Bandymų trasa

Kad ir kiek daug nuosaikių, racionalumu pagrįstų automobilių yra sukūrusi „Volkswagen“, tačiau kažkuriame departamente dirbantys specialistai nuolatos deda visas įmanomas pastangas, jog konservatyviai atrodančių „Polo“, „Golf“, „Passat“ ar „Tiguan“ modelių tarpe atsirastų išsišokėlis, kurio įsigijimas būtų pagrįstas emocijomis, o ne racionalumu.

Vargu ar šiandien pavyktų surasti kitą automobilių gamintoją, kuris leistų rinktis iš tokios gausios SUV modelių gamos. Priklausomai nuo asmeninių poreikių, įžymiąją trikampę žvaigždę gali dėvėti mažas ir elektrinis arba didelis, kampuotas, grubus ir triukšmingas SUV. Trumpai tariant – galite rasti ko tik širdis gali užsimanyti.

Naujos „Volkswagen“ eros simboliu tapęs „ID.3“ turėjo padėti gamintojui pasiekti keletą reikšmingų tikslų. Vienas iš jų – paspartinti masinę elektromobilių adaptaciją visoje Europoje, kurioje požiūris į elektra varomas mašinas anuomet buvo žymiai priešiškesnis negu yra dabar.

Pasirinkusieji atostogauti ne pačiame vasaros įkarštyje, šiemet gali tik pasidžiaugti: dėl poilsiui tinkamų kampelių pasibaigus sezonui nebereikia stumdytis alkūnėmis, o šiluma lepinantys orai kol kas nenori niekur trauktis. Toks šiltas ruduo tinkamas ir tradicinėms vasaros veikloms gamtoje, pavyzdžiui, stovyklavimui.

Ištisus dešimtmečius „Seat“ buvo problematiškas, nuolatinį galvos skausmą „Volkswagen Group“ koncerno vadovams keliantis gamintojas. Eilė skirtingų, bet ambicingų vadovų troško sukurti markę, kuri alsuotų sunkiai sutvardomu ispanišku temperamentu, tačiau labai stipriai nenutoltų nuo pamatinių koncerno savybių.

Baltijos jūros prieigose įsikūrę miestai, miesteliai ir kaimeliai kasmet tampa tūkstančių poilsiautojų galutiniu atostogų tašku – juk romantiškas poilsis prie jūros leidžia atsikvėpti nuo rutinos.

Naujienų portaluose vis dažniau pasirodant antraštėms, skelbiančioms apie ekonominį sunkmetį ar nerimą keliančias produktų kainas, dabar, atrodo, yra geras metas pagalvoti, kaip praleisti vasaros savaitgalius ar atostogų dienas neiššvaistant didžiosios dalies santaupų, tačiau ir turiningai praleidžiant laiką, pavyzdžiui, tyrinėjant dar nematytus Lietuvos kampelius.

Ištisus dešimtmečius pati nuožmiausia konkurencija vyko „Golf“ vardu vadinamoje automobilių klasėje. Kadaise įvairių „Ford“, „Honda“, „Peugeot“ ar „Volkswagen“ modelių paklausa kasmet siekė šimtus tūkstančių, tačiau dabar jų vietą užėmė į visureigius panašūs analogai. Daugiau universalumo, daugiau erdvės ir daugiau patogumo siūlančių SUV aikštėje vyksta nuožmūs mūšiai dėl pirkėjų dėmesio ir palankumo, todėl kiekvienas naujas SUV modelis, regis, kuriamas pagal vieną ir tą pačią formulę.

„Porsche“ šiemet turi daugiau negu pakankamai progų švęsti. Iš Štutgarto kilusi kompanija 2023-aisiais mini jau 75-ąjį bendrovės veiklos gimtadienį, tačiau šis jubiliejus, tiesą sakant, labai greitai liko nuošalyje. Šiemet „Porsche“ mini dar vieną svarbią sukaktį – 60-ąjį legendinio „Porsche 911“ automobilio gimtadienį.

