Žmogus skiriasi nuo visumos tuo, kad turi teisę rinktis. Jis nėra nei blogas, nei geras – jis yra visoks. Charakterio savybes, būdo bruožus žmogus turi tokius, kokius pats nori turėti ir sugeba įvaldyti. Tam nedaro įtakos nei zodiako ženklai, nei mėnulio fazės, ar žvaigždynų išsidėstymas. Mūsų būdas priklauso tik nuo mūsų pačių.
Kiekvienas mes turime ir teigiamų, ir neigiamų savybių. Pagal tai, kurias savybes mes labiau parodome, kurioms leidžiame dominuoti, tokius mus pamato ir priima aplinkiniai. Pavyzdžiui, yra kategorija žmonių, kurie nuolat yra linksmi, pozityvūs, nuolat besišypsantys, lengvai bendraujantys. Ar jie tokie yra iš tikrųjų?
Nejaugi jie niekada nebūna suirzę, nepyksta, nepavydi, nejaučia apmaudo, nusivylimo? Žinoma, kad ne. Tokie žmonės arba aplinkiniams rodo tik teigiamus būdo bruožus, o neigiamas (ar dalį jų) slepia savyje, arba yra puikiai įvaldę savo neigiamus bruožus.
Paanalizuokime šiuos du atvejus kiek išsamiau. Jei žmogus aplinkaipateikia tik gerąją pusę, o viduje nuolat vyrauja neigiamos mintys bei emocijos, pradeda kauptis pasąmoninė agresija. Ji kaupiasi kai dirbtinai slopiname savo neigiamus jausmus, jų neišreiškiame ir pasiliekame tik sau, nežinodami kuo tai gali baigtis.
Tą neretai daro pozityvų mąstymą praktikuojantys asmenys: jie mėgina mąstyti tik teigiamai, giliai viduje jaučiasi nelaimingi, slopina tikrąsias savo mintis ir emocijas bet problemų priežastys niekur nedingsta; ji tik nuslopinama. Pasąmoninė agresija paprastai yra viena esminių nevaisingumo, onkologinių ir kitų susirgimų priežastys.
Neigiamų emocijų valdymas kur kas geresnis variantas. Įvaldyti savo neigiamas emocijas nėra taip sudėtinga, ar neįmanoma, kaip galėtų atrodyti. Svarbiausia, prieš parodant neigiamas emocijas, stabtelėti ir užduoti sau klausimą: koks yra mano tikslas? Tuomet viskas taps daug aiškiau.
Panagrinėkime keletą konkrečių atvejų. Situacija šeimoje: vyras vėlai grįžta namo neblaivus, nesklandžiai kalba. Nei viena moteris tuo nesidžiaugs, tačiau viena emocingai puls jį barti, o kita minutėlę pagalvos, prisimins, koks tikslas ją sieja su šiuo žmogumi (skyrybos ar ilgas laimingas gyvenimas) ir ramiai reaguodama, nesukels konflikto. Savo mintis ji pasakys savo vyrui kitą dieną, kai jis bus blaivus.
Kitas pavyzdys – persivalgymas. Jis priklauso tik nuo mūsų pačių. Puikai visi žinome, kad jeigu daug valgysime, galime persivalgyti, o tuomet blogai jausimės. Čia mes vėl svarstome: koks mūsų tikslas – tiesiog pavalgyti, ar sklidinai prikimšti skrandį, aptingti ir blogai jaustis.Apmąstę priimame atitinkamą sprendimą.
Mes pykstame, nirštame, leidžiame sau apkalbėti ir kritikuoti kitus, bet ar susimąstome apie pasekmes? Visos mūsų neigiamos mintys, emocijos sukelia ne tik stresinę būseną ar galvos skausmą, bet ir daug rimtesnių, net ir paveldimų ligų.
Šio fakto nežinojimas neapsaugo mūsų nuo atsakomybės. Atsiradus bet kokiems fiziniams negalavimams, skausmui, visų pirma, dėmesį derėtų atkreipti į savo mintis, emocijas, jas gerai išanalizuoti, prisiimti atsakomybę ir padaryti išvadas. Kokias? O gi pasirinkti ko išties norite: ar noriu būti sveikas, laimingas, linksmas, ar sergantis, piktas, liūdnas?
TAIGI, KOKS JŪSŲ TIKSLAS?
Agnė Rutkauskaitė
www.luxvita.lt inf.
