žmogus

Konservatorių ir liberalų vyriausybė, bekovodama su krize, pamiršo ŽMOGŲ. Ji ir toliau dirba, kad geriau būtų valstybei, verslui, rinkai, ekonomikai, bet ne ŽMOGUI. Tai patvirtina ne tik praėjusią savaitę Seimo priimta rudens sesijos darbų programa, bet ir apskritai likę šios vyriausybės darbai, kuriuos ji dar planuoja įgyvendinti iki kitų metų rinkimų.

Nieko nestebina, kad duonkepiai siekia išsiskirti ne tik duonos skoniu, bet ir išvaizda. Tačiau šis kepėjas nuėjo gana toli: jis kepa žmogaus kūno dalių pavidalo duoną.

Vyras iš Kolorado valstijos (JAV) įrašė savo pavardę į bukiausių nusikaltėlių sąrašus. Negana to, kad aukos akivaizdoje jis pavogė jos telefoną, tai vėliau dar ir pakvietė ją Facebook'e būti draugais. Incidentas įvyko šeštadienio rytą, kai prabudusi Greeley Tribune šalia savo lovos išvydo nepažįstamą vyriškį. Moteriai pradėjus klykti šis griebė jos telefoną ir paspruko.

Penktadienį sostinės senamiesčiu  kartu su Valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru žygiavo akcijos „Užteks tylėt“ dalyviai. Pastarieji ragino vilniečius nedelsti ir nemokamai pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę ŽIV ar AIDS ligomis. „Jau dvejus metus dirbu su AIDS projektais, yra dvi didelės problemos. Viena yra tokia, kad žmonės galvoja jog jiems tai neaktualu, jie negali sirgti ir tai jų nepalies, o kita – ta, kad jie bijo, jog sužinoję apie ligą nebegalės turėti pilnaverčio gyvenimo.

Lietuvoje ryškiai pastebima energetinė krizė, tik ši neturi nieko bendra su atominės energijos išteklių problemomis. Ši krizė – mumyse, mūsų kūne ir dvasioje. Tūkstančiai žmonių kiekvieną rytą prabunda jau pavargę nuo būsimos dienos ir tai ne tik fizinių jėgų stoka - šias dar galima sugrąžinti keliomis papildomomis miego valandomis ir sveika mityba. Be to, pasak statistikos, nuo 2005 m. daugelis sveikatos rodiklių pagerėjo arba bent jau stabilizavosi.

Su pykčiu susiduriame labai dažnai. Ir patys pykstame, ir turime atlaikyti artimų žmonių nepasitenkinimą. Būna, kad, rodos, nepelnytai aprėkia viršininkas, o būna, kad patys garsiai išsakome viską, ką galvojame apie, pavyzdžiui, eiles prie gydytojų kabinetų – kodėl reikia laukti valandą, jei esame susitarę apsilankyti tam tikru laiku? Kartais pyktis atrodo pateisinamas, kitais atvejais jaučiamės be galo įskaudinti ir nesuprasti.

Greitai važiuoti dviračiu yra sveikiau nei lėtai minti pedalus, parodė Danijoje atliktas tyrimas. Remiantis jo rezultatais, greitai ir intensyviai dviračiu važinėjantys vyrai gyvena 5,3 metus, o vidutiniu tempu - 2,9 metus ilgiau nei lėtai važiuojantys stipriosios lyties atstovai. Tarp moterų šie skaičiai yra atitinkamai 3,9 ir 2,2 metai. Tyrimo rezultatai pristatyti Europos kardiologų draugijos suvažiavime Paryžiuje.

„Niekam ne paslaptis, kad sulaukus vyresnio amžiaus, smegenų veikla sulėtėja, o „trumpa“ atmintis kartais gali pakišti koją“, – sako Pietų Kalifornijos universiteto mokslų daktarė, psichologijos ir gerontologijos profesorė Margaret Gatz. Neseniai mokslininkai atliko tyrimus, kurie parodė, kas vyksta senstančio žmogaus galvoje . „Išsiaiškinome, kaip vyresnio žmogaus protas gali prilygti ir net pranokti imlaus jaunuolio“, – tikina M. Gatz.