Automobilių gamintojams investuojant milžiniškas sumas į elektra varomus modelius, vis dažniau pasirodo pranešimai apie įvairių gamintojų troškimą ieškoti alternatyvų, kurios leistų diversifikuoti investicijas bei užtikrintų technologinį progresą ne viename, bet keliuose frontuose.

Eksperimentuoti linkę automobilių gamintojai nuolatos ieškoti būdų kaip sukurti naują, dar neatrastą nišą. Tapę jos pradininkais, jiems pavyksta pasinaudoti esama padėtimi ir tokiu būdu užsitikrinti „segmento lyderio“ etiketę.

„Citroën“ yra vienas iš tų gamintojų, kuris puikiai supranta kokių priemonių reikia imtis norint sukurti visapusiškai išskirtinį automobilį. Dešimtys skirtingų pavyzdžių rodo, jog vaizduotės nestokojantys „Citroën“ dizaineriai visada sugeba ganėtinai nykią idėją paversti žavingu objektu. Ir tai galioja ne tik praeityje sukurtiems, bet ir dabar gaminamiems automobiliams.

Kas galėjo pagalvoti, jog „Renault“ bendrovės sprendimas įsigyti ir vėliau transformuoti Rumunijos didžiausią automobilių gamintoją bus toks sėkmingas. Anksčiau tik žemą kainą akcentavusi markė, pamažu transformavosi į automobilių gamintoją, kuris pabrėžia racionalumą, paprastumą ir nesivaikymą visuotinių automobilių pramonės tendencijų, dėl kurių automobiliai tampa perdėtai brangūs. Ir panašu, jog „Dacia“ sugebėjo užčiuopti aukso gyslą.

Nuo naujo tūkstantmečio pradžios praėjo daugiau nei 20 metų, tačiau iki šių dienų mums sunku pamiršti kai kurių prancūzų markės modelių atsiradimą: ypatingai mažą vienatūrį „1007“, perdėtai išsipūtusį „207“. Ne ką daugiau komplimentų nusipelno ir pirmosios „308“, „3008“ ir „5008“ modelių kartos, tačiau didžiulį sukrėtimą patyręs gamintojas sugebėjo atrasto savo mojo iš naujo.

Japonija yra neregėtų technologijų šalis, o skrupulingas dėmesys detalėms turėtų tapti pagrindiniu svertu įsigyjant japonišką, o ne vokišką, britišką ar itališką analogą. Vis dėlto, realybė japoniškų automobilių gamintojams retkarčiais būna karti.

2022-aisiais „Volkswagen“ elektrifikuotų transporto priemonių šalininkams pasiūlė žavingą „ID. Buzz“ furgoną bei brolišką „ID.4“ visureigio versiją – „ID.5“. Be to, kartu su jos pasirodymu, „Volkswagen“ turėjo drąsos imtis benzingalviškų versijų kopijų sukūrimo, pažymėtų „GTX“ abreviatūromis.

Sportiškais automobiliais visame pasaulyje garsėjanti „Porsche“, kaip ir daugelis kitų, didžiųjų gamintojų, susiduria su dar neregėtais iššūkiais, kurie visiems laikams pakeis automobilių pramonės veiklą. Nors skirtinguose kampeliuose esančios gamyklos ir toliau gamins automobilius, tačiau griežtėjantys reikalavimai skatina gamintojus iš naujo pažvelgti į patį automobilio gamybos procesą.

„Volvo“ jau kurį laiką skiria didžiulį dėmesį tvarumui ir aplinką tausojantiems sprendimams, kurie artimiausioje ateityje padės gamintojui pasiekti užsibrėžtų tikslų. Puikiu to pavyzdžiu galėtų būti „Volvo“ sprendimas investuoti į Šveicarijoje įsikūrusią kompaniją, kuri eksperimentuoja su biologinės kilmės medžiagomis. Šių eksperimentų tikslas – ateityje pakeisti iš plastiko pagamintas detales, kurių kiekviename automobilyje tikrai netrūksta.

