Toks šiltas ruduo tinkamas ir tradicinėms vasaros veikloms gamtoje, pavyzdžiui, stovyklavimui. Ir ne šiaip nakvynei miške lietaus merkiamoje palapinėje, o stovyklavimui su visais kasdieniais patogumais – įskaitant ir patogią kelionę iki stovyklavietės, kurioje mus ir vėl lydi „Dacia Sandero Stepway“.
Jei ankstesnės išvykos, kurių metu teko pasitrankyti ir miško keliais bei žvyrkeliais, leido tinkamai išbandyti Lietuvos keliams kone idealiai tinkančią prošvaisą, automobilyje sumontuotų sėdynių komfortą ar navigacijos gebėjimus nepaklaidinti mūsų viduryje niekur, daug žvyrkelių dulkių prisiragavusiai „Dacia“ šįkart norėjome suteikti progą atsipūsti. Na, ir tuo pačiu atsipūsti patys.
Glampingavietės poilsiui su patogumais
Daugeliui žodžiai „stovyklavietė“ ir „nakvynė gamtos apsuptyje“ gali asocijuotis su kadaise patirtomis šeimos ar draugų išvykomis prie ežero, kurių neatsiejama realybe tapo ne visada noriai susivyniojanti palapinė, į veidą plūstantys degančio laužo dūmai ir ramybės neduodantys, palei ausį skraidantys mašalai. Visgi šiais laikais poilsis gamtoje nebereiškia nepatogumų: Lietuvoje vis labiau populiarėjantys glampingai ir viešbučiai miške suteikia galimybę atitrūkti nuo miesto triukšmo nepaliekant visų kasdienių komforto atributų – lovos, dušo, virtuvės ir net „WiFi“ – už nugaros.
Tai – tradicinio stovyklavimo priešingybė, kurios trūkumus vienas pirmųjų įžvelgė Prancūzijos karalius Pranciškus I-asis. Jis aukščiausio lygio susitikimą su tuometiniu Anglijos karaliumi Henriku VII nusprendė surengti ne savo rūmuose, o plyname lauke. Skirtumas tik tas, jog tai buvo kone pati ekstravagantiškiausia stovyklavietė pasaulyje, kurią sudarė net 2800 palapinių ir namelių, kuriuose netrūko ne tik pramogų ar vyno, bet ir komforto.
Akivaizdu, jog tokio masto stovyklavietės savaitgaliui užsisakyti nepavyktų, tačiau patogaus stovyklavimo idėja pasirodė puiki: tiek dėl progos šauniai pailsėti, tiek dėl galimybės dar kartą įvertinti praktiškas „Dacia Sandero Stepway“ savybes. Tereikia tik išsirinkti, kuri glampingavietė geriausiai atliepia poilsio ištroškusių atostogautojų poreikius – o jų pasirinkimas gana platus, nuo indėniškų palapinių ar įstiklintų kupolų, leidžiančių jaustis lyg po atviru dangumi, iki namelių medžiuose, žadančių išskirtinį poilsį nebijantiems aukščio. Pastaroji koncepcija nuskambėjo intriguojančiai, tad peržiūrėję poilsiautojams siūlomus miško viešbučius, įsikūrusius keli metrai virš žemės, galiausiai nusprendėme: keliaujame į „Genio kampą“.
Daug mantos neprireiks, bet jei ką – tilps
Dar prieš išvyką nuodugniau ištyrinėję namelio medyje patogumus supratome, kad ruošiantis nakvynei daug krepšių susikrauti nebūtina: iš esmės, su savimi atsivežti tereikia nusiteikimą pailsėti ir pasirūpinti maisto produktais vakarienei ant laužo – ar namelyje esančios viryklės, jei prastas oras sujauktų planus. Taigi, įvedę maždaug 60 kilometrų maršrutą į „Sandero Stepway“ navigacijos sistemą, ilgai neužtrukome ir sudėti daiktus į automobilio bagažinę: pora kuprinių, pirkinių maišas… ir viskas. Derėtų atkreipti dėmesį, kad namelis skirtas tik dviejų asmenų nakvynei – taigi vežtis mantos didelės kompanijos vakaronei nereikės. Visgi, jei jūs ar jūsų antroji pusė net vienos dienos išvykai susikrauna porą lagaminų (na, dėl viso pikto), net nenulenkus galinių sėdynių 410 litrų bagažinėje erdvės turėtų užtekti ir jiems. Be to, naudojant modulinius krovinių laikiklius, itin lengva greitai pritaisyti papildomą bagažą ant stogo. Vėlgi, jei prireiktų.
