Bandymų trasa

Nei per didelis, nei per mažas SUV – pastaruoju metu tai yra be galo trokštamas automobilio tipas. Ir visai nesvarbu, ar tai būtų „Audi“, ar „ Renault“. Visureigiškos išvaizdos automobiliai, be abejonės, visiems gamintojams yra tarsi auksinius kiaušinius dedančios žąsys, todėl nenuostabu, jog didžiausią impulsą pardavimų statistikoje pajautė aukštesnės klasės automobilių gamintojai.

Ar mažas itališkas hečbekas, kuris pastarąjį dešimtmetį buvo surenkamas Lenkijoje, galėtų būti laikomas kultiniu? Ko gero, daugelis iškart drįs garsiai pareikšti, jog – ne, ir iki to toli gražu. Vis dėlto, pažvelgus į elementarią pardavimų statistiką ir situaciją daugelyje Vakarų Europos didmiesčių, tuomet drąsiai tartą neigiamą atsakymą norėtumėte atsiimti.  Lietuvoje šis lenkiškų šaknų turintis automobilis užima keistą poziciją.

Kompaktiškas, vikrus ir skleidžiantis urzgiančio tigro garsus. Tokį apibūdinimą norėtųsi skirti kiekvienam iki šiol pasirodžiusiam sportiškam hečbekui, kuris apimtimis primena 35-o dydžio sportbatį.

Kiekvieną kartą pagalvojus apie kupė automobilius, ko gero, mintyse regite „Audi R8“, 4 serijos BMW, „Honda NSX“ ar bet kurį kitą išvaizdų, grakštų modelį. Absoliučią priešingybę „Toyota Avensis“ ar „Volkswagen Sharan“ – automobilių, kuriuos dažniau galima išvysti važiuojant prieš eismą prekybos centro aikštelėje. Automobilių pirkėjai, kaip ir patys gamintojai, nuolatos ieško naujovių.

Ką jūs galite nuveikti per 3,6 sekundės? Kelis kartus sumirksėti? Žaibišku greičiu praskrolinti savo mėgstamą naujienų portalą? Iš tiesų, turint vos 3,6 sekundės, vargu ar pavyktų nuveikti ką nors naudingo ir prasmingo. Na, nebent sėdite už ypatingai galingo ir greito automobilio. Tokio kaip štai šis – „Audi RS6“. „Audi“ modelių gamos hierarchija jau kurį laiką yra labai aiški.

„Toyota Camry“ – populiariausias vidutinės klasės sedanas pasaulyje. Sunku tuo patikėti, ar ne? Kita vertus, tai puikiai parodo kaip stipriai europiečiai palaiko vietinius gamintojus ir kaip atsainiai žiūrima į bet kokias alternatyvas. „Toyota Camry“ parduodamas daugiau nei 100 pasaulio šalių ir per beveik 40 metų trunkantį gamybos procesą buvo parduotas daugiau nei 19 mln. vienetų tiražu. Įspūdingi skaičiai, tačiau „Toyota Camry“ Europoje priklauso nišinių modelių kompanijai.

Pažvelgę į bet kurios šalies automobilių parką, labai greitai pastebėtumėte vieną tendenciją. Ant kiekvieno įmanomo kampo matysite padidinto pravažumo automobilius, kurie atrodo kaip visureigiai, bet patys puikiai žinote, jog jiems iki visureigių labai tolimas kelias. Per pastarąjį dešimtmetį visureigio sąvoka pasikeitė neatpažįstamai, tačiau tą patį galima pasakyti ir apie kitus tam tikrų klasių automobilius.

Prieš keletą metų „ Peugeot“ sugebėjo žaibišku greičiu sureaguoti į pasikeitusius europiečių poreikius. Gamintojas vos per vienerius metus pristatė net penkis naujus arba atnaujintus modelius, kurie buvo atsakingi už stulbinantį spurtą. Ne tik gimtojoje Prancūzijoje, bet ir Lietuvoje. Jeigu iki tol gaminti „Peugeot 3008“ ir „5008“ atrodė kaip iš urvo išlindę kurmiai, juos pakeitę modeliai atspindėjo tuometines ir dabartines padidinto pravažumo automobilių tendencijas.