„Renault“ nėra tas gamintojas, kurio inžinieriai būtų ką tik praėję pirmąjį elektromobilių kūrimo kursą. Tam tikra prasme, „Renault“ buvo vienas iš pirmųjų prekės ženklų, kuris į elektrifikaciją pradėjo investuoti anksčiau negu to reikalavo Europos Sąjunga ar patys automobilių pirkėjai.

Sprendimas susitelkti į automobilius, turinčius keturių varančiųjų ratų pavarą bei padorią kėbulo prošvaisą padėjo „Suzuki“ sukurti savitą nišą, kurioje, dėl mums sunkiai suprantamų priežasčių, japonų gamintojas praktiškai neturi nei vieno tiesioginio konkurento. Visai kaip ir „Dacia“, kuri dėl nuosaikaus dizaino, žemos kainos ir tiesiog neužknisančios formulės dabar pagal pardavimų apimtis neatsilieka nuo didžiausiųjų.

„Suzuki“ yra vienas tų gerai žinomų, bet retkarčiais pernelyg nuvertinamų gamintojų, kuris dėl ne visuomet gamintojui palankių priežasčių Europoje apsiribojo tik mažų miesto bičių ir mėgėjiškai (ar sudėtingesnei) bekelei į veidą besijuokiančių visureigių gamyba.

Per pastarąjį dešimtmetį egzotiškų prekės ženklų automobilių paklausa Lietuvoje išaugo kelis kartus. Vilniuje duris atvėrusių „Porsche“, „Maserati“ ir „Bentley“ prekybos salonų atstovai gali džiaugtis stebinančiai didele šių markių paklausa, o netgi retkarčiais sunkiai sutramdomų „Ferrari“ ir „McLaren“ gretos pradėjo plėstis mūsų šalies rinkos mastais nebūdingu greičiu.

„Tesla“ labai dažnai įvardijamas kaip gamintojas, dėl kurio įžūlaus elgesio retkarčiais vėžliškai į bet kokius pokyčius reaguojantys automobilių pramonės gigantai buvo priversti imtis investicijų į elektromobilius – technologijos, kuri pačiame žemiausiame stalčiuje jau buvo spėjusi aplipti voratinkliais. „Tesla“ populiarumo banga kai kuriems didiesiems automobilių gamintojams, regis, buvo it labai šaltas, dantimis kalenti priverčianti dušas.

Naujų automobilių rinkoje vienokia ar kitokia elektrifikacijos forma pagardintų ratuočių netrūksta. Per pastaruosius porą metų galimų pasirinkimų gretos išaugo nuo kelių iki keletos dešimčių, mat gamintojų noras išvengti stipraus kaukštelėjimo per pakaušį nuo Europos Sąjungos leido išgryninti dvi automobilių kūrybos filosofijas. Pirmoji – ganėtinai paprasta ir priimtina „Aš noriu išgelbėti poliarinį šešką bet kokia kaina“ klubo nariams.

Sveiki atvykę į naują realybę. Pasaulį, kuriame net ir grynakraujų sportinių, testosteronu trykštančių automobilių gamintojai prioritetu laiko visureigiškos išvaizdos automobilius. Kad ir kaip nesinorėtų to girdėti, tiesiog reikia pažvelgti realybei į akis.  Kiekvieną kartą, kai egzotiškiau skambančios markės vadovai ryžtasi iškepti modelį, atitinkantį tipinius SUV standartus, vos po keleto mėnesių gamintojų pardavimų apimtys išauga kelis kartus.

Prancūzijos ir Vokietijos automobilių kūrėjai galėtų būti pavyzdžiu, kaip reikia išnaudoti tuos pačius įrankius konstruojant absoliučiai skirtingus automobilius.

