visuomenė

 „Įgytos žinios ir įgūdžiai leido drąsiai žengti į darbo rinką. Jau nuo pirmos darbo dienos galėjau pritaikyti studijų metu įgytas žinias ir jaustis komfortiškai savo darbo vietoje“ (Daiva Žitlinskytė, Vilniaus kolegijos biomedicininės diagnostikos studijų programos absolventė). Biomedicininiai tyrimai – tai biomedicinos mokslų hipotezių patikrinimas mokslo tiriamaisiais metodais ir žmogaus sveikatos ypatumų pažinimo plėtojimas.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai ieško be žinios dingusio Adomo Rubio, gim. 1957 m., kuris 2015-05-22 išėjo iš namų, esančių Šilalės r., Kalnėnų k., ir iki šiol negrįžo. Turimais duomenimis vyras serga psichine liga ir nesiorientuoja aplinkoje. Vyriškis yra vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, pilkų plaukų, su ūsais.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas penktadienį pareiškė neturintis didelių priekaištų kariams dėl gelbėjimo ir paieškos operacijos Baltijos jūroje vykdymo, tačiau pripažino, kad bendravimas su pilotų artimaisiais ir visuomenės informavimas buvo netinkamas. Generolas informavo, kad tik penktadienį detaliai susipažino su situacija dėl jūroje nukritusio lėktuvo paieškos, nes iki to laiko savaitę buvo komandiruotėje Prancūzijoje ir Belgijoje.

 Pareigūnai ieško dingusios be žinios vilnietės Elžbietos Izabelos Liachovič (gimusios 1992 m.). Gegužės 5 d. moteris, aplankiusi tėvą, grįžo į Vilnių, tačiau į namus Krokuvos g. negrįžo. Buvo pastebėta dienos centre „Mes esame“, Lvovo g., vėliau – Panevėžio g. Turima duomenų, kad ji gali būti kartu su ieškomu Andrejumi Kondratovič (gimusiu 1977 m.). Elžbieta Izabela Liachovič turi psichikos negalią, nemoka skaityti ir rašyti.

Partnerystės įstatymas neprieštarauja  Konstitucijai – taip nusprendė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tačiau kol Seimo nariai diskutuoja dėl partnerystės teisėtumo, santykių įteisinti negalintys žmonės teigia  patiriantys ir finansinių nuostolių, ir sako besijaučiantys nevisaverčiais visuomenės nariais.  Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko pasakoja su partneriu gyvenantis daugiau nei du dešimtmečius.

  Palankiausiai vertinamų Lietuvos politikų viršūnėje išlieka prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius. Vidaus reikalų ministrą balandį iš trečios vietos išstūmė liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, rodo naujausia apklausa. Bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, kad E.Masiulis pirmą kartą pakilo į aukščiausią reitingų vietą. „Pagrindinai lyderiai, kaip ir anksčiau, buvo Dalia Grybauskaitė - 64 proc.

 Balandžio 24 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK), kaip papildomas komitetas, pritarė Prezidentės pateiktam Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektui (Nr. XIIP-2733), kuriuo siekiama nuo 2015 m. liepos 1 d. užtikrinti, kad leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje būtų išduoti tik visais atvejais Migracijos departamentui įsitikinus, kad norintys Lietuvoje gyventi asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

Ar įsivaizduojate tokią situaciją: jūs suklystate darbe, ne taip įvykdote paskirtą užduotį, o vadovas ima ant jūsų rėkti, vadinti žiopliu, asilu ir nevykėliu? Arba galiausiai nesusitvardęs jums užtvoja per užpakalį? Tikriausiai jaustumėtės pažemintas, sakytumėte, kad vadovas įžeidė jūsų garbę ir orumą? Tačiau tuomet kodėl, grįžę namo, taip pat elgiatės su savo vaikais? Paramos vaikams centro direktorė psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė sako, kad „labai daug vaikų Lietuvoje susiduria su emo...

Agnė Čeplinskienė, Žinios.lt Ne paslaptis, kad lietuvių visuomenė sensta itin dideliu pagreičiu. Todėl vis daugiau žmonių atsiduria kryžkelėje – ką daryti su garbingo amžiaus sulaukusiais ir dažnai dar ir sunkiai sergančiais tėvais, motinomis ar seneliais. Jūratės tėčiui – 84-eri. Kartais jis nesupranta, kur yra, kartais nepažįsta savo vaikų ir anūkų, o išėjęs į balkoną be jokios priežasties šaukia ant praeivių.

 Visuomenininkai neparodė didelio noro stebėti, kaip sudaromas šauktinių sąrašas, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Nors visuomenininkų neatsirado tiek, jog Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovui reikėtų iš jų pasirinkti tinkamiausius, teigiama, kad stebėti šių metų šauktinių sąrašo sudarymą galės tik tie, kurie pereis nepriekaištingos reputacijos filtrą. Planuota, kad prievaizdais galės tapti ne daugiau kaip 10 visuomenės atstovų. „Tiek dabar jų ir turime.

Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Visuomenėje privalo būti ne tik tvarka, bet ir maždaug 6 proc. chaoso – tiek alkoholikų, savižudžių ir net žmogžudžių. Tuo įsitikinęs fizikas, filosofas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Saulius Kanišauskas. Jo teigimu, chaosas reikalingas tam, kad visuomenėje nebūtų stagnacijos. „Privalo būti 6 proc. alkoholikų, 6 proc. savižudžių, 6 proc. žmogžudžių ir įvairiausių rūšių nukrypimų.

Artūras Anužis, Žinios.lt Vyriausybė toliau bando įtikinti visuomenę ir Prezidentūrą, kad naujasis darbo kodeksas padės kelti Lietuvos ekonomiką ir konkurencingumą. Tam mesta dar viena korta – autoritetingų verslininkų ir vadovų įtikinėjimai. Dešimt metų kasininkėm prekybos centruose išdirbusios moterys šiuo metu turi teisę ilgiau atostogauti. O jei kartais jas darbdavys sugalvotų pakeisti jaunesniais darbuotojais, kaip kompensaciją jos gautų daugiau nei pusės metų atlyginimą.

 Lietuvos istorikų bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame ragina nebeatidėlioti Tautos istorinės atminties įstatymo priėmimo. Kreipimesi, kurį pasirašė 25 žymūs Lietuvos istorikai, teigiama, kad Tautos istorinės atminties įstatymas – žingsnis, tad sveikina Lietuvos Respublikos Seimo pastangas suteikti sistemingumo iki šiol labai chaotiškai vykdomai Lietuvos istorinės atminties politikai.

Visuomenė turi keisti nuostatas, išmokti priimti vaiką tokį, koks jis yra, siekti kuo anksčiau atpažinti jo psichomotorinės raidos sutrikimus ir padėti jam augti bei vystytis. Apie tai sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė kalbėjo spaudos konferencijoje, skirtoje Pasaulinei autizmo dienai paminėti. Ministrė pripažino, kad vaikai autistai buvo palikti užribyje, todėl patvirtino naują vaikų raidos tikrinimo tvarką.

 Mokslininkai analizuos mūsų visuomenės reikmes ir siūlys būdus, kaip galima sukurti visoms socialinėms grupėms palankią aplinką. Tokio tikslo sieks švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio patvirtinta nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“. „Nacionalinės mokslo programos – tai galimybė valstybės mokslui skiriamas lėšas nukreipti svarbiausiems iššūkiams spręsti.

Kovo 23-29 dienomis Lietuvoje vyksta šeštoji „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“, siekianti atkreipti visuomenės dėmesį į patyčių problemą. „Patyčios yra tikrai ne vaikų problema, tai visos mūsų visuomenės bėda. Todėl ir patyčių priežastys slypi tiek kiekvieno vaiko individualiose savybėse, tiek jo šeimos aplinkoje, tiek visoje visuomenėje.

 Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pasirašytas bendradarbiavimo įgyvendinant institucinės globos sistemos pertvarką memorandumas.   „Bendradarbiavimo memorandumo pasirašymas – tai būtinas žingsnis sėkmingo pertvarkos įgyvendinimo link. Taip pat tęsime jau pradėtą dialogą su nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldos atstovais, institucijomis, kurių veikla tiesiogiai susijusi su globos sistema.

 Teatro aktorius Juozas Gaižauskas juokauja: „Visuomenėje elgiuosi kaip dešiniarankis, namie – kaip kairiarankis.“ Iš prigimties kairiarankis aktorius ypač vaikystėje susidurdavo su įvairiais nepatogumais. Jų pasitaiko ir dabar, tačiau menininkas išmoko prisitaikyti ir nebekreipia į tai dėmesio. Šokiai pagal dešiniarankius „Kairiarankiai patiria nepatogumų. Žinoma, vaikystėje jų būdavo daugiau, - pripažįsta Juozas Gaižauskas.

Kai neseniai kalbinau vieną pašnekovą ir klausiau, ko palinkėtų Lietuvai naujiems metams, jis atsakė: „Daugiau sveiko proto.“ Šis palinkėjimas tinka visiems, bet labiausiai noriu jį adresuoti įvairiems prietrankoms, homofobams ir kitiems dundukams, kuriems sunkiai sekasi su tuo sveiku protu draugauti. Naujausias žurnalistų tyrimas atskleidė, kad, ekonomistų skaičiavimais, homofobija Lietuvai gali kainuoti apie 600 litų kiekvienam gyventojui per metus.

Ispanų menininkas ir iliustratorius Luis Quiles kuria šokiruojančias iliustracijas, kurios sujungia tikro gyvenimo problemas ir atskleidžia modernios visuomenės skaudulius.

JAV leidžiamas naujienų savaitraštis „Newsweek“ dar pavasarį paskelbė 12 homofobiškiausių šalių. Sąraše, parengtame vadovaujantis įvairiais kriterijais, vyrauja labiau atsilikusios Afrikos, Azijos, Karibų regiono valstybės. Sąrašo pabaigoje – 11-oje vietoje – įvardyta Lietuva. Žurnalistai pabrėžė, kad nors homoseksualumas šalyje nėra uždraustas, yra daugybė jo priešininkų.

Šių metų pavasarį Kauno fotografijos galerija kvietė Europos menininkus pasidalinti savais pastebėjimais apie tai, kaip atrodo išaugusi Europa šiandien, kokius pėdsakus vykstantys pokyčiai palieka paprastoje kasdienybėje, kas jaudina kūrėjus ir kodėl jiems tai rūpi, kaip tai atsispindi jų kūryboje. Galerija sulaukė daugiau nei pusantro šimto paraiškų iš visos Europos, darbų iš JAV bei Australijos.

„Laisvosios bangos” studijoje viešėjęs buvęs Bogotos meras, profesorius Antanas Mockus teigia, kad dabartinėje visuomenje pamirštame vertinti gyvenimo prasmę, o neretai ir patį gyvenimą. Laisvoji banga: Kai kandidatavote į Kolumbijos prezidentus, Jūsų kampanijos šūkis buvo: „Su išsilavinimu viskas įmanoma”. Jūs tikrai manote, kad tai yra sėkmės garantas, galbūt net šalies mastu? Antanas Mockus: Taip. Aš tikiu mokslu, Rimtu mokslu. Labai svarbu, kad žmonės neslėptų problemų.

„Jei sakome, kad siela neturi kūno, vadinasi, neturi ir lytinių organų, todėl žmonių sielos neturi lyties. Tada koks skirtumas, kokiame kūne pasirenkame širdžiai artimą sielą?“ – pamenu, viename interviu klausiau Prano. Jo sūnus – gėjus, ir tėvas dėl to smarkiai išgyvena, jaučia gėdą, baiminasi aplinkinių reakcijos.

Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais įkurtos pilys atlikdavo kelias funkcijas, tačiau istoriografiniuose šaltiniuose iki šiol jų niekas neskirstė, sako istorikas Vytautas Volungevičius. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad pilis gali simbolizuoti ne tik valdžią, bet ir teritoriją bei visuomenę. „Kunigaikščių ir diduomenės pilis reiktų suvokti kaip jų galios taškus, pagrindinius centrus žemėvaldoje.

„Žvelgiant į Šiaulių miesto šaligatvių būklę atrodo, kad kai kuriose vietose šeimininko rankos tikrai trūksta“, – vakar žurnalistams atviravo Šiaulių miesto meras. Jo teigimu, artimiausiu metu ši problema turėtų sumažėti, nes tiesiant naująjį dviračių taką Tilžės gatvėje atliko senų, tačiau nesudužusių plytelių, kuriomis bus „užlopyti“ apgailėtinos būklės šaligatviai.

Trigubos naudos efektas Pokyčiai visuomenėje prasideda nuo mąstymo pokyčių, galimybių matymo ir gebėjimo jas realizuoti. Socialiai atsakingo verslo ir geresnės visuomenės projektas – „Draugų uogienė – dalinkis“ kviečia pasidalinti derliaus pertekliumi su daugiavaikėmis šeimomis.

Su septyniasdešimtmečiu Pranu susitikimui nespėju pasiruošti. Išbėgu tą pačią minutę, kai sužinau, kur jis yra. Mes ir susitinkam kitaip, nei įprasta interviu, – nesitarėm nei vietos, nei laiko, tiesiog jau ilgai laukiau, kol galėsiu jį pakalbinti. Randu jį bare, jau gerokai po pietų, geriant alų ir kalbantis su kitu sugėrovu Stasiuku. Žinau, kad Pranas turi istoriją, apie kurią pusę lūpų kalba visas vietinės reikšmės baras – Prano sūnus homoseksualus.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija bei Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija (EFPIA), kurios nare Lietuvoje yra Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA), pasirašė Susitarimą dėl bendro darbo. Šis dokumentas prisidės prie Lietuvos sveikatos sektoriaus plėtros ir augimo, padės užtikrinti geresnę Lietuvos žmonių sveikatą.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Gyventojų nuomone, didžiausia Lietuvos bėda yra mažos gyventojų pajamos, korupcija ir emigracija. „Mokslo ekspresas“ aiškinasi, kaip glaudžiai susijusios ekonominės, švietimo ir demografijos problemos ir kaip jas spręsti.

Birželio 19 d. visuomeninė Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga išplatino kreipimąsi į žiniasklaidos priemones ragindama prisijungti prie pilietinės akcijos „Viešinkime lietuvių valstybinės kalbos išdavikus“. Visuomenininkai išreiškė susirūpinimą, kad valdantieji į Seimo birželio 19 d. darbotvarkę įtraukė į Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės įregistruotą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą XIIP-1653, kuriame numatyta Lietuvos piliečių asmenvardžius oficialiuose dokumentuose leisti rašyti ne valsty...

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Viešo žindymo nereikia sieti su ekshibicionizmu, nes tai – natūralus procesas, LRT radijo laidai „60 minučių“ sako Laktacijos ir žindymo konsultantų asociacijos valdybos narė, tarptautinės laktacijos konsultantė Daiva Šniukaite-Adner. Pasak specialistės, užsimanę valgyti suaugusieji užkandžiauja tiesiog gatvėje, tad būtų neteisinga mamų reikalauti užsidaryti namuose tol, kol vaikas žindomas.

Lenkų menininkas Pawelas Kuczynskis satyriškus piešinius piešia jau nuo 2004 metų. Pagrindinė jo specializacija - kūriniai, kurie auditoriją verčia susimąstyti apie kasdienį gyvenimą ir pasaulį. Jo temų sąraše - socialinė medija, politika, skurdas... Jei atidžiai pažiūrėsite, kiekviename piešinyje tikrai pastebėsite užkoduotą žinią. Daugiau Pawelo Kuczynskio darbų rasite ČIA.

Šiandien į Visuomenės harmonizavimo parką susirinkusios šeimos ir šeimynos iš visos Lietuvos spindi šypsenomis ir gera nuotaika – čia vyksta tradicija tapusi Šeimų ir šeimynų šventė. „Didžiuojuosi, kad tokia graži šventė, globojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vyksta jau ketvirtus metus, kad kiekviena šeima ir šeimyna, kiekvienas jos narys čia randa įdomios veiklos, o mažieji nepaliauja juoktis ir šypsotis.

Pilietinės visuomenės instituto 2013 m. šeštąjį kartą atliktas Pilietinės galios tyrimas atskleidžia, jog Lietuvos visuomenės pilietinė galia, nors buvo ir vis dar tebėra menka, labai nežymiai auga.

Vandens telkinių pakrantes grąžinti visuomenei raginanti akcija „Tvora“ tęsiasi. Nuo akcijos pradžios gegužės 7-ąją iki šios dienos pašalinta per 50 tvorų. Prie galimai nelegalių tvėrimų kontrolės labai prisideda visuomenė. Žmonės aktyviai informuoja aplinkosaugininkus apie pastebėtus pažeidimus. Pasitvirtina net daugiau kaip 70 proc. tokių pranešimų.

Medžiagą apibendrino Šiaulių universiteto prof. dr. Daiva Beržinskienė Informacijos šaltiniai teigia, kad visuomenės sluoksnis (socialinė klasė) bendrąja prasme suprantama kaip grupė žmonių, turinčių tokį patį socialinį statusą, rašo savaitraštis "Šiauliai plius". Priklausymą tam tikrai socialinei klasei žmonės gauna gimdami arba dirbdami tam tikrą darbą. Dažniausiai socialinės klasės skirstomos į aukštutinę, vidurinę ir darbo klasę.

Didžiojoje Britanijoje jau greitai raudonas šviesoforo signalas vairuotojams gali degti ilgiau. Bent jau tokius pakeitimus svarsto šalies valdžia atsižvelgdama į šalies visuomenės senėjimą ir besirūpinanti, kad pensininkai nespėja pereiti gatvės, rašo „The Daily Mail“. Svarstoma galimybė perėjose įrengti specialius jutiklius, kad raudonas šviesoforo signalas nesikeistų tol, kol perėjoje jutikliai fiksuoja žmones. Tokios perėjos jau veikia kai kuriuose Britanijos miestuose.

Rusijos propaganda yra tokia efektyvi, nes ji remiasi mokslo pažanga, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis. Geriausia alternatyva jai, anot profesoriaus, – tai demokratija ir nuomonių įvairovė, o ne visuomenės uždarumas ir centralizacija. „Rusijos šiuolaikinė propaganda pradeda labai plačiai remtis ir naudotis šiuolaikiniais humanitarinių ir socialinių mokslų tyrinėjimais. Vadinasi, mokslo pažanga tarnauja propagandai ir karo mašinai.

LRT.lt, "Baltijos tyrimai" Didžiausią teigiamą įtaką žiūrovų nuomonei praėjusiuose Prezidento rinkimų debatuose padarė Artūras Paulauskas, tačiau geriausiai pasirodė – Dalia Grybauskaitė. Tokius duomenis pateikia LRT užsakymu kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta TV auditorijos apklausa. Gegužės 1 dieną LRT televizijos debatuose, kurių tema buvo teisėsauga, teisėtvarka ir kova su korupcija, dalyvavo visi septyni kandidatai į aukščiausią šalies postą.

Žinių radijas Asociacijos „Augame meilėje“ vadovė Sonata Stankevičienė, šiuo metu auginanti šešis vaikus, iš kurių penki – biologiniai, o vienas – iš kūdikių namų, įsivaikinti nutarė po savanoriavimo kūdikių namuose, kurie, anot jos, ir yra nykstančios visuomenės pradžia. „Aš suvokiau, kur yra mūsų nelaimingos, nykstančios visuomenės pradžia. Galbūt ji ir slypi tuose kūdikių nameliuose, kur jiems trūksta meilės, dėmesio ir šeimos.

 Tik pabaigą laidos „yra – kaip yra“ vakar pavyko nugriebti... Kalbėjo žmogus telefonu, kad lietuviai tarptautiniame leksikone vadinami „labasais“ (nuo žodžio – labas). Esą lotyniškai tai reiškia vergą... „ Jūs geri žmonės, bet Lietuvoje niekada nebus maidano“... „ Jūs galite tik kentėt, nes esate vergai“... Visaip tokius žodžius galima vertinti, bet jie užkabina, verčia susimąstyti... Organizmas Žmogaus ar gyvūno, didelis ar mažas, turi abipusę nervų sistemą.

Lietuvos premjeras pareiškė, kad pritarus idėjai Lietuvoje statyti naują Visagino atominę elektrinę (AE), dar kartą gali būti atsiklausta visuomenės nuomonės. Algirdas Butkevičius, antradienį Seime skaitydamas metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą, pabrėžė, kad branduolinės energetikos plėtra yra viena alternatyvų, šaliai apsirūpinant elektros energija.

Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, kalbėdamas apie pagrindinius valstybės gynybos pamatų aspektus, teigė, kad pirmiausia reikia ugdyti jaunimo pilietiškumą. „Norėčiau kalbėti apie tuos pagrindus, kurie sudaro nacionalinio saugumo pamatus, – penktadienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos suorganizuotoje apskritojo stalo diskusijoje apie pilietinę gynybą kalbėjo A. Anušauskas.

ekonomika.lt Po šešiolikos metų pasaulis bus neatpažįstamai pasikeitęs – didesnę nei dabar visuomenės dalį sudarys vyresnio amžiaus žmonės, kurie susitelks miestuose ir bus įvaldę pažangiausias technologijas. Daugumą šalių kamuos skolų, aplinkosaugos ir išteklių trūkumo problemos, o pasaulio ekonomikoje iškils nauji galios centrai – šiuo metu sparčiai besivystančios valstybės.

Šiais laikais dažnai kalbame apie moteris: apie jų teises, apie moteris valdžioje, apie moteriškumą ir pan. O koks gi šiuolaikinis vyras ir kas apskritai yra vyriškumas? Rašytojas ir filosofas Justinas Kisieliauskas sako, kad šių dienų vyras yra visai kitoks nei ankstesnių laikų – jis yra moteriškas.

Susisiekimo ministras praėjusią savaitę pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino „Rail Baltica“ vėžės kryptį – ji eis per Panevėžį. Atsižvelgta į „Sweco Lietuva“ atliktą kontroversišką ir daug kritikos sulaukusią studiją. Šiauliai liko nuošalyje ir deda visas viltis į Rytų-Vakarų tranzitinį koridorių.

Pradėdama savo fotografijos projektą, jauna rusų fotografė Irina Popova ruošėsi fiksuoti „jausmus“. Netrukus šalia pogrindinio naktinio klubo netoli Sankt Peterburgo ji sutiko Lidiją – jauną pankę, kuri apgirtusi stūmė vežimėlį su savo dukra Anfisa. Trumpai šnektelėjus, fotografė padarė keletą Lidijos ir Anfisos nuotraukų. Merginos greitai rado bendrą kalbą ir Lidija pakvietė Iriną į savo namus, kuriuose ji ir Anfisa gyveno kartu tu Paša, Ilgamečiu Lidijos vaikinu ir Anfisos tėvu.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina informavo, kad kitą savaitę visuomenei bus pateikta vieša veiklos ataskaita, kurioje bus įvardinti konkretūs asmenys. „Taip. Šioje ataskaitoje bus tam tikrų konkretybių“, – paklaustas, ar bus galima išvysti pavardes tų, kurie kelia grėsmę Lietuvai, sakė G. Grina.