Per metus toks vienetas galėtų pagaminti iki 1 tonos alkoholio per metus. Tokį siūlymą praėjusiais metais pateikė 21 seimo narys. Jų motyvacija buvo skatinti paveldo išlaikymą, saikingą alkoholio vartojimo kultūrą, skatinti ir mažinti šešėlį nelegalaus alkoholio srityje.
Su kai kuriais argumentais tikrai galima sutikti. Leidimas yra gana apribotas, nes naminukę galėtų gaminti tik ūkininkai turintys kaimo turizmo objektą. Tačiau abejotina ar tai prisidės prie šešėlio mažėjimo.
2020 metais už nelegalią stipraus alkoholio gamybą buvo nubausti 138 asmenys ir vargu ar jie buvo ūkininkai ir ar juos paskatins legalizuotis. Todėl šešėlis nemažės, o tiesiog padidės alkoholio pasiūla rinkoje.
Taip pat pastaraisiais metais Lietuvoje stebime legaliai parduodamo alkoholio stiprėjimą. Tą lėmė akcizų politika, kai beveik pusė alkoholio Lietuvoje yra nuperkama per stipriuosius gėrimus, kas dvigubai viršija Vakarų Europos statistiką, kur dominuoja silpnasis alkoholis. Todėl siūlymas prisidės prie tolesnio Lietuvos alkoholio rinkos stiprinimo laipsniais, nes bus gaminama iki 65 laipsnių siekianti naminukė.
Taip pat galime prisiminti, kad dėl akcizų politikos probleminiai vartotojai atsisakė stipraus alaus ir spirituoto vaisinio vyno. Kaina pasidarė per aukšta ir ta rinka praktiškai žlugo, kas yra gerai, nes tie produktai nedarė garbės niekam. Tačiau problema ta, kad tie vartotojai niekur neišnyko ir pasuko prie stipraus alkoholio, kas irgi yra akcizų politikos pasekmė.
Antra, žadama, kad bus griežta kokybės ir pardavimo kontrolė. Galima abejoti, kad padidėjęs smulkių nutolusiosiose vietovėse gamintojų skaičius bus lengvai kontroliuojamas, kiek „velnio lašų“ išlašėjo ir ar visi akcizai bei mokesčiai buvo sumokėti.
Labai tikėtina, kad atsiras papildoma rinka „iš po stalo“ atsiskaitant grynaisiais pinigais. Todėl prie visiškai nelegalios „naminės“ rinkos prisidės ir papildoma pasiūla iš taip legalizuotų tiekėjų.
Trečias klausimas dėl prekybos laiko. Akivaizdu, kad dabar veikianti legali alkoholio prekyba yra griežtai apribota vietos ir laiko suvaržymais, o ūkininko sodyboje vargu ar bus galima prekiauti tik iki 15 valandos sekmadieniais ir kitomis dienomis iki 20 valandos.
Tikėtina, kad kaimo turizmo sodyba ne tik aprūpins aplinkinius kaimus bet ir kelionei buteliuką įlašins išvažiuojantiems svečiams dar prieš 10 val. ryto „išsinešimui“. Prekybos ir gamybos sąlygos bus visiškai nelygios, nes to sukontroliuoti tiesiog neįmanoma arba finansiškai neapsimokės to daryti.
Panašu, kad šis įstatymo pakeitimas, leidžiantis gaminti „naminukę“ ūkininkams, išoriškai atrodo labai patraukliai ir, iš tiesų, leistų sukurti kelis pavyzdinius ūkius, kurie puoselėtų tradicijas. Tačiau rizikos, kad tai pasisuks pilkos zonos linkme, yra didesnė.
Siūlymuose pateikiami argumentai yra gerokai dviprasmiški ir vargiai prisidės prie alkoholio vartojimo, šešėlio ir rinkos laipsnių mažėjimo. Taip pat suteikiamos prekybos privilegijos gali skatinti nelygias konkurencijos sąlygas su šiuo metu legalia alkoholio gamyba.