Šiandien net nepastebime, kaip esame skatinami vartoti viską, bet esame per mažai informuoti apie tai, ką vartoti yra tikrai būtina, o ko galime ir atsisakyti. Parduotuvių lentynos nukrautos įvairiomis švaros prekėmis, tačiau kurios iš tiesų yra kenksmingos? Ar mes tai žinome? Ar tiesiog esame persisotinę klaidinga informacija, jog švara visuomet yra sveikata? Dauguma kasdien namuose naudojamos buitinės chemijos - kenksminga žmogaus sveikatai bei gamtai.

Sprendžiant iš to, kiek interpretacijų gali įgauti žodis erzina („siutina: „biesina“, „knisa“, „varo iš proto“ ir t.t.), susierzinimas – iki pasiutimo aktuali tema. Siutina katinas, pradėjęs krapštyti savo tualetą, likus 15 minučių iki žadintuvo signalo, siutina pats žadintuvas, nekaltai laiku suskambėjęs, užimta vonia, karštas kavos puodelis, raktai, tyčia užkritę kažkur kišenėje, užstatytas automobilis, per ilgai degantis šviesoforo signalas.

Filosofas, kuris pasakė, kad judėjimas yra gyvybės šaltinis, buvo visiškai arti tiesos. Greta kitų sveikatingumo principų, tokių kaip darbo ir poilsio režimų derinimas, neprivalgymas ar grūdinimasis, reguliarus fizinis krūvis yra vienas iš esminių reikalavimų, kuriuos įgyvendinus galima tikėtis geros sveikatos.

Filosofas, kuris pasakė, kad judėjimas yra gyvybės šaltinis, buvo visiškai arti tiesos. Greta kitų sveikatingumo principų, tokių kaip darbo ir poilsio režimų derinimas, neprivalgymas ar grūdinimasis, reguliarus fizinis krūvis yra vienas iš esminių reikalavimų, kuriuos įgyvendinus galima tikėtis geros sveikatos.

Kol R. Rakauskas dar mini savo 70-etį fotografijos festivalis „In Focus“ pristato antrąją parodą. „Keturi požiūriai. Aštuoni stabtelėjimai“ bus atidaryta šį ketvirtadienį, rugpjūčio 25 d. 18 valandą Prospekto galerijoje. Tikrasis jos debiutas vyko Austrijoje, vėliau Italijoje bei Kroatijoje ir tik dabar po metus trukusios kelionės ji bus eksponuojama Lietuvoje. Paroda yra tarsi lyginamoji XX a. 7-8 dešimtmečio – XXI a. laikmečių, jų būsenų, vertybių, fotografų kūrybos akistata.

„Mes laikome savaime suprantama tai, jog šioms tiesoms įrodymų nereikia - visi žmonės buvo sukurti lygūs ir jiems Kūrėjas suteikė tam tikras neužginčijamas teises, tarp kurių yra Gyvybė, Laisvė ir siekimas Laimės.“ Tai yra ištrauka iš JAV nepriklausomybės deklaracijos. Šis sakinys yra vadinamas vienu žinomiausiu anglų kalboje, turinčiu didžiausią potencialą ir pasekmes JAV istorijoje.

Neblaivūs sugėrovai gyvūnus apmėtė  akmenimis bei daužė kastuvu. Su šunimis žiauriai susidorota rugpjūčio 15-osios vakarą Šiauliuose, Dubijos gatvėje. Gyventojai pranešė, jog neblaivus vyriškis ir moteris mėto akmenis į šunis, saugančius šiauliečių namus . Gyvūnai išlėkė iš aptvertos teritorijos ir ėmė loti ant į kiemą meginančius įeiti benamius. Negalėdami atisiginti sargių, sugėrovai griebė šalia gulėjusi kastuvą ir ėmė įrankiu daužyti šunis.

Dažnai pritrūksta motyvacijos atlikti suplanuotus darbus? Štai jums keletas patarimų, kurie jums gali padėti. Ne visi pratimai yra veiksmingi absoliučiai visiems žmonėms, jūs turite atrasti jums pačius tinkamiausius. Pabandykite bent po kartą atlikti juos visus ir atsirinkti porą veiksmingiausių. 1.Sudarykite sutartį pats su savimi. Jei dažnai atidėliojate kažkokius nemalonius darbus, pabandykite sudaryti sutartį pats su savimi, kurią įvykdęs gautumėte kažkokį atlygį.

