Jei yra likę keliai iš „Nemuno“ vardu vadinamo cigarečių fabriko, tai jie lengvai gali būti užkirsti suteikiant į tai dėmesį ir tai turėtų būti prioritetas. Šis fabrikas gamina kelis kartus daugiau cigarečių, nei suvartoja Baltarusijos žmonės – klausimas kam?
Čia gaminama produkcija yra skirta kontrabandai, kuri kelius randa per Lietuvą į Vakarų Europą ir pas mus. Sustabdžius traukinių judėjimą ir potencialiai verslo santykius, Baltarusijos rėžimui darysis sunkiau pervežti ir nelegalius krovinius, todėl galime imtis aktyvesnės akcizų politikos.
Daug kartų buvo sakoma, kad negalime didinti akcizų, nes padidės nelegalios produkcijos kiekis Lietuvoje. Dabar šis argumentas „kirstas“.
Kylant diskusijoms apie galimybes kompensuoti ar amortizuoti šildymo ar energijos kainas reikia kelti klausimą, iš ko tai finansuosime.
Vienas iš variantų yra didinti akcizus tabako gaminiams ir elgtis drąsiau nei galėjome anksčiau. Kontrabandos šmėkla darosi vis mažesnė.
Kaip keistis mokesčiams atsakymą diktuoja norvegai, kurie ilgą laiką kaunasi dėl įvežimo ir klausimo, kurie rūkalai kenkia labiau.
Norvegijos finansų ministerijos atstovas Larsas Vangenasm, atstovaujantis Centro partijai, yra pasakęs, kad tabako gaminiai turi būti apmokestinami, pagal sukeliamą žalą.
Taigi tradicines cigaretes Lietuvoje galime apmokestinti daugiau, nes nyksta kontrabandos ir nelegalios prekybos galimybės, o turime atsižvelgti į kenksmingumą.
Yra visos galimybės padidinti akcizą degančiam tabakui ir surinkti daugiau mokesčiui.
Tačiau pastaruoju metu elgiamės priešingai. Akcizai yra keliami mažiau kenksmingam produktui daugiau nei dažniausiai naudojimui. JAV maisto ir vaistų organizacija, kuri yra viena griežčiausių pasaulyje, yra konstatavusi, kad kaitinamas tabakas yra mažiau žalingas nei rūkomasis tradiciniu būdu.
Šiais metai kaitinamasis tabakas vartotojams brangs apie 30 proc., kai kontrabandai jautrus tradicinis tabakas brangs vos keliais procentais.
Laikas būti drąsiems ir peržiūrėti akcizų politiką, kai nebelieka kontrabandos šaltinio.
