Vyriausybė toliau bando įtikinti visuomenę ir Prezidentūrą, kad naujasis darbo kodeksas padės kelti Lietuvos ekonomiką ir konkurencingumą. Tam mesta dar viena korta – autoritetingų verslininkų ir vadovų įtikinėjimai.
Dešimt metų kasininkėm prekybos centruose išdirbusios moterys šiuo metu turi teisę ilgiau atostogauti. O jei kartais jas darbdavys sugalvotų pakeisti jaunesniais darbuotojais, kaip kompensaciją jos gautų daugiau nei pusės metų atlyginimą. Vyriausybei pasiūlius naują darbo kodeksą, tokių socialinių garantijų nebeliktų, o darbdaviai galėtų lengviau ir paprasčiau atleisti darbuotojus.
Darbdaviai tokį įstatymą pasitiko su euforija, bet sukilus darbuotojams ir profsąjungoms, Vyriausybė bando kaip įmanydama įtikinti, kad visiems bus geriau. Tam pasitelkti ir įtakingi verslininkai. Šie tvirtina, kad nepriėmę naujojo kodekso dar labiau padidinsime savo atsilikimą nuo kaimynų.
Profsąjungos atkerta, kad taip tik pučiama migla darbuotojams į akis. Pagal jų apklausas, užsienio investuotojai nurodo, kad darbo santykiai jiems mažiau svarbūs nei biurokratija ar mokesčiai. O darbo vietų esą tikrai nedidės, mat naujasis darbo kodeksas įteisina ilgesnius viršvalandžius.
Tačiau Vyriausybės aktyviai reklamuojamiems pakeitimams nepritaria net dalis socialdemokratų. Jiems mokslininkų ir teisininkų pasiūlytas modelis labiau primena teorinius samprotavimus, o ne realų gyvenimą. Parlamentarai tvirtina, kad įteisinę tokius planus, mes sulauksime didesnės emigracijos iš Lietuvos.
Nors iniciatoriai tikina, kad pasiūlymai leis Lietuvai tapti konkurencingesnei, žmonės jais netiki, mat mažėja dalis motinystės, ligos ir nedarbo pašalpų, darbuotojus bus galima lengviau atleisti.
