Susisiekimo ministras praėjusią savaitę pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino „Rail Baltica“ vėžės kryptį – ji eis per Panevėžį. Atsižvelgta į „Sweco Lietuva“ atliktą kontroversišką ir daug kritikos sulaukusią studiją. Šiauliai liko nuošalyje ir deda visas viltis į Rytų-Vakarų tranzitinį koridorių.
Kaimynai džiūgauja
Susisiekimo ministerija spaudoje pranešė, kad ministras R. Sinkevičius kovo 18 dienos įsakymu patvirtino strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) išvadą, kurioje nurodoma, kad prioritetinė vėžės alternatyva – per Panevėžį, informuoja šio miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius. Ministerija nurodo, kad Vyriausybei tvirtinti teiks vėžės parengiamųjų darbų planą, paremtą SPAV ataskaita.
SPAV rengėja „Sweco Lietuva“, pernai birželį laimėjusi „Lietuvos geležinkelių“ skelbtą konkursą, turėjo pagrįsti, kurią atkarpą pasirinkti – nuo Kauno per Šiaulius ar per Panevėžį. Bendrovė nusprendė, kad tinkamesnis maršrutas – per Panevėžį, tam prieštaravo Šiaulių verslininkai ir politikai, tačiau premjeras Algirdas Butkevičius ir R. Sinkevičius ne kartą sakė, kad bus vadovaujamasi SPAV, rašoma pranešime spaudai.
Įsakymas – galutinis, bet keičiamas
Kaip dienraštį „Šiaulių naujienos“ informavo susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys, ministras išties pasirašė minėtą įsakymą remdamasis „Sweco Lietuva“ atlikta studija.
„Visi vertinimo subjektai SPAV ataskaitą įvertino teigiamai, todėl šį darbą vainikavo UAB „Sweco Lietuva“ išvada, kad įvertinus visus kriterijus palankiausia yra vėžės trasa per Panevėžį. Šią išvadą susisiekimo ministras patvirtino š. m. kovo 18 d. įsakymu“, - raštu atsakė R. Slapšys.
Pasak jo, UAB „Sweco Lietuva“ vertino įvairius tokiam darbui būdingus ir privalomus kriterijus, organizavo susitikimus su Šiaulių, Panevėžio, Pasvalio ir kitų rajonų bendruomenėmis, savivaldybių atstovais, visais suinteresuotais asmenimis.
„Atitinkamų savivaldybių nariams, kaip visuomenės atstovams, buvo suteikta galimybė dalyvauti SPAV ataskaitos viešame aptarime ir pateikti pastabas bei pasiūlymus SPAV dokumentų rengėjui. Įvertinusi viešo aptarimo metu pateiktas pastabas ir pasiūlymus, bendrovė papildė ir pakoregavo SPAV ataskaitą“, - teigė R. Slapšys.
Ministro patarėjas tikino, kad po konsultacijų su visuomene, SPAV buvo pateikta vertinimo subjektams (Aplinkos ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros ministerijai), taip pat Latvijos Respublikai, kurie pateikė išvadas dėl atlikto SPAV procedūrų vertinimo ir vertinimo ataskaitos kokybės.
„Ministro įsakymas, kaip ir bet kuris kitas teisės aktas, jei yra tinkamai įteisintas, yra galutinis iki to momento, kol jo nepakeičia kitas teisės aktas – pataisa, pakeitimas, papildymas, panaikinimas ir panašiai“, - nurodė R. Slapšys.
Daug triukšmo – dėl nieko
Kol vyko SPAV ataskaitos svarstymai su visuomene, daugiausia iš Šiaulių politikų ir pramonininkų pusės ataskaitos rengėjams skriejo kritikos strėlės – rengėjai neva parengė šališką ataskaitą, tarsi būtų gavę nurodymą pritempti jau anksčiau suplanuotą vėžę per Panevėžį, aplenkiant Šiaulių regioną. Taip pat sakyta, kad visas situacijos vertinimas vyko tik nagrinėjant Panevėžio kryptį, o Šiaulių regionas pasirinktas tik kaip alternatyva ir nebuvo iki galo išnagrinėtas.
Klaidų padarė ir tuometinė Šiaulių miesto valdžia – tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius ataskaitos rengėjams raštu buvo atsakęs, kad pastabų dėl Panevėžio krypties neturi. Šiaulių miesto tarybos nario Artūro Visocko nuomone, ministro įsakymas buvo aiškus jau seniai.
„Tai patvirtina iš Šiaulių viešojo logistikos centro (VLC) suprojektuota rusiško standarto vėžė („Rail Baltica“ vėžė yra europinio standarto – šiek tiek siauresnė, - aut. pastaba). Nors miesto Taryba pritarė europinei vėžei. Eilinis Tarybos narių ir šiauliečių apgavimas, be to, puikiai žinoma, jog tuometinis administracijos direktorius V. Damulevičius pastabų neturėjo. Taigi visas iki šiol vykęs triukšmas yra dėl akių ir algos. Studija apgailėtina, o ja remiasi ir už jos slepiasi aukščiausio rango vadovai“, - mano politikas.
Algimantas BALTRUŠAITIS