Yra momentų, kuriuos norėtume prisiminti visą likusį gyvenimą, tačiau pripažinkime, kad yra ir tokių prisiminimų, kuriuos ištrintume iš savo smegenų pirmai progai pasitaikius. Ir tai netrukus gali virsti realybe, mokslininkų grupė aktyviai dirba su sraigėmis ir tvirtina, kad jų metodai veikia. Dirbdami su kiekvienu neuronu atskirai jie jau gali ištrinti ilgalaikius prisiminimus.

Išgirdus ką nors sakant „jis toks kompleksuotas“ arba, atvirkščiai, „žiūrėk, jis visai neturi kompleksų“, visiems iškart aišku: pirmasis labai sudėtinga, komplikuota asmenybė, o kitas – itin nuoširdus.

Atpažinti užkietėjusį kontrolierių nėra labai sudėtinga – psichologai jau senokai nutapė gana aiškų jo portretą. Taip, kontrolieriai dažnai eina vadovaujamąsias pareigas (juk taip jų polinkis kontroliuoti tampa teisėtas), bet tai toli gražu nėra būtina sąlyga. Praėjusiąją straipsnio dalį skaitykite čia. Ko bijo kontrolieriai? Psichologijos mokslų daktaras Gerry Heisleris teigia, kad labiausiai kontrolieriai bijo santykių.

Savanorė moteris manė, kad Nim ją ketina apkabinti, tačiau vietoje šilto apkabinimo šimpanzė įkando moteriai į žandą. Kai ji susiėmė už kraujuojančio skruosto, beždžionė rankomis ėmė rodyti atsiprašymo gestus. Ir tai yra tik vienas iš daugelio filmo „Project Nim“ epizodų, kurį pastatė oskarą už „Man on Wire“ gavęs filmų kūrėjas. Britanijos kino režisierius James March ėmėsi netikėto projekto, kurio metu buvo siekiama paprastą šimpanzę auginti ir mokyti kaip žmogų.

Kaip pasikeistų medicininiai bandymai, atliekami su laboratorinėmis pelėmis, jei jos turėtų žmogaus organus? Masačiusetso technologijos instituto (Massachusetts Institute of Technology) mokslininkai sukūrė dirbtines kepenis, labai panašias į žmogaus kepenis. Jos gali būti persodintos pelėms. Tai leistų ištirti, kaip žmogaus kepenys perdirba tam tikrus vaistus. Tokie bandymai padės tiksliau nustatyti tam tikrų vaistų poveikį žmogaus organizmui.

Žmogus skiriasi nuo visumos tuo, kad turi teisę rinktis. Jis nėra nei blogas, nei geras – jis yra visoks.  Charakterio savybes, būdo bruožus žmogus turi tokius, kokius pats nori turėti ir sugeba įvaldyti. Tam nedaro įtakos nei zodiako ženklai, nei mėnulio fazės, ar žvaigždynų išsidėstymas. Mūsų būdas priklauso tik nuo mūsų pačių. Kiekvienas mes turime ir teigiamų, ir neigiamų savybių.

Į 58 metų Melviną Robertsą iš Senekos miestelio Pietų Karolinos valstijoje jau šešis kartus trenkė žaibas. Pastarąjį sykį - prieš kelias dienas, kai, artėjant audrai, jis norėjo padėti į vietą žoliapjovę. Kaimynai aptiko sąmonės netekusį M. Robertsą ir nugabeno jį į ligoninę. Ten vyras greitai atsitokėjo ir apie savo „nuotykius“ su žaibais papasakojo tenykštės radijo stoties WYFF4 žurnalistui. Amerikietis negali paaiškinti, kodėl jis tiek kartų nukentėjo nuo žaibo ir vis dar yra gyvas.

Žmogaus gyvybė neįkainojama – šią paprastą tezę paneigia ir ekonomistai, ir advokatai, ir draudikai. Mama jums, galimas dalykas, vaikystėje kalbėjo, kad esate vertas „šimto milijonų milijardų“. Deja, išgryninti šios sumos dalį ir nusipirkti šuniuką jums greičiausiai nepavyko. Artimas žmogus jus vadino aukseliu, tačiau papildyti šeimos biudžetą suma, duodama už 75 kilogramus tauriojo metalo (maždaug 358 tūkst. JAV dolerių), tikriausiai taip pat nepasisekė.

Šylant klimatui spartėja ir žmogaus evoliucija, nes galimybė kaupti organizme vandens atsargas sausrų metu tampa gyvybiškai svarbi. Laimė, kai kurie Homo sapiens atstovai prie to jau prisitaikė.