Pajudėję link išrinktosios glampingavietės nebuvome tikri, kiek gi šįkart kilometrų iki kelionės tikslo reikės įveikti dardant žvyrkeliu ar apskritai vos pramintu miško keliu: juk įprastai įvairiausio pobūdžio stovyklavietės būna įkurtos itin atokiai artimiausių miestų, gyvenviečių ir kokių nors užuominų apie asfaltą. Tačiau iki pat „Genio kampo“ teritoriją žyminčių vartelių galėjome džiaugtis lygiais tvarkingais keliais, o ir važiavimas iki pačio namelio medyje vedančiu miško keleliu po ankstesniųjų kelionių išbandymų atrodė tarsi pasivaikščiojimas parke. Pasirodo, kelias iki poilsiavietės irgi gali būti patogus.
Poilsis medyje
Nors „Genio kampo“ namelis stūkso vos keli šimtai metrų nuo pagrindinio kelio, važiuodami pro šalį jo tikrai nepamatysite pro medžių tankmę, o pasiekus pačią stovyklavietę atrodys, kad esate gerokai atokesniame gamtos prieglobstyje. Ši rami poilsio vietelė slypi 9 hektarų ploto pusiasalyje, kurį praktiškai iš visų pusių supa Neprėkštos ežero vandenys.
Viso šio komplekso pažiba yra lyg iš vaikystėje vartytų knygų ištrauktas ir į realybę perkeltas namelis, įrengtas tarp aukštų pušų. Užlipus laipteliais dėmesys iškart krypsta į erdvią, 6 metrų aukštyje esančią terasą, iš kurios atsiveria puiki ežero panorama, o pats namelis pasitinka kone skandinavišku interjeru ir visais atributais, be kurių sunku įsivaizduoti gyvenimą: pradedant patogia lova, dušo kabina ir baigiant interneto ryšiu, kuris ištisą parą leis palaikyti ryšį su likusiu pasauliu – jei tik to norėsis.
Nesupraskite klaidingai – tai nėra tik dar vienas šaunus namelis, kuriame galite kiurksoti ir nieko neveikti kiaurą dieną. Kaip ir priklauso tikrai stovyklavietei, netoliese įrengta laužavietė su visais maisto gamybai reikalingais įrankiais ir malkomis, privatus paplūdimys ir netgi valtelė, su kuria galima išplaukti pasiirstyti ar užmesti meškerę, jei jau esate užkietėjęs žvejys. Tad jeigu spoksojimas į ramiai tyvuliuojantį vandenį ar sėdėjimas tarp medžių įrengtose sūpynėse pradės kelti žiovulį, turėsite galimybių ir kiek aktyvesniam poilsiui.
Ir keliui, ir lengvai bekelei
Žinoma, stovyklavimas, kad ir su daugybe privalumų, po ilgesnio laiko gali imti ir varginti, o ar tai galioja mūsų išvykos kompanionui? Juk iš dalies „Dacia“ kiek primena glampingą: tiek vienas, tiek kitas pasižymi elementaria ir paprasta koncepcija, kuri, kad patiktų šiuolaikiniam vartotojui, buvo patobulinta pridėjus papildomų patogumų.
Kaip ir bet kuris kitas šios klasės automobilis, „Sandero Stepway“ tas pačias funkcijas atlieka praktiškai taip pat arba netgi geriau. Didesnę prošvaisą bei papildomas, juodos spalvos plastikines kėbulo apsaugas turintis „Sandero Stepway“ savo pranašumus ryškiausiai demonstruoja malantis užmiesčio keliais ar kartas nuo karto nusukus į duobėmis ir iškilusiomis medžių šaknimis išvagotus miško kelius.
Iš tiesų, nusprendus paklajoti ne pačiais geriausiais keliais, su tokia užduotimi įprastai susidoroti gali bet kuris ratuotis. Visgi skirtingai nei daugelis naujų automobilių, dėl savo žemos kainos „Dacia“ sugeba suteikti tam tikros laisvės pojūtį.
Paprastumas ir elementarumas leidžia juo džiaugtis nesibaiminant, jog nedidelis brūkštelėjimas šen ar ten taps keturženkle remonto sąskaita. To su „Dacia“ tiesiog niekada nebus ir būtent dėl to, rumuniškas hečbekas modernių automobilių jūroje išsiskiria labiau negu galite pagalvoti iš pirmo žvilgsnio.
