Vis dėlto, realybė japoniškų automobilių gamintojams retkarčiais būna karti. Europoje, kur dėl kiekvieno parduoto automobilio vyksta nuožmi kova, Japonijos automobilių gamintojų bandymai pranokti „Audi“, BMW ir „Mercedes-Benz“ iki šiol nekelia pernelyg didelio džiaugsmo, dėl kurio norėtųsi atsidaryti japoniško ryžių vyno butelį.
„Acura“ iki šiol bijo įžengti į Europą, dešimt metų trukęs „Infiniti“ senojo žemyno šturmas baigėsi nepripažįstant savo klaidų. Vienintelė „Lexus“, net ir užimdama ne pačią didžiausią naujų automobilių rinkos Europoje dalį, nusprendė nepasiduoti. Vietoje to, „Lexus“ pradėjo radikalų modelių gamos atnaujinimą.
Pasikinkė aštrias briaunas
„Lexus NX“ yra vienas iš nedaugelio šios klasės atstovų, kuris yra gaminami markės gimtinėje – Japonijoje. Tai nėra tik dar vienas egzempliorius, dėvintis prestižinės markės ženkliuką, tačiau į Europoje esančias atstovybes atkeliaujantis, pavyzdžiui, iš Meksikos („Audi Q5“) ar JAV („BMW X3“). Tai – grynakraujis japoniškas automobilis, pagamintas ir surinktas „Lexus“ gimtinėje.
Tikėtina, jog „Lexus“ sprendimas pratęsti „NX“ gamybą Japonijoje yra susijęs su bendrovės sprendimu pasitelkti „TNGA-K“ platformą, pirmiausiai pradėtą naudoti lietuvių pamėgtame „Toyota RAV4“ modelyje. Ir nors abu modeliai naudoja tą pačią struktūrą, žvelgiant į vieną ir į kitą to nesinori pasakyti.
Nors šis giminystės ryšys gali patikti ne visiems, tačiau inžinerine prasme jis suteikė „Lexus NX“ eilę privalumų. Pavyzdžiui, inžinieriai pasinaudoję šia platforma kaip reikiant pakoregavo „NX“ visureigio išmatavimus: „Lexus NX“ tapo 20 milimetrų ilgesnis ir platesnis. Ratų bazės ilgis padidėjo 30 milimetrų, o ženklų pokytį važiavimo savybių departamente turėtų užtikrinti 30 milimetrų priekyje ir 59 milimetrais gale praplatintos tarpvėžės.
Siekia išsiskirti
Savitu požiūriu į ergonomiką ir salono projektavimo filosofiją pasižymintys japonai sugebės nustebinti dar prieš pajudant iš vietos. Pirmoji naujovė pasitiks iškart paėmus už automobilio rankenėlės.
„Lexus NX“ nebenaudoja tradicinių durų rankenėlių, kurias patraukus atsidarytų durys. Vietoje to, durų rankenėlėje esantis jutiklis siunčia signalą durų spynelei, kuri atleidžia dureles ir įleidžia jus į vidų. Panašūs procesai vyksta ir norint išlipti iš automobilio. Durų šonuose taip pat reikės paspausti ne pačioje patogiausioje vietoje sumontuotas rankenėles. Visa tai atrodo kaip perteklinis sprendimas, nes dėl saugumo sumetimų gamintojas vis tiek turėjo sumontuoti tradicines durų atidarymo rankenėles.
Vertinant ne tik pagrindinių prietaisų funkcionalumą, bet ir jaukumą, „Lexus“ pasirinkta estetinė kryptis, be abejonės, neleidžia jaustis lyg vairuojant dar vieną „Audi“, BMW ar „Mercedes-Benz“ kopiją. Nors šiek tiek mažesnis blizgaus juodo plastiko kiekis sustiprintų rafinuotą atmosferą, tačiau tai mažytė smulkmena – bet kokius trūkumus atperka minkšti ir malonūs liesti paviršiai ir kokybę perteikiantys įvairūs jungikliai ir mygtukai. Nors bendras kokybės įspūdis yra aukštas, jis neprilygsta panašaus įrangos lygio „Audi Q5“ kuriamam pojūčiui.
Efektyvumas – prioritetas
Maksimalų našumą išspaudžiančios hibridinės jėgainės buvo „Lexus“ automobilių privalumas ir tuo pačiu trūkumas. Tylus veikimas ir mažesnės negu galima įsivaizduoti degalų sąnaudos neabejotinai yra patrauklumo suteikiantys veiksniai, tačiau už tai reikėdavo susitaikyti su abejotina akceleracija bei pačios transmisijos veikimu.
Hibridinę pavarą sudaro 2,5 litro darbinio tūrio, keturių cilindrų atmosferinis agregatas. Jam kompaniją palaiko su „e-CVT“ pavarų dėže suporuotas elektros motoras. Tuo tarpu antrasis elektros motoras tupi ant galinės ašies. Šių dviejų elektros motorų sąjunga leidžia džiaugtis ne nuolatine, bet momentine keturių varančiųjų ratų pavara, kuri pravers sudėtingesnėmis sąlygomis.
Įprastomis sąlygomis įvertinsite sklandų greitėjimą ir pakankamos galios pojūtį, kai net nereikia iki dugno spausti akceleratoriaus pedalą ir klausytis, kaip veikia drabužių skalbyklės režimas. Vairuojant neskubriu tempu variklis, kaip ir važiuoklė, džiugina tyla, kokios ir tikėtumėtės iš šios klasės automobilio.
Aukso viduriukas
Nors „Lexus“ yra linkusi akcentuoti pakabos žaismingumą ir bendrą automobilio vikrumą, „Lexus NX“ tarp ypatingai nuožmiai nusiteikusių analogų iš Europos sugeba įsisprausti tarp to, kas patogu ir to, kas nekels išgąsčio važiuojant didesniu nei 130 km/val.
Kad ir kaip banaliai ši išvada skamba, tačiau už aštriabriauniškų kėbulo linijų ar pusėtinai skambančios garso sistemos slypi preciziškai subalansuota pakaba. Tokia, kuri tiesiog neerzina ir kiekvieną kilometrą įveikia palikdama gerą įspūdį. Kita vertus, tai pastarojo dešimtmečio „Lexus“ automobilių ypatybė, kuri, iš dalies, leidžia šios markės modeliams išsiskirti iš „Audi“, BMW ar „Mercedes-Benz“ tarpo.
Tas aukso viduriukas yra juntamas kiekviename žingsnyje. Pavyzdžiui, vairo mechanizmas – saikingai pasvertas ir intuityviai valdomas. Ne per daug, jog tipinis SUV vairuotojas pradėtų jaustis, jog automobilis iš jo reikalauja šiek tiek daugiau negu įprastai.
Išsamesnę „Lexus NX“ automobilio apžvalgą rasite ČIA.