„Saviaktualizacija – svarbus dalykas. Noriu įrodyti žmonėms, kad visų žmogaus sugebėjimų ir potencijų realizacija yra svarbi ne vien dėl įvaizdžio. Tikiuosi, kad sąžininga saviraiška taps vidiniu pažinimu“ – Briusas Li. Briusas Li pakeitė kovos menus, Azijos ir Amerikos kiną, galybės mokinių ir jo talento gerbėjų pasaulį. Tačiau šis poveikis nėra laikinas – Briusas Li iki šiol įkvepia ir jaudina skirtingus visuomenės sluoksnius.

Mano dukra šį rudenį pradės lankyti mokyklą. Mergaitė nelaukia rugsėjo 1-osios, nes jai atsirado rimtų problemų dėl odos. Šią vasarą jai nuolat kartojasi bėrimai ne tik ant rankų, bet ir kitų kūno vietų. Išbėrimo vietas smarkiai niežti. Vaikas rankas nusikaso iki kraujo.

Naktį į antradienį per gaisrą sostinės Antavilių pensionate žuvo jo gyventojas, dūmais apsinuodijo 7 žmonės. Pranešimas apie tai, kad Vilniuje Antavilių g. 11 dega dviejų aukštų pensionato pastatas, Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gautas pirmadienį 22.11 val.

Kasdien mus supa daugybė garsų – vieni iš jų malonūs, kiti erzina. Nemalonu visą dieną klausytis gatvės triukšmo ar mėginti perrėkti kolegas darbe. O juk kai kam tenka dirbti ir gamyklose, kur nuo triukšmo tenka saugotis specialiomis ausinėmis... Triukšmas tapo nuolatiniu mūsų gyvenimo palydovu, jis toks įprastas, kad vargu ar susimąstome, jog nuolatinis triukšmas gali stipriai kenkti mūsų sveikatai.

Jūs dažnai sau žadate pradėti keisti savo gyvenimą nuo pirmadienio, viską pradėti nuo švaraus lapo, arba tiesiog kitaip reaguoti į aplinką? Tačiau kam taip ilgai laukti? Gyvenime svarbi kiekviena akimirka, ją reikia praleisti naudingai. Todėl pradėkite būtent dabar! Tiesiog nuteikinėkite save pozityviam mąstymui. Atsikalbinėjimai apie blogus orus, blogą savijautą ir panašiai, nesiskaito! Prieš Jus keletas dalykų, kurių nederėtų pamiršti, norint būti geros nuotaikos.

Daugelis žmonių vėluoja į darbą, nes susiduria su sunkumais keldamiesi iš šilto patalo, rašo „Business Insider“. Pirmosios prabudimo sekundės sukelia didžiausią kančią, vis dėlto rytinę agoniją galima sušvelninti pasinaudojus keletu paprastų patarimų. Išspręskite savo sveikatos problemas. Tikėtina, kad rytinis tingulys jus kamuoja dėl prastos sveikatos. Geriausias vaistas nuo šios ligos – subalansuota mityba ir reguliari mankšta. Jeigu minėtos priemonės nepadeda, teks apsilankyti pas gydytoją.

Suvenyrų krautuvėlėse galima pamatyti marškinėlių su piešiniu, vaizdžiai iliustruojančiu žmogaus evoliucijos eigą nuo susikūprinusios beždžionės iki šiuolaikinio žmogaus, o paskutinė virtinės grandis – susirietęs kompiuterio naudotojas. Šiame pokšte yra nemažai tiesos. Aukštosios technologijos, kurios turėtų demonstruoti žmogaus proto didybę, gali jį sunaikinti.

Paskutinė vienos garsiausių literatūros tyrinėtojų profesorės Vandos Zaborskaitės kelionė į Antakalnio kapines netruko ilgai. Pasibaigus Atminimo valandai Vilniaus laidojimo namuose (Olandų g.) 13.30 val. gedulinga procesija pajudėjo į amžinojo poilsio vietą ir ją pasiekė su šviesa. Profesorės palydėti susirinko didelis būrys artimųjų, mokslo ir kultūros žmonių, studentų, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Seimo atstovų.

