Tad į kokius praktinius klausimus sau turi atsakyti verslas, prieš pasirinkdamas elektromobilį darbui?
Nuvažiuojamas atstumas ir infrastruktūra
Pradėję nuo realiomis sąlygomis miestuose vos 100 viena įkrova įveikiamų kilometrų, dabar naujų lengvųjų komercinių modelių gamintojai siūlo gerokai solidesnius skaičius. Štai 2023 m. lapkritį pristatytas naujasis „Iveco eDaily“ elektrinis furgonas mieste gali nuvažiuoti jau iki 400 km, visiškai įkrautas „Peugeot e-Expert“ įveikia iki 330 km, o „Citroën ë-Berlingo“ nurieda iki 320 km.
Mūsų regionui būdingi orai šaltuoju periodu šiuos skaičius apkarpo 30–40 proc., tačiau minėtų nuotolių daugybės verslų kasdieniams poreikiams iš esmės pakanka.
Prekių ženklo „Sixt Lietuva“ pardavimo vadovo Valdo Stanislovaičio vertinimu, ilgiems maršrutams elektrinis transportas dar nelabai tinkamas, nes kol kas per didelė priklausomybė nuo infrastruktūros. Tiesa, greitojo įkrovimo taškų daugėja ir tokie modeliai kaip „Peugeot e-Expert“ sparčiojo įkrovimo stotelėje per pusvalandį gali papildyti energijos atsargas iki 80 proc., o „Iveco eDaily“ įmanoma įkrauti net iki 115 kW galia.
Tačiau tuomet gali tekti brangiau susimokėti už kilovatvalandes, tad racionaliausia išeitis tebėra kuo didesnis įkrovimo alternatyvų skaičius ir galimybė tai daryti automobilio stovėjimo metu. Vis dėlto, jei veikiama miestų ribose ir pasitenkinama maždaug 200 km per dieną distancijomis, viskas yra kiek kitaip.
„Įsirengus automobilio laikymo vietoje nuosavą įkrovimo stotelę, pasirašius tinkamą elektros energijos tiekimo planą, bendrosios nuosavybės kainos skirtumas su tradiciniais degalais varomu modeliu labai susitraukia. Elektromobilio energija pigesnė, naudojimas pigesnis, prastovų taip pat nėra, nes bateriją galima visiškai įkrauti per naktį“, – sako pašnekovas.
Bendroji nuosavybės kaina
Bendroji elektrinių lengvųjų komercinių transporto priemonių nuosavybės kaina priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, nuvažiuojamų kilometrų skaičiaus, nuosavybės laikotarpio, baterijos likutinės vertės, naudojimosi subsidijomis, įkrovimo kainos, draudimo ir kt.
Rinkos tyrimų bendrovė „IDTechEx“ savo ataskaitoje apie lengvųjų komercinių elektromobilių rinką numatė sparčią jos plėtrą iki 2030-ųjų. Viena pagrindinių priežasčių ji įvardijo bendrosios nuosavybės kaštų nusvyrimą elektros pavaros naudai. Vertindami didžiuosius furgonus, analitikai pažymėjo, jog jie turėtų pasiekti paritetą maždaug šio dešimtmečio viduryje. Skaičiuojant, kiek kainuoja išlaikyti mažą elektrinį furgoną, V. Stanislovaičio teigimu, jau dabar skirtumas, lyginant su dyzeline versija, nėra didelis.
„Reikia konkrečios situacijos, kad būtų galima sudėti visus skaičius į skaičiuoklę, bet iš esmės elektriniai automobiliai pinga, be to, yra įvairių galimybių pretenduoti į subsidijas, elektros energijos kaina taip pat stabilizavosi“, – dėsto specialistas.
Jis pastebi, kad situacija nuolat kinta ir kassyk reikia žiūrėti į konkretų atvejį, tačiau apie 4 000 km per mėnesį nuvažiuojančio automobilio nuosavybės kaštų svarstyklės krypsta į elektromobilių pusę.
Štai Europos Komisijos ataskaitoje išnagrinėtas tokio tipo transporto potencialas Europoje ir nustatyta, jog mažieji komerciniai elektromobiliai jau dabar gali sutaupyti apie 2 600 Eur per 15 metų, palyginti su įprastomis lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, o vidutinių ir didelių furgonų sąnaudos jau yra tik atitinkamai 741 Eur ir 1 745 Eur didesnės per 15 metų.
Priežiūra ir eksploatavimas
Elektromobilių baterijos nuolat tobulėja, kaip ir gamintojų sprendimai. Naujų medžiagų taikymas, optimizuojamas cheminių procesų valdymas ir kiti dalykai lemia augantį baterijų energijos tankį.
O tai atriša rankas inžinieriams – jie gali sukurti kompaktiškesnius, lengvesnius ir daugiau energijos sukaupiančius akumuliatorius. Visi šie parametrai veikia verslo elektromobilių naudotojų naudai. Tobulėjant valdymo sistemoms, gerinamas bendrasis baterijų našumas ir ilginamas jų veikimo laikas.
Be to, taikomi ir specifiškai verslo lūkesčius atliepiantys sprendimai. Pavyzdžiui, minėtas „Iveco eDaily“ išsiskiria viena unikalia savybe: pasikeitus naudotojo poreikiams, galima padidinti elektromobilio bateriją. Pavyzdžiui, automobilis gali būti naudojamas prekėms pristatyti nedideliais atstumais mieste, tuomet jam pakaks vieno modulio 37 kWh talpos (ir pigesnės) baterijos.
Tačiau prireikus prekes išvežioti ir po priemiesčius ir įdiegus PTO („Power Take Off“) sistemą, kuri būtų naudojama perduoti galią papildomiems agregatams (pvz. hidraulinei pavarai, papildomai specialiai įrangai), galima tiesiog užsakyti papildomą antrą, trečią ar net ketvirtą baterijos modulį ir taip didinti elektromobilio našumą iki 148 kWh baterijos talpos.
Minėtoje „IDTechEx“ ataskaitoje taip pat pažymima, kad renkantis naują – elektrinį – pavaros tipą pardavėjai ir klientai turi glaudžiai bendradarbiauti ir iki smulkmenų išsiaiškinti, kaip kiekviena transporto priemonė veiks pagal verslo specifiką. Ar teks vežioti šaldomus krovinius, ar reikės nuolat važinėti maksimalia apkrova, ar spaus būtinybė daug laiko leisti spūstyse – nuo viso to priklauso, kokio kėbulo, kokios naudingosios apkrovos ir kokio baterijų paketo derinys optimalus elektromobilį besirenkančiam verslui.
Techninė elektromobilių priežiūra naudotojams neturėtų kelti daugiau galvos skausmo nei tradicinių modelių savininkams, nes elektromobiliuose yra mažiau judančių dalių ir mažiau skysčių, kuriuos būtina nuolatos keisti.
Poreikis augs
„McKinsey“ vertinimu, lengvųjų komercinių elektromobilių plėtra ir toliau nelėtės. Specialistų teigimu, komercinių elektromobilių plėtrą skatins trys ryškūs veiksniai: tebeaugančios elektroninės komercijos poreikiai vadinamiesiems „paskutiniosios mylios“ pristatymams iki klientų durų, dėl pandemijos metu susiformavusių vartotojų įpročių toliau populiarėsianti maisto prekių pristatymo į namus paslauga ir Europoje didėjantis pramogų paskirties furgonų poreikis.