Šeimyninis universalas, kuris iki 100 km/val. gali spurtuoti per maždaug 4 sekundes. Ne vienerius metus šioje nuostabioje automobilių nišoje dominavo „ Audi“ ir jų puikusis „ RS6 Avant“. „Audi“ pėdomis daugelį metų seka „Mercedes-Benz“ su šauniais „ AMG“ divizijos raktesvavidžiais, vienu metu į „Audi“ surengtą vakarėlį netgi buvo užsukusi BMW su „ BMW M5“ universalu.

„ Nissan“ ir „ Renault“ galime drąsiai laikyti modernių elektromobilių pionieriais. Prieš daugiau nei dešimtmetį šios dvi kompanijos pradėjo traukti niekam neįdomų elektromobilių traukinį ir daugelį metų akcentavo elektra varomų automobilių naudą.

Nei per didelis, nei per mažas SUV – pastaruoju metu tai yra be galo trokštamas automobilio tipas. Ir visai nesvarbu, ar tai būtų „Audi“, ar „ Renault“. Visureigiškos išvaizdos automobiliai, be abejonės, visiems gamintojams yra tarsi auksinius kiaušinius dedančios žąsys, todėl nenuostabu, jog didžiausią impulsą pardavimų statistikoje pajautė aukštesnės klasės automobilių gamintojai.

Ar mažas itališkas hečbekas, kuris pastarąjį dešimtmetį buvo surenkamas Lenkijoje, galėtų būti laikomas kultiniu? Ko gero, daugelis iškart drįs garsiai pareikšti, jog – ne, ir iki to toli gražu. Vis dėlto, pažvelgus į elementarią pardavimų statistiką ir situaciją daugelyje Vakarų Europos didmiesčių, tuomet drąsiai tartą neigiamą atsakymą norėtumėte atsiimti.  Lietuvoje šis lenkiškų šaknų turintis automobilis užima keistą poziciją.

Kompaktiškas, vikrus ir skleidžiantis urzgiančio tigro garsus. Tokį apibūdinimą norėtųsi skirti kiekvienam iki šiol pasirodžiusiam sportiškam hečbekui, kuris apimtimis primena 35-o dydžio sportbatį.

Kiekvieną kartą pagalvojus apie kupė automobilius, ko gero, mintyse regite „Audi R8“, 4 serijos BMW, „Honda NSX“ ar bet kurį kitą išvaizdų, grakštų modelį. Absoliučią priešingybę „Toyota Avensis“ ar „Volkswagen Sharan“ – automobilių, kuriuos dažniau galima išvysti važiuojant prieš eismą prekybos centro aikštelėje. Automobilių pirkėjai, kaip ir patys gamintojai, nuolatos ieško naujovių.

Ką jūs galite nuveikti per 3,6 sekundės? Kelis kartus sumirksėti? Žaibišku greičiu praskrolinti savo mėgstamą naujienų portalą? Iš tiesų, turint vos 3,6 sekundės, vargu ar pavyktų nuveikti ką nors naudingo ir prasmingo. Na, nebent sėdite už ypatingai galingo ir greito automobilio. Tokio kaip štai šis – „Audi RS6“. „Audi“ modelių gamos hierarchija jau kurį laiką yra labai aiški.

„Toyota Camry“ – populiariausias vidutinės klasės sedanas pasaulyje. Sunku tuo patikėti, ar ne? Kita vertus, tai puikiai parodo kaip stipriai europiečiai palaiko vietinius gamintojus ir kaip atsainiai žiūrima į bet kokias alternatyvas. „Toyota Camry“ parduodamas daugiau nei 100 pasaulio šalių ir per beveik 40 metų trunkantį gamybos procesą buvo parduotas daugiau nei 19 mln. vienetų tiražu. Įspūdingi skaičiai, tačiau „Toyota Camry“ Europoje priklauso nišinių modelių kompanijai.

Pažvelgę į bet kurios šalies automobilių parką, labai greitai pastebėtumėte vieną tendenciją. Ant kiekvieno įmanomo kampo matysite padidinto pravažumo automobilius, kurie atrodo kaip visureigiai, bet patys puikiai žinote, jog jiems iki visureigių labai tolimas kelias. Per pastarąjį dešimtmetį visureigio sąvoka pasikeitė neatpažįstamai, tačiau tą patį galima pasakyti ir apie kitus tam tikrų klasių automobilius.

Prieš keletą metų „ Peugeot“ sugebėjo žaibišku greičiu sureaguoti į pasikeitusius europiečių poreikius. Gamintojas vos per vienerius metus pristatė net penkis naujus arba atnaujintus modelius, kurie buvo atsakingi už stulbinantį spurtą. Ne tik gimtojoje Prancūzijoje, bet ir Lietuvoje. Jeigu iki tol gaminti „Peugeot 3008“ ir „5008“ atrodė kaip iš urvo išlindę kurmiai, juos pakeitę modeliai atspindėjo tuometines ir dabartines padidinto pravažumo automobilių tendencijas.

Europoje parduodamuose mažuose automobiliuose dažniausiai sutinkami benzinu varomi varikliai. Nors kai kurie gamintojai vis dar siūlo rinktis mašiną su turbodyzeliniu varikliu, tačiau jie, dėl sudėtingėjančių taršą mažinančių priedų ir išaugusios kainos, nebėra pelningi ir pamažu užleidžia vietą kitoms alternatyvoms.  Kad ir kokį užmojį turi Europos Sąjunga, didžioji dalis automobilių vairuotojų nori, jog jų mašina būtų ekonomiška ir pasižymėtų kuo mažesne tarša.

„Porsche“ ir variklis su turbokompresoriumi nėra reta ar antipatijas kelianti kombinacija. Ypač jeigu tokio tipo jėgainė randama populiariausiuose „Porsche“ modeliuose: „Macan“, „Cayenne“ ar netgi „Panamera“. Ne vieną dešimtmetį turbininiai varikliai montuojami ir į „Porsche“ automobilinį tyrumo atvaizdą – „911“, bet atmosferiniai varikliai visuomet buvo šio gamintojo vizitine kortele, dabar jau ir ganėtinai retai panaudojama.

„Citroën“ automobilių dizaino sprendimų „pastovumas“ pastaruosius dvidešimt metų primena amerikietiškus ir sunkiai nuspėjamus kalniukus. Tiesiog užtenka pažvelgti į štai šio „Citroën C4“ priešistorę. Jeigu pirmoji „Citroën C4“ modelio karta atrodė neįprastai, originaliai ir netgi futuristiškai, tai antroji „Citroën C4“ karta buvo buvo gerokai santūresnė, lyg bandydama pademonstruoti, jog prancūzai gali sukurti idealią „Volkswagen Golf“ kopiją.

Pikapai. Keista ir Europoje ne visuomet palankiai sutinkama automobilių rūšis. Galbūt taip yra dėl to, jog pikapai, skirti Europos rinkai, dažniau priminė darbinį, o ne kasdieninį automobilį, su kuriuo galėtumėte leistis nors ir į kitą Europos kraštą.

Jeigu automobilių gamintojus reikėtų suskirstyti pagal emocijas, kurias jie kelia daugeliui vairuotojų, tuomet mes net nesudvejoję „Opel“ markei priskirtume žiovulį. Kodėl ir kokiu tikslu? Nes pastarąjį dešimtmetį aršiu „Volkswagen“ konkurentu esanti „Opel“, be karts nuo karto atsirandančių išimčių, buvo tokia pati įdomi ir stulbinanti kaip ir Aurelijaus Verygos šukuosena. Tik nesupraskite klaidingai. Nuobodus automobilis neturi nieko bendro su prastu automobiliu.

Sportiškas hečbekas iki šiol yra vienas iš tų, retai pripažinimo sulaukianti automobilių rūšis, kuri dar aštuntajame dešimtmetyje tiesiog privertė pasitraukti į pogrindį klasikinės komponuotės kupė ir rodsterius. Tuos ratuočius, kurie anksčiau buvo vienintelis pasirinkimas norintiesiems tyros vairavimo patirties ir pirštais neapčiuopiamo džiaugsmo.

Didelis automobilis Europoje labai dažnai asocijuojamas su didelėmis degalų sąnaudomis ir galvos skausmą keliančia mokestine našta. Nors šie veiksniai didelių automobilių savininkus engia iki šiol, tačiau sparčiai judanti visuotinė automobilių elektrifikacija gali paskatinti gamintojus į Europą sugrąžinti modelius, kurie buvo numarinti dėl mažos paklausos, kurią paskatino ne bet kas, o anksčiau išvardintos priežastys.

Jeigu norite sužinoti, kaip atrodo statistinio vairuotojo svajonių automobilis, nesukite galvos ir pažvelkite į štai šią vokišką karietą – „Volkswagen Tiguan“. Kodėl būtent į ją? Nes ji geriausiai atspindi dabartines tendencijas ir žmonių poreikius kasdieniniam automobiliui.

Racionalumas. Savybė, ant kurios joja kone kiekvienas automobilių gamintojas, kai ateina metas suprojektuoti kokį nors kasdienišką hečbeką. Tą patį, kuris geba įtikti drūtam ir aukštam, siauram ir žemam. Hečbekai tarsi šveicariškas daugiafunkcinis kišeninis peilis, tinkamas visoms gyvenimo situacijoms ir iššūkiams, su kuriais susidursite. Kadangi šių automobilių paskirtis yra visiems aiški, hečbekų kūrimo taisyklės yra gana paprastos.

Prieš kelis dešimtmečius SUV tipo automobiliai turėjo atlikti gana racionalią bei šeimynišką funkciją, bet tik ne dabar. Nuolatos auganti SUV paklausa skatina gamintojus užpildyti visas įmanomas nišas, kuriose galbūt atsiras potencialus beprotis, svajojantis apie, pavyzdžiui, padidinto pravažumo kabrioletą.

„Volkswagen Group“ koncerno kraityje esančios automobilių markės turi tik joms būdingą vaidmenį. Jeigu „Bentley“ ir „Lamborghini“ privalo būti geriausiais prabangių ir ypatingai greitų bei ekstravagantiškų automobilių sektoriuje, tai hierarchijos apačioje esantys „Seat“ ir „Škoda“ privalo įtikti masėms. Jums, mums, tetai, močiutei ar netgi ponaičiui Užkalniui, kuris gerumo lygį matuoja pagal finansinę injekciją.

Daugeliui gali susidaryti įspūdis, jog racionalumu grįsti „Alfa Romeo“ markės automobiliai neegzistuoja. Visuotiniu sutarimu sakoma, jog italų markės automobiliai yra gražūs, dinamiški, bet... na ir tada prasideda kvestionuotinų trūkumų vardinimas ir pasakymas – kažkuris konkurentas yra konkurenčiausias ir geriausias. Eilinė tirada, kuri iki šiol siekia suformuoti įspūdį, jog garsioji trejybė iš Vokietijos yra pranašesnė.

175 tūkst. Būtent tiek „Fiat“ pardavė žavingų ir stilingų „Fiat 500“ hečbekų visoje Europoje 2019-aisiais. Labai nenustebtume, jeigu jūs nenorėtumėte tuo patikėti. Visgi, kaimynėje Lenkijoje surenkamas „Fiat 500“ nėra nei pats naujausias, nei technologiškai pažangiausias ratuotis savo klasėje, bet tai itališko hečbeko pirkėjams visiškai nerūpi. O kodėl turėtų? Nes „Fiat 500“ iki šiol išlieka ypač stilingai atrodančia transporto priemone.