Specialistai kartais  sugeba nustatyti charakterio bruožus, atsižvelgdami į tai, apie kokį seksą svajoja žmogus. Pavyzdžiui, moterys kurios svajoja apie seksą su prievartos elementais, iš tikrųjų bijo jo ir tokiu būdu stengiasi atitolti nuo savo pasąmoninių baimių. O jeigu vyrui patinka galvoti, kad prieš porą minučių su moterimi buvo kitas, gyvenime jis bijo neištikimybės. O tie vyrai, kurios jaudina didelių aukštakulnių (kulniukų) vaizdas, linkę į homoseksualumą.

Daug kas mato negeroves šalyje, jų kaltininkus ir supranta, kad reikia veikti. Bet nemažai daliai žmonių mąstymo aiškumą temdo mitai, metafizika. Ir pasiklysta jie tarp trijų pušų. Tai galiu teigti, nes pastaruoju metu daug tenka kalbėtis su žmonėmis miestuose ir rajonuose. Paskutinis toks pokalbis tapo simboliniu, nes vyko jis vienoje radijo laidoje. Įdomiausia tokių pokalbių dalis prasideda tada, kai pradedama ieškoti sistemos krizės priežasčių. Ko tik neišgirsti.

Turime senelius, draugus, giminaičius ir dar begalę žmonių, su kuriais mus kas nors sieja. Dažniausiai stengiamės sutarti gerai, bet pasitaiko atvejų, kai mumyse įsitaiso velniūkštis, kuris neleidžia būti geram ir atitinkamai gerbti ir mylėti mus mylinčius ir mums brangius žmones. Tačiau kodėl taip yra? Gal per vėlai subrestame? O gal gėda būti geru, nes taip „nemadinga“? Istorija apie vyruką, vardu Remigijus, labai gerai atspindi dažną iš mūsų.

Absoliuti dauguma žmonių savo gyvenimo tikslus suveda į tris dalykus: sveikatą, turtą ir laimę. Ir jei dėl pirmųjų dviejų negalime skųstis – gyvename amžiuje su pažengusiomis medicinos technologijomis, esame nepalyginamai turtingesni už savo protėvius – tai trečiasis atrodo kur kas sunkiau pasiekiamas.

Pavyzdžiui, kai kurie žmonės susinervinę staigiai puola valgyti. Jie kemša į burną bet ką, kad tik kramtytų, ryja nejausdami skonio. Tokie žmonės − ūmaus charakterio. Jie jaučia, kad sudirgintus nervus greičiausiai nuramina pilnas skrandis bei pats kramtymo procesas. Jie dėl smulkmenų gali susierzinti net iki ašarų. Tačiau nėra agresyvūs. Prisivalgę jie išties nurimsta. Tačiau esama ir tokių asmenybių, kurias raminamai veikia mėgstamo patiekalo gaminimas.

Ekonomikos krizė pagilino įsisenėjusias visuomenės psichikos sveikatos problemas. Sergančiųjų psichikos ligomis Lietuvoje ne ką daugiau nei kitose Europos šalyse, tačiau kur kas didesnį nerimą specialistams kelia bendra visuomenės psichikos sveikata, kuri nuolat prastėja. Sergančiųjų psichikos ligomis Lietuvoje ne ką daugiau nei kitose Europos šalyse, tačiau kur kas didesnį nerimą specialistams kelia bendra visuomenės psichikos sveikata, kuri nuolat prastėja.

„Niekas iš žmogaus neatima tiek daug jėgų, kiek pavojaus baimė“ − Ernestas Hemingvėjus Kai siūdami sagą netyčia adata įsiduriate į pirštą, pajuntate skausmą. Kai keldami nuo viryklės karštą puodą nusideginate − irgi skauda. Bet visa tai greitai praeina ir netrukus pamirštate. Negi dėl tokių smulkmenų niekuomet nebesiųsite į drabužį sagų bei nekelsite nuo viryklės puodų? Kai stengiatės ypač gerai atlikti savo darbą, bet susilaukiate vien tik nedėkingumo, pajuntate skausmą.

„Lapais, pagautais krintant nuo medžio ir sutrintais su povų kaulais, bei mirusiojo drobulės skiautelėmis šiek tiek pasibarsčius varpą, bus pakerėta bet kokia gyva moteris“ − Kamasutra, VII dalis, I skyrius, 26 eilutė Paskutinėje meilės knygos „Kamasutra“ dalyje patariama, kaip patraukti savo geismų objektą ir kaip naudotis tonizuojamaisiais ir meilės gėrimais vyriškumui bei įaudrumui sustiprinti.

Amanda Lepore – charizmatiškoji gyvenimo artistė, garsiausių Niujorko vakarėlių šeimininkė bei žiūrovų linksmintoja. Kas ši asmenybė yra iš tikrųjų ir kokią gyvenimo paslaptį ji su savimi nešiojasi? Šiandien Amanda Lepore – garsus amerikiečių modelis, Niujorko naktinio gyvenimo šeimininkė, mados ikona bei dainininkė. Lemtinga pažintis bei nepaprasta jos charizma greitai padovanojo šiai asmenybei šlovę.

Pažįstu žmonių, kurie sako – ką aš galiu duoti? Neturiu aš pinigų, meilės, laimės, sveikatos... Nieko neturiu. Taigi, ką aš galiu duoti? Taip, tikrai, tada nieko negalime duoti, bet tik tol, kol save vargšu įsivaizduojame. Vertingas klausimas – kaip iš tiesų save įsivaizduojame? Su skarmalais, bedantį, nuskriaustą benamį? O gal gražų, švytintį, pakylėtą, laimingą..? Tikriausiai kažką tarp šių dviejų personažų. O dabar pastebėkime kaip įsivaizduojame kitus žmones.

Gyventi kartais atrodo pernelyg sunku. Jaučiamės pavargę, maži ir nieko verti. Bet ar kada susimąstome, jog žmogus vis dėlto yra stebuklas? Ir tas stebuklas yra kiekviename iš mūsų. Tik reikia patikėti savimi... Keletas pavyzdžių, kaip paprasti žmonės paprastus dalykus atlieka nepaprastai. Ieškokite stebuklo savyje! Su šypsena, „Balsas.

Nepaliaujamai kalbama apie rūkymo žalą bei siaubingus šio įpročio padarinius. Tačiau labai retai užsimenama apie teigiamus aspektus, kaip žmogaus gyvenimas pradeda klostytis atsikračius cigaretės. Rūkymas – tai socialinė liga. Niekas vieną gražią dieną neatsibunda ir tiesiog nenutaria tapti rūkoriumi. Dažniausiai šio įpročio atsiradimas yra įtakojamas aplinkinių. Atsiradus priklausomybei, jos atsikratyti ilgainiui tampa vis sudėtingiau.

Dauguma žmonių bijo pasenti. Vieni – dėl to, kad bus fiziškai negražūs, kiti dėl gausėjančių sveikatos sutrikimų, dar kiti – dėl to, kad nežino, kas ta senatvė ir ko iš jos tikėtis. Pateikiame keletą teiginių, kurie apibrėžia senatvės sąvoką. Ar tai tiesa – spręsti jums, tačiau palyginkite savo samprotavimus su pateikiamomis mokslininkų įžvalgomis. Nėra tokių požymių, kurie leistų numatyti, kaip žmogus sens. Mokslininkai teigia ką kitą.

Bioritmai svarbūs atskiriems organams, sistemoms ir visam organizmui. Patys trumpiausi yra paros bioritmai. Suderinus su jais savo dienos režimą galima daug lengviau ir sveikiau gyventi. 04.00 Kūno galios nukritusios iki minimumo. Tai pats bejėgiškiausias metas. Tinkamas laikas suimti nusikaltėlį. 05.00 Melatonino* koncentracija kraujyje mažėja, organizmas pradeda išskirti aktyvinančius hormonus. 06.00 Kyla kraujospūdis, pulso dažnis ir kūno temperatūra.

Per gaisrą Kaišiadorių rajone žuvo 65-erių metų vyras. Apie degantį namą Vilkiškių kaimo Vėjo gatvėje specialiosioms tarnyboms pranešta ankstų ketvirtadienio rytą. Atvykus ugniagesiams pastato stogas buvo nudegęs, dalis namo degė atvira liepsna, kita dalis buvo pilna dūmų. Ugniagesiai gelbėtojai su ugnimi kovojo tris valandas, vanduo į gaisravietę buvo vežamas kilometro atstumu iš telkinio.

Kas mums kelia pavojų? Maistas. Jei valgome kas pakliūva. Oras. Jei bėgame paskui mašinų išmetamuosius vamzdžius. Pastogė. Jei ji dengta kenksmingomis plokštėmis. O laikas? Nesąmonė. Nes žmogus yra “biologinė laiko mašina", jei nepamiršom genijaus Froido. Yra žmogus, yra ir jo laikas; jis ir baigiasi su juo.