą, kuri dar labiau sujaukia visą sveikatos priežiūros sistemą. Siūlomi pakeitimai jau buvo kritikuoti anksčiau – tolinamos paslaugos nuo gyvenamosios vietos, neatsižvelgiama į vyresnių žmonių poreikius. Naikinant mažesnes sveikatos priežiūros įstaigas ir jas centralizuojant atimama žmonių teisę savo gyvenamojoje vietoje gauti medicinos paslaugas.

Dalis išradėjų, globalia prasme, yra tokie pavadinkime „patys sau išradėjai“. Labiau įsigilinus į jų išradimus, galime pastebėti, kad jie patys yra seniai ant jų paslydę ir visi jų išradimai galiausiai yra skirti tik mažam žmonių ratui – galima sakyti patiems sau. Ypatingai daug tokių išradėjų yra psichologijoje. Šioje nišoje apskritai daug išradimų, kurie tik patvirtina, kad žmonės yra skirtingi ir daugiau nieko.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP padidėjo 4,8 proc. Nors šis rezultatas yra teigiamas, tačiau didelės įtakos tokiam BVP rezultatui turėjo bazės efektas ir karantino režimas – 2020 m. pabaigoje Lietuvoje ir už Lietuvos ribų buvo įvestos įvairios karantino priemonės, tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje ekonominis gyvenimas buvo gerokai laisvesnis.

Metų pradžia pasaulio akcijų biržose prasidėjo išsipardavimu, kurį išprovokavo aiškūs FED ketinimai sparčiau griežtinti pinigų politiką. JAV akcijų rinkoje prasidėjęs išpardavimas persimetė į Europos rinkas, o kiek pavėluotai – ir į Baltijos šalių biržas. Tiesa, tai nebūtinai žymi pastarųjų kelerių metų akcijų rinkų ralio pabaigą.

Kalbėdami apie finansinį raštingumą, galėtume visiems gerai žinomą patarlę apie mokslo naudą perfrazuoti į „ką išmoksi, kišenėje nešiosi“. Ir nors ekonominė gerovė Lietuvoje auga, gyventojų žinios apie finansus ir jų valdymą galėtų būti žymiai geresnės, ypač moksleivių bei jaunimo. Ši informacija pagelbėtų jauniems žmonėms, kurių didžioji dalis − net du trečdaliai – nurodo, kad dėl pinigų jaudinasi kasdien.

Pastarosiomis dienomis visiems labai rūpi klausimas – ar Vladimiras Putinas vėl puls Ukrainą? Jau beveik metai nuo 2021 m. pavasario, kai prie rytinės ir šiaurinės Ukrainos sienos, taip pat ir Kryme telkiamos didėlės Rusijos karinės pajėgos. Nors daugeliui tautiečių tokia situacija netoli Lietuvos sienų kelia nerimą, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis įsitikinęs, kad karo grėsmė nėra reali. „Nebijokime, Putinas nepuls. Rusijos ekonomika silpna – ji sudaro tik apie 2 proc.

Nežinojimas, apatija, kaltė, cinizmas, arogancija, godumas ir bailumas. Tai, o ne kariai, tankai, kariniai lėktuvai ir raketos, yra galingiausi Kremliaus ginklai kare prieš Vakarus. Pradėkime nuo nežinojimo. Kur vis dėlto yra ta Ukraina? Ši šalis, kad ir kur ji būtų, nelabai emociškai rezonuoja daugumos vakarų europiečių ir amerikiečių galvose. Mokykloje apie ją nesimokėme. Mes ten neatostogaujame. Mes niekada nematome jos produktų savo parduotuvėse.