Europoje parduodamuose mažuose automobiliuose dažniausiai sutinkami benzinu varomi varikliai. Nors kai kurie gamintojai vis dar siūlo rinktis mašiną su turbodyzeliniu varikliu, tačiau jie, dėl sudėtingėjančių taršą mažinančių priedų ir išaugusios kainos, nebėra pelningi ir pamažu užleidžia vietą kitoms alternatyvoms.  Kad ir kokį užmojį turi Europos Sąjunga, didžioji dalis automobilių vairuotojų nori, jog jų mašina būtų ekonomiška ir pasižymėtų kuo mažesne tarša.

„Porsche“ ir variklis su turbokompresoriumi nėra reta ar antipatijas kelianti kombinacija. Ypač jeigu tokio tipo jėgainė randama populiariausiuose „Porsche“ modeliuose: „Macan“, „Cayenne“ ar netgi „Panamera“. Ne vieną dešimtmetį turbininiai varikliai montuojami ir į „Porsche“ automobilinį tyrumo atvaizdą – „911“, bet atmosferiniai varikliai visuomet buvo šio gamintojo vizitine kortele, dabar jau ir ganėtinai retai panaudojama.

„Citroën“ automobilių dizaino sprendimų „pastovumas“ pastaruosius dvidešimt metų primena amerikietiškus ir sunkiai nuspėjamus kalniukus. Tiesiog užtenka pažvelgti į štai šio „Citroën C4“ priešistorę. Jeigu pirmoji „Citroën C4“ modelio karta atrodė neįprastai, originaliai ir netgi futuristiškai, tai antroji „Citroën C4“ karta buvo buvo gerokai santūresnė, lyg bandydama pademonstruoti, jog prancūzai gali sukurti idealią „Volkswagen Golf“ kopiją.

Pikapai. Keista ir Europoje ne visuomet palankiai sutinkama automobilių rūšis. Galbūt taip yra dėl to, jog pikapai, skirti Europos rinkai, dažniau priminė darbinį, o ne kasdieninį automobilį, su kuriuo galėtumėte leistis nors ir į kitą Europos kraštą.

Jeigu automobilių gamintojus reikėtų suskirstyti pagal emocijas, kurias jie kelia daugeliui vairuotojų, tuomet mes net nesudvejoję „Opel“ markei priskirtume žiovulį. Kodėl ir kokiu tikslu? Nes pastarąjį dešimtmetį aršiu „Volkswagen“ konkurentu esanti „Opel“, be karts nuo karto atsirandančių išimčių, buvo tokia pati įdomi ir stulbinanti kaip ir Aurelijaus Verygos šukuosena. Tik nesupraskite klaidingai. Nuobodus automobilis neturi nieko bendro su prastu automobiliu.

Sportiškas hečbekas iki šiol yra vienas iš tų, retai pripažinimo sulaukianti automobilių rūšis, kuri dar aštuntajame dešimtmetyje tiesiog privertė pasitraukti į pogrindį klasikinės komponuotės kupė ir rodsterius. Tuos ratuočius, kurie anksčiau buvo vienintelis pasirinkimas norintiesiems tyros vairavimo patirties ir pirštais neapčiuopiamo džiaugsmo.

Didelis automobilis Europoje labai dažnai asocijuojamas su didelėmis degalų sąnaudomis ir galvos skausmą keliančia mokestine našta. Nors šie veiksniai didelių automobilių savininkus engia iki šiol, tačiau sparčiai judanti visuotinė automobilių elektrifikacija gali paskatinti gamintojus į Europą sugrąžinti modelius, kurie buvo numarinti dėl mažos paklausos, kurią paskatino ne bet kas, o anksčiau išvardintos priežastys.

Jeigu norite sužinoti, kaip atrodo statistinio vairuotojo svajonių automobilis, nesukite galvos ir pažvelkite į štai šią vokišką karietą – „Volkswagen Tiguan“. Kodėl būtent į ją? Nes ji geriausiai atspindi dabartines tendencijas ir žmonių poreikius kasdieniniam automobiliui.

Racionalumas. Savybė, ant kurios joja kone kiekvienas automobilių gamintojas, kai ateina metas suprojektuoti kokį nors kasdienišką hečbeką. Tą patį, kuris geba įtikti drūtam ir aukštam, siauram ir žemam. Hečbekai tarsi šveicariškas daugiafunkcinis kišeninis peilis, tinkamas visoms gyvenimo situacijoms ir iššūkiams, su kuriais susidursite. Kadangi šių automobilių paskirtis yra visiems aiški, hečbekų kūrimo taisyklės yra gana paprastos.

Prieš kelis dešimtmečius SUV tipo automobiliai turėjo atlikti gana racionalią bei šeimynišką funkciją, bet tik ne dabar. Nuolatos auganti SUV paklausa skatina gamintojus užpildyti visas įmanomas nišas, kuriose galbūt atsiras potencialus beprotis, svajojantis apie, pavyzdžiui, padidinto pravažumo kabrioletą.

„Volkswagen Group“ koncerno kraityje esančios automobilių markės turi tik joms būdingą vaidmenį. Jeigu „Bentley“ ir „Lamborghini“ privalo būti geriausiais prabangių ir ypatingai greitų bei ekstravagantiškų automobilių sektoriuje, tai hierarchijos apačioje esantys „Seat“ ir „Škoda“ privalo įtikti masėms. Jums, mums, tetai, močiutei ar netgi ponaičiui Užkalniui, kuris gerumo lygį matuoja pagal finansinę injekciją.

Daugeliui gali susidaryti įspūdis, jog racionalumu grįsti „Alfa Romeo“ markės automobiliai neegzistuoja. Visuotiniu sutarimu sakoma, jog italų markės automobiliai yra gražūs, dinamiški, bet... na ir tada prasideda kvestionuotinų trūkumų vardinimas ir pasakymas – kažkuris konkurentas yra konkurenčiausias ir geriausias. Eilinė tirada, kuri iki šiol siekia suformuoti įspūdį, jog garsioji trejybė iš Vokietijos yra pranašesnė.

175 tūkst. Būtent tiek „Fiat“ pardavė žavingų ir stilingų „Fiat 500“ hečbekų visoje Europoje 2019-aisiais. Labai nenustebtume, jeigu jūs nenorėtumėte tuo patikėti. Visgi, kaimynėje Lenkijoje surenkamas „Fiat 500“ nėra nei pats naujausias, nei technologiškai pažangiausias ratuotis savo klasėje, bet tai itališko hečbeko pirkėjams visiškai nerūpi. O kodėl turėtų? Nes „Fiat 500“ iki šiol išlieka ypač stilingai atrodančia transporto priemone.

Vargu, ar labai stipriai nustebsite išgirdę, jog kompaktiški krosoveriai Europoje pastaruosius keletą metų išgyveno tikrą aukso amžių. Tiesiog užtenka apsižvalgyti aplinkui ir suprasite, jog eilinį „Toyota Yaris“ vis dažniau pakeičia „Toyota C-HR“, kadaise itin populiarų „Volkswagen Polo“ išstumia „Volkswagen T-Roc“, o „Renault“ stovykloje dėl mylimiausio  modelio statuso kovoja „Renault Clio“ ir „Renault Captur“. Ir jie tai daro ne tik bendrovės viduje, bet visos Europos mastu, mat „Clio“ ...

„Volkswagen Golf“ neabejotinai yra kompaktiškų hečbekų simbolis. Automobilių klasės etalonas, į kurį pastaruosius porą dešimtmečių bando lygiuotis visi, bet kaip istorija parodė, iki šiol nei vienam analogui nepavyko pranokti Vokietijoje suprojektuoto „Golfo“. Žinoma, su tuo jūs turite teisę nesutikti, nes kitoje barikadų pusėje visuomet buvo galima atrasti smagiau valdomų, gražesnių ar komfortiškesnių automobilių, tačiau „Golfas“ visada turėjo didžiausią krepšį gerų savybių, kurios užgoždavo vi...

Tikslus, preciziškas, fenomenaliai greitas – šiuos epitetus labai dažnai naudojame norėdami pabrėžti šiurpuliukus keliančių automobilių savybes. Kuo daugiau emocijų jis kelia, tuo ilgiau jis išlieka mūsų galvose. Metams bėgant, o automobiliams senstant, kadaise gamyklos dažais kvepėję ratuočiai pasimiršta, bet iki tam tikro momento  – kai sulaukia garbaus amžiaus ir pradeda dominti klasikinių automobilių entuziastus.

Išskirtinumas – anksčiau tai buvo pati didžiausia kompaktiškų krosoverių savybė. Po to, kai „Nissan Juke“ pademonstravo, jog ekstravagancija yra ta savybė, kurios trokšta vairuotojai, paskui japonų gamintoją pradėjo sekti visi kiti. Nuo „Audi“ iki „Volvo“.  Dabar beveik kiekvienas automobilių gamintojas savo modelių gamoje turi bent po vieną padidinto pravažumo modelį, kuris mažai kuo skiriasi nuo savo brolių.

Ar pastebėjote, jog vis dažniau į paviršių iškyla įvairūs pareiškimai, jeigu galima taip pasakyti, skelbiantys mirties bausmę vidaus degimo varikliui. Išradimui, kuris pasaulį į priekį varė daugiau nei 100 metų, tačiau staiga visas pasaulis pradėjo svajoti apie elektromobilį.  Tylų, gebantį išsaugoti didžiulę poliarinių šeškų populiaciją ir džiuginančią tuos, kuriems aplinkosauga yra gyvenimo būdas.

Vyraujant visuotinei SUV tipo automobilių manijai, kompaktinės klasės hečbekai dabar atrodo kaip jauki ir maloni užuovėja, bet ar tuo reikėtų stebėtis? Jeigu neturite didžiulės šeimynos arba nesistengiate pasijusti kaip karalius rėkaudamas ant kitų eismo dalyvių, hečbeko kėbulo tipą turintis automobilis gali būti idealus ratuotis 8-iose iš 10-ies gyvenimiškų situacijų. Juk hečbekas gali būti ekonomiškas, patogus, komfortiškas ar netgi greitas bei sportiškas.

„Peugeot“ vardu padabintos mašinos mūsų šalyje yra labai gerai žinomos dėl kelių, bet esminių modelių, kurie gali pasiūlyti tai ko trokšta statistinis vairuotojas. Naudotų automobilių rinkoje „Peugeot“ markės ratuočiai yra itin populiarūs kompaktinės ir vidutinės klasės automobilių segmentuose, o naujų, ką tik nuo tralo „nuimtų“ automobilių žaidimų aikštelėje situacija yra gerokai sudėtingesnė.

Mažyčiai, miesto automobiliai priėjo liepto galą. Na, bent jau tokią nuomonę norėjo sudaryti „Volkswagen“ pardavimų ir marketingo vadovas Jürgenas Stackmannas, kuris praėjusiais metais atskleidė, jog griežtėjantys taršos reikalavimai Europos Sajungoje kaip reikiant komplikuoja visų, miesto automobilių ateitį. Įprastai, automobilių gamintojai neslepia noro dramatizuoti susidariusią padėtį, tačiau už „Volkswagen“ specialisto teiginio slypi pakankamai daug tiesos.

Arba tu jį dievini arba tu jo nekenti. Tokią išvadą norėjosi padaryti prieš keletą metų, kai pirmą kartą išbandėme ne tik standartinę, bet ir sportišką „Nismo“ versiją. Tuomet jis mums priminė tikrų tikriausią išsišokėlį, nes naujų automobilių rinkoje tiesiog nebuvo nieko panašaus. Galiausiai, kad ir kokią nuomonę esate susidarę apie šį kompaktišką krosoverį, „Nissan“ dizainerių rizika atsipirko su kaupu.

Kitoniškumas yra pagrindinė „Lexus“ markės automobilių išskirtinė savybė. Japonijos automobilių gamintojas visuomet pateikdavo tam tikrą automobilio tipą pateikti savaip. Nebandydamas atsižvelgti į konkurentų išrastas formules ar pasiekimus. „Lexus“ eksperimentai retkarčiais atsipirkdavo su kaupu, retkarčiais – ne, bet šių eksperimentų dėka „Lexus“ gali didžiuotis būdama pilnaverte alternatyva europietiškiems analogams. Ypač Jungtinėse Valstijose.

Daugelį metų žadėtas elektromobilių technologinis proveržis, panašu, pagaliau pasiekė reikiamą tašką, kuris galiausiai leidžia į elektra varomas transporto priemones žvelgti ne į kaip prabangų žaisliuką, eksperimentinį vaistą nuo vidaus degimo variklių, o kaip į įrankį, transporto priemonę, kuria norėtųsi naudotis kiekvieną dieną.

Bet koks ilgamečių tradicijų laužymas visuomet palydas aršia, ištikimiausių gerbėjų ir kritikų priekaištais. „ Land Rover“ kuo puikiausiai žino kokią reakciją gali sukelti bet koks nukrypimas nuo kritikams patikusios krypties. Toje pačioje valtyje nuolatos sėdi „ Porsche“, „ Bentley“ ir kiti automobilių gamintojai, kurie buvo asocijuojami su vienu ar kitu automobilio tipu ir per keletą dešimtmečių užsitarnavo sportiškų ar ištaigingų automobilių gamintojo vardą.

15 metų. Būtent tiek metelių praėjo nuo dienos, kai „Audi“ pirmą kartą pademonstravo savo modelių gamos dičkį – septynvietį „Q7“. Su šiuo visureigiškos išvaizdos automobiliu „Audi“ nusprendė surizikuoti ir įžengti į segmentą, kuris daugeliui gamintojų atrodė kaip neištyrinėta teritorija.

Nuožmi konkurencija. Būtent tai automobilių gamintojus skatina tobulėti ir neužmigti laikant vieną ar kitą nugalėtojo taurę, kurią jiems įteikė nereikšmingų apdovanojimų organizatoriai, todėl natūralu, jog atsikvėpti neleidžianti konkurencija į pasaulį išleido kaip niekada daug, gerų, lygiaverčių kompaktinės klasės atstovų, kurie, regis, gali išpildyti bet kokį statistinio vairuotojo norą. Pats sustoja, pats vairuoja.

Sedanai jau kurį laiką yra priskiriami prie nykstančios rūšies. Kasmet mažėjanti paklausa skatina gamintojus iš naujo perskirstyti modelių kūrimui skirtą biudžetą, o krosoverių nemėgstantys vairuotojai yra priversti ieškoti alternatyvų.  „Toyota“, regis, yra linkusi patenkinti visų potencialių pirkėjų poreikius. Norite stilingo miesto automobilio? Eikite pirkti „Corolla“ hečbeko. Reikia automobilio šeimai? Žiūrėk – „Corolla“ universalas.

„Toyota“ nėra tik dar vienas automobilių gamintojas. Tai milžiniškas koncernas, kuris turi milžinišką įtaką visai automobilių industrijai ir su ja susijusiais pokyčiais. Be to, „Toyota“ ne vieną kartą įrodė, jog gali imtis lyderio vaidmens ir turėdama užtektinai ryžto diktuoti savo taisykles visiems likusiems.

Sąlyginai kompaktiškas, priverčiantis stereotipinį kaimyną pavydėti ir raudoti priverčiančiai brangus – kas? O gi – europietiškas sedanas, o tiksliau – iš Vokietijos kilęs sedanas, kuris įprastai dėvi „Audi“, BMW arba „Mercedes-Benz“ markių pasididžiavimu tapusius logotipus.  Iškart paprašysime kitų, žinomų gamintojų gerbėjų atleidimo.

„Supermini“ – labai taiklus automobilių klasės apibūdinimas, kuriai atstovauja daugelio pamėgti „Volkswagen Polo“, „Ford Fiesta“ ar „Nissan Micra“. Itin kompaktiški hečbekai, kurie kone idealiai patenkina daugelio europiečių poreikius, todėl nenuostabu, jog šioje klasėje konkurencija yra ypatingai arši ir neatleidžianti klaidų. Per pastarąjį dešimtmetį šioje klasėje atsirado keletas skirtingų, bet labai malonių išimčių.

„Peugeot“ ir vidutinės klasės automobiliai – du labai sunkiai atsiejami poliai. Prancūzijos gamintojas vidutinės klasės ratuočius pradėjo gaminti gerokai anksčiau negu „Volkswagen“ sukonstravo pirmąją „Golf“ kartą, o „BMW“ inžinieriai dar tik pradėjo darbuotis prie kompaniją išgelbėjusio „2002“. Akivaizdu, jog vidutinės klasės automobiliai „ Peugeot“ kompanijai buvo labai svarbūs: nuo Enzo Ferrari sužavėjusio „Peugeot 404“, klasikinės komponuotės „505“ iki daugybę apdovanojimų pelniusių „405“ ar...

Kiekvieną kartą, kai aukštesnės klasės automobilių gamintojas nusprendžia sukurti mažesnį ir pigesnį modelį, ilgamečiai konkrečios markės gerbėjai pradeda piktintis.  Piktinimosi priežasčių yra tikrai nemažai. Juk pigūs modeliai dažnai sugadina markės įvaizdį, prestižą ir galiausiai – išliekamąją vertę. Tačiau būdami automobilių gamintojos vadovo kėdėje, jūs apie tai negalvotumėte. Jūs norėtumėte pasiekti užsibrėžtus tikslus. Pavyzdžiui, per vienerius metus parduoti 2 mln.

„Mazda“, kaip ir daugelis gamintojų, nori jie to ar nelabai, yra priversti konstruoti automobilius atsižvelgdami į daugelio poreikius. Jeigu prieš gerą dešimtmetį „Mazda 3“ ir „Mazda 6“ būdavo tie, kurie dažniausiai riedėdavo iš šios markės atstovybių, tai šiai dienai „Mazda 3“ ir „Mazda 6“ turi pripažinti visiems puikiai pažįstamos automobilių rūšies pranašumą. „Mazda“ siekdama dabartinę situaciją išnaudoti savo naudai, pasielgė kaip ir turėjo racionaliai mąstantis gamintojas.

Hečbekas, universalas ir kompaktiškas keleivinis furgonas – trys kėbulo tipai, kurie kuo puikiausiai atspindi Europą ir šiame žemyne gyvenančių vairuotojų poreikius.  Nepaisant nuolatinių kalbų apie vis augančią visureigiškos išvaizdos automobilių svarbą, Europoje kasmet parduodama šimtai tūkstančių automobilių, kurie iš gamyklos išrieda turėdami hečbeko, universalo, keleivinio furgono tipo kėbulą. Leiskite pateikti pavyzdį.

Apie svaiginančiai augantį SUV tipo automobilių populiarumą kalbėti tikrai neverta. Tiesiog užtenka įkelti koją į bet kurio prekybcentrio stovėjimo aikštelę ir pasižvalgyti ką vairuoja tautiečiai. Aha, jūsų pastebėjimai bus ypatingai taiklūs. Kas trečias arba kas ketvirtas automobilis yra to kėbulo tipo, kuris, teoriškai, neturi nei vieno ryškaus pranašumo prieš analogišką hečbeką, universalą ar tą patį sedaną.

Prieš daugiau nei porą dešimtmečių pirmą kartą pasirodęs „Toyota Prius“ labai greitai tapo pajuokos objektu. Mažytis, brangus ir netgi bjaurus automobilis tuomet pademonstravo kitokį požiūrį ir filosofiją gaminant taupius ir ekonomiškus automobilius.

„Renault“ yra vienas iš tų gamintojų, kurie puikiai moka sukurti naują automobilių klasę, o net jeigu ji buvo sukurta jau anksčiau, prancūzai sugebėdavo pateikti savo interpretaciją. Tiesiog prisiminkime keletą pirmųjų kartų: „Espace“ – pirmasis europietiškas vientūris. „Scenic“ – pirmasis kompaktinės klasės vienatūris, o „Scenic RX4“ galime laikyti modernaus krosoverio protėviu.

Šiais laikais sportiški hečbekai atlieka ypatingai džiuginančią misiją – už gerokai mažesnę sumą, nei atsieitų grynakraujis atletas, siūlo įspūdingą dinamikos kiekį, aimanuoti iš džiaugsmo verčiančias vairavimo savybes ir aplinkinių dėmesį, kai važiuojate garbės ratą aplink Rotušės aikštę Kaune. Ko dar galima norėti turint pakankamai ribotą biudžetą, neleidžiantį žvalgytis į „BMW M2“ ar „Porsche Cayman GT4“?   Praėjusieji metai sportiškų hečbekų gerbėjams buvo kaip niekada derlingi.

Vargu ar atrastume gamintoją, kuriam būtų nepavykę išnaudoti į visureigius panašių, bet nieko bendro su jais neturinčių modelių burbulo.  „Toyota“, jūsų nuostabai, buvo viena pirmųjų gamintojų pasaulyje, kuri suprato į visureigius panašių automobilių naudą dar 1994 metais, kai rinkoje pasirodė „Toyota RAV4“. Šaunu. Tad kai „Toyota“ įkėlė koją į mažesnių „visureigių“ (pabrėžtinai su kabutėmis) segmentą, vargu ar „Toyota“ kada nors tikėjosi sulaukti tiek daug užsakymų.

„Porsche 911“ yra vienas iš tų automaniškų automobilių, kurio pristatinėti nereikia. „911“ tiesiog yra vienas iš tų, kuris įkėlęs koją į pokylių salę, iškart priverstų kiekvieną pokylio svečią užsičiaupti. Ir šią analogiją galima labai lengvai pritaikyti pagrindiniams „911“ konkurentams, kurie iki šiol nesugeba pranokti sportiškų kupė etalono – „Porsche 911“. Skambų apibūdinimą šiam modeliui naudojame ne veltui.