visuomenė

Vilniuje per ketverius metus beveik 2,5 karto sumažėjo sportuojančių žmonių skaičius, rodo Vilniaus miesto sveikatos biuro duomenys. Reaguodamas į mažėjantį aktyvumą ir jo keliamas rizikas gyventojų sveikatai, Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos ir sporto skyrius vakar vienbalsiai priėmė sprendimą suburti specialią komisiją vaikų ir jaunimo sporto strategijai parengti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Remiantis 2022 m. duomenimis, vos vienas iš 9 suaugusių vilniečių (11,9 proc.

Pristatytas pilietinės galios indeksas. Ką tai reiškia visuomenei, kokią įtaką tai turi gebėjimui išsakyti savo nuomonę bei kaip pavojui ruošiasi Lietuvos piliečiai dalinasi Pilietinės visuomenės instituto vadovė, politologė dr. Ieva Petronytė. I. Petronytė pasakoja, kad visuomenės pilietinė galia susideda iš 4 pagrindinių rodiklių – pilietinio aktyvumo, potencialaus pilietinio aktyvumo, pilietinės įtakos ir pilietinės veiklos rizikos.

Šiomis dienomis vis garsiau kalbama apie lytinę tapatybę, orientaciją ir homoseksualius asmenis bendruomenėje. Nors kalbama vis atviriau, vis dar yra nemažai atvejų, kai homoseksualūs asmenys slepia savo orientaciją dėl baimės ir kitų priežasčių, jos nepripažįsta arba mėgina kurti santykius su heteroseksualiais partneriais. Tačiau kaip tai veikia patį asmenį? Pokalbio metu apie orientacijos pripažinimo sau sunkumus ir baimes papasakojo psichologas Edvardas Šidlauskas.

Prieš daugiau nei metus Seime įvykęs balsavimas senovės baltų tikėjimo įteisinimo pagonims buvo nepalankus. Tačiau jie nenuleidžia rankų gavę Europos Žmogaus Teisių Teismo išvadą, kad į balsavimą kišosi Lietuvos katalikų bažnyčia, jie grasina baudomis.  Nuo neatmenamų laikų mūsų protėviai tikėjo gamtos jėgomis dievais ir pagoniškais dievais bei deivėmis.

Daktarė Jen Caudle prisijungė prie „TikTok“, kad išsklaidytų mitus apie varpos dydį ir padėtų sumažinti visuomenės spaudimą, kurį patiria daugelis žmonių, kai kalbama apie jų fizinę išvaizdą ir bruožus. Socialinė žiniasklaida gali įvairiais būdais šviesti žmones, ji taip pat gali padėti sugriauti stigmas ir ištaisyti klaidingus įsitikinimus. Vieno gydytojo dėka dabar ji taip pat atskleidė vidutinį varpos dydį. Dr.

Sekmadienio vakarą Kaune mįslingai dingus devynmetei, ant kojų sukeltos ne tik didžiulės policijos pareigūnų pajėgos, tačiau norą padėti ieškoti mergaitės išreiškė ir didelė dalis žmonių, ne tik gyvenančių Kaune, bet ir kituose miestuose. „Facebook“ buvo sukurta grupė, skirta paieškoms į kurią prisijungė daugybė žmonių, bei šiuo metu ieško devynmetės dieną ir naktį.

Vakar, sausio 7-ąją, visą Lietuvą apskriejo bauginanti žinia – Kaune iš namų išėjo ir per visą naktį negrįžo 9-metė. Netrukus tėčio pagalbos prašymu surasti iš namų išėjusią dukrą pasidalino daugiau nei trys tūkstančiai žmonių. Savanoriai gyventojai patys ėmė ieškoti devynmetės, „Facebook“ iš karto buvo sukurta paieškų grupė, o kiekvienas, pastebėjęs bent menkiausią detalę, nieko nelaukdamas iki šiol praneša policijai.

Ankstų ketvirtadienio rytą Jurbarke, Sodų g., tragiškai žuvo pėsčioji. Moterį partrenkęs vairuotojas pabėgo, o jo ieško policija. Anot policijos departamento budėtojo, nelaimė įvyko gruodžio 21 d. apie 7 val. 20 min. Jurbarke, Sodų ir Liepų g. sankryžoje, nežinomas automobilis mirtinai sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusią moterį (gim. 1956 m.). Policija prašo visuomenės pagalbos Žuvusi moteris – vienos miesto mokyklos pedagogė. Dėl įvykio pradėtas tyrimas.

Stengdamiesi sutaupyti pinigų šildymui, žmonės gali griebtis patikimo karšto butelio, kaip alternatyvos šilumai palaikyti, tačiau ekspertai įspėja, kad tai gali sukelti rimtą pavojų. Nukritus oro temperatūrai, žmonės, besinaudojantys karšto vandens buteliu, įspėjami, kad jie kelia potencialų pavojų, nes kai kurie žmonės, suskilus karšto vandens buteliui, buvo skubiai nugabenti į ligoninę su nudegimais, rašo mirror.co.uk.

2011-aisiais buvo žiauriai nužudyta 17-metė gimnazistė. Jos žudikės – Viktorija Lietuvninkaitė ir Viktorija Vaitiekaitytė Teismo sprendimu gavo po 20 metų nelaisvės, tačiau naujienų portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, įkalinimo įstaigoje kanibalėmis pramintos žudikės tepraleido tik apie pusę joms skirto laiko.

Rusijos opozicijos politikas Garis Kasparovas vienas iš nedaugelio Rusijos atstovų, dalyvaujančių NATO Vilniaus susitikimo diskusijose. NATO viešojo forumo scenoje kalbėjęs G. Kasparovas sako, kad nereikia bijoti minties apie Rusijos žlugimą. Jis taip pat pripažįsta, kad Kinija gali šiepti dantis į kai kurias rusiškas žemes, bet dalis rusų sprendimus vistiek priims ne širdimi, bet skrandžiu. „Reikia pažymėti, kad Rusija yra mafijos valstybė.

Aršiausio visų laikų iššūkio Vladimirui Putinui per jo prezidentavimo 23 metus poveikis vis dar sklando ore. Maskvos elitas turi klausimų Kremliaus vadovui ir svarbiausias jų – ar Rusijos prezidentas bent akimirkai prarado šalies kontrolę, rašo „The Washington Post“.  Putinas, pirmadienį kreipdamasis į tautą pirmą kartą po šio savaitgalio ginkluoto maišto, padėkojo gyventojams už „vienybę ir patriotizmą“, o tai, anot jo, aiškiai parodo, kad „bet koks bandymas sukelti vi...

Per paskutinius kelerius metus išaugo visuomenės įsitraukimas stengiantis integruoti Lietuvoje atsidūrusius pabėgėlius, sako ekspertai. „Jau, matyt, procesai Lietuvoje vyksta. Mes matome įvairių visuomenės sektorių įsitraukimą į šitą klausimą.

Metų pradžioje krašto apsaugos ministras su trenksmu pristatė planuojamą šauktinių pertvarką, tada buvo siūloma privalomąją karo tarnybą trumpinti iki pusės metų, gausiai įtraukti studentus. Tiesa, šios idėjos sulaukė nemažai kritikos, vienas pagrindinių priekaištų, kad apie tai nebuvo iš anksto kalbėta. Kritika nutilo, bet planuojamos reformos atšaukti neketinama. Dabar apie ją diskutuojama mažose grupėse ir pripažįstama, kad daugiausiai iššūkių kels studentai.

Iš daugybės baisių Rusijos prieš metus Putino pradėto karo prieš Ukrainą pasekmių reikėtų išskirti vieną – Rusijos prezidento nesugebėjimą užbaigti konflikto. Šį faktą patvirtina keli pagrindiniai veiksniai. Pirma, karas sukėlė didelį Rusijos visuomenės palaikymą Rusijos valdžiai ir asmeniškai Putinui, jo reitingai prieš karą mažėjo.

Po to, kai Ohajo valstijoje dėl traukinio avarijos į dirvožemį, orą ir vandenį pateko nuodingų cheminių medžiagų, JAV pareigūnai ketvirtadienį stengėsi raminti visuomenę. Ištyrus daugiau kaip 480 namų avarijos apylinkėse, vinilchlorido, bespalvių kancerogeninių dujų, ir vandenilio chlorido pėdsakų neaptikta, sakė Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) administratorius Michaelas Reganas. „Noriu, jog ši bendruomenė žinotų, kad neprivalo pati spręsti šio klausimo.

Lietuvoje būti kūrėju tuo pačiu reiškia ir užimti aktyvią visuomeninę poziciją, antradienį įteikdamas nacionalines premijas sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kultūros ministras Simonas Kairys savo ruožtu teigė, kad kultūra padeda gintis nuo agresijos, menkumo, pagundos pasiduoti. „Praėję metai pasauliui dar kartą parodė, kad valstybingumą, šalies ir tautos istoriją būtina ne tik kurti, bet ir saugoti bei ginti. Mums, lietuviams, šios pareigos priminti nereikia.

Visuomenėje kilus pasipiktinimui dėl profesoriaus Vytauto Landsbergio žodžių apie homoseksualus ir pedofilus, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas socialiniame tinkle „Facebook“ atsiprašė ir sako, kad jo žodžiai buvo interpretuoti neteisingai.  „Niekada nesu smerkęs homoseksualių žmonių. Visada juos užstodavau. Mano keli žodžiai iš ilgo interviu interpretuojami neteisingai.

Baltarusiai susiskaldę, o politiškai sąmoningi baltarusiai gyvena savo informaciniuose burbuluose ir nenori žinoti to, kas vyksta aplink. Tai yra pagrindinė išvada, kurią padarė Baltarusijos Laisvosios Europos radijo atstovai, įvertinę internetinę baltarusių apklausą, kurią atliko „Chatham House“, rašo Jamestown Foundation analitikai.

2022 m. Rusija tapo vienu pavojingiausių autoritarinių režimų pasaulyje. Ši išorinė transformacija atspindi vidinį politinį poslinkį, kurio pagrindinis simptomas metų eigoje buvo didėjanti valdžios koncentracija Vladimiro Putino rankose. Tapo aišku, kad arba Putinas, arba niekas kitas. Dėl to Rusija priklauso nuo prezidento, kurio niekas nestabdo, malonės.

Dešimtajame dešimtmetyje viena iš Vakaruose vyraujančių nuostatų Rusijos ateities atžvilgiu buvo skepticizmas: savo žlugimo traumos sužalota posovietinė Rusija, manyta, niekada netaps išsivysčiusia demokratija. Šiandien, po invazijos į Ukrainą, paaiškėjo, kad tuomečiai skeptikai buvo teisūs. Putino bandymas sunaikinti Ukrainą parodė, kad Rusija niekada neišsivadavo iš to, kas buvo šimtmečius – priešiško kolonijinio režimo.

Nors Lietuvoje šiemet dėl įvairių krizių laisvų darbo vietų skaičius kiek sumažėjo, tačiau darbuotojų trūkumas šalyje jaučiamas ir toliau. Mažėjanti Lietuva nebegali savais resursais užpildyti šio poreikio, todėl jos darbo rinką pasiekia vis didesnis oficialus ir neoficialus trečiųjų šalių darbuotojų skaičius. Vien 2023-iems metams patvirtinta atvykstančių specialistų kvota siekia 10 000, o iš viso Lietuvoje jau darbuojasi virš 100 000 užsieniečių.

Vienišumas – mūsų amžiaus rykštė, kurią ypač išryškino COVID-19 pandemija. Palyginti su laiku prieš pandemiją, Lietuvoje vienišesni jaučiasi beveik kas dešimtas, o labiau prislėgti – beveik kas penktas vyresnis nei 60 metų žmogus.

Kylant kainoms ir artėjant žiemai blogėja lietuvių nuotaika. Socialinės apklausos rodo, kad didelė dalis apklaustųjų ateitį vertina niūriai, o nežymiai, bet didėjanti emigracija leidžia manyti, kad dalis tautiečių artėjant žiemai gali priimti sprendimą išvykti iš Lietuvos. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip dramatiškai, kaip kalbama, o emigracijos bangos galime sulaukti tik didelio nedarbo akivaizdoje. O ir emigruoti dabar sunkiau, nes kainos kyla visur.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad iš dviejų projektų, Seime pateiktų nesusituokusių žmonių santykiams reguliuoti, mažiau priešpriešos visuomenėje sukeltų konservatyvesnis „artimo ryšio“ projektas.

Nerimstant aistroms Seime ir tebesitesiant visuomenės susipriešinimui dėl civilinės partnerystės įstatymo ir kitų, konservatyvesnių pažiūrų žmonės erzinančių dalykų, žibalo į ugnį pila ir teismo sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą 11-osios Akto signatarų klubo narei Zitai Šličytei už jos įžeidžius ir tam tikrą žmonių grupę žeminančius pasakymus Kovo 11-osios minėjime.

Kylančios kainos ir didėjantis karo nuovargis dalį Lietuvos visuomenės verčia piktintis valdžia. Girdisi bruzdėjimai esą valdantieji labiau rūpinasi užsienio, bet ne vidaus politika, o infliacijos išgasdinti tautiečiai paliekami likimo valiai. Tiesa, pasak ekspertų, tokių nepatenkintų balsų nėra daug, o ir tikėtis jų buvo galima.

Landsbergio pavardė Lietuvoje linksniuojama itin dažnai. Politikas su tokia pavarde neša nelengvą naštą – neapykantą pavardei, sako rašytojas Vytautas V. Landsbergis. Nepaisant to, menininkas įsitikinęs, kad jo sūnus, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šioje kadencijoje „subrendo“ kaip politikas ir jam nebereikia tėviškų patarimų. Taip pat pašnekovas mano, kad profesorius Vytautas Landsbergis nusipelno valstybės vadovo titulo.

Rusijos visuomenė dar nesupranta, kad pralaimi karą Ukrainoje, o Vladimiro Putino diktatūra to neišgyvens, todėl būtina padėti Kyjivui pasiekti pergalę, sako Vilniuje besilankantis Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas. Niujorke šiuo metu gyvenantis šachmatų didmeistris penktadienį karo Ukrainoje padarinius aptarė su kita šachmatų didmeistre – Seimo pirmininke Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimas antradienį planuoja tvirtinti Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Šiuo dokumentu siekiama „ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai“. Projekte išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnai vykdo Rimo Barkausko (gim. 1966 m.) paiešką, kuris gegužės 9 d. (pirmadienį) apie 15.00 val. išėjo iš namų Kaune, Pramonės pr., ir nebegrįžo. Vyro požymiai: apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, asmuo su ūsais.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai ieško dingusio be žinios dingo vyras. Kiek vėliau pranