Lietuvoje didžiąją dalį gyventojų investicinio turto sudaro II pakopos pensijų fonduose esančios lėšos, kurios yra plačiai išskaidytos pagal regionus ir sektorius bei valdomos remiantis gyvenimo ciklo investavimo strategija. Verta prisiminti, kad ši strategija kiekvienam kaupiančiajam automatiškai parenka pagal jo amžių atitinkantį investavimo profilį, todėl kaupiantiesiems aktyvių veiksmų imtis nereikia.
Didesni trumpalaikiai svyravimai
Tikėtina, kad artimiausiomis dienomis ir savaitėmis rinkose matysime ženklesnius svyravimus, investuotojams bandant įvertinti vis naują informaciją. Labiau gali būti paveiktos arčiau agresijos zonos esančios Vidurio ir Rytų Europos finansų rinkos, mažesnis poveikis tikėtinas kituose žemynuose esančių JAV, Japonijos ar Azijos šalių rinkoms.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad pasaulio ekonomika nėra sustabdyta, o karinės agresijos veiksmai yra vienas iš veiksnių, kuriuos vertina investuotojai ir investicijų valdytojai. Pavyzdžiui, pasikeitusi geopolitinė situacija ir pabrangusios žaliavos gali lemti, kad didžiųjų valstybių centriniai bankai nuosaikiau griežtins pinigų politiką ir taip padės šalių ekonomikoms prisitaikyti prie vykstančių pokyčių.
Tokias naujienas finansų rinkos dalyviai sutiktų palankiai, nes jos sušvelnintų paaštrėjusios situacijos įtaką.
Plačiai išskaidytos fondų investicijos
„Swedbank“ II pakopos pensijų fondų, kaip ir daugelio Lietuvoje veikiančių fondų, investicijos yra plačiai išskaidytos po įvairius pasaulio regionus. „Swedbank“ pensijų fonduose daugiau kaip pusė visų lėšų, nukreiptų į nuosavybės vertybinius popierius, yra investuotos į JAV bendrovių akcijas. Be to, investicijų dalis į šios šalies bendrovių akcijas metų pradžioje buvo dar labiau padidinta.
Istoriniai duomenys rodo, kad JAV rinkai karinių konfliktų sukeltas poveikis yra mažesnis, o pats JAV doleris yra laikomas saugia valiuta tokio tipo neramumų atveju.
Kaupiantiesiems II pakopoje taip pat verta atminti, kad jų investicijos valdomos pagal gyvenimo ciklo investavimo strategiją, kuri leidžia kiekvienam dalyviui priskirti jo amžių atitinkantį investavimo profilį ir ilgainiui padeda pasiekti optimalią grąžą.
Tuo metu išanalizuoti II pensijų pakopoje lėšas kaupiančių šalies gyventojų veiksmai per 2008 m. finansų krizę yra parodę, kad didesnioji dalis kaupiančiųjų, kurie rinkų svyravimo įkarštyje ėmėsi pokyčių ir pasirinko saugesnę investicijų kryptį, ilgainiui uždirbo mažesnę grąžą palyginti su ta, kurią būtų uždirbę nesiimdami jokių veiksmų.
Tiesiogiai į Rusijos rinką neinvestuojama
Dar 2014 m. po įvykusios Krymo aneksijos „Swedbank“ pensijų fondų valdytojai priėmė sprendimą tiesiogiai neinvestuoti į Rusijos įmones, o turėtos investicijos į Rusijos įmones, Rusijos valstybės obligacijas ir fondus buvo išparduotos.
Skaičiuojame, kad per bendrus besivystančių rinkų fondus netiesiogiai Rusijos rinkoje gali būti investuota itin maža dalis lėšų, sudaranti apie 0,1-0,2 proc. viso turto.
Palyginimui, Rusijos ekonomikos „svoris“ pasaulio ekonomikoje sudaro apie 3 proc., todėl investicijų dalis šioje šalyje yra apie 20-30 kartų mažesnė, palyginti su jos dydžiu.
Į Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikas šalyje veikiantys fondai yra investavę apie 40-50 kartų daugiau lėšų. Investicijos į vietos ir kitų Vakarų šalių įmones turi geriausias ilgojo laikotarpio perspektyvas.
„Swedbank“ investicijų valdytojai šiuo metu nuolatos vertina padėtį finansų rinkose ir yra pasirengę priimti sprendimus, atsižvelgdami į situaciją.
Tomas Bakutis, „Swedbank investicijų valdymo“ fondų valdytojas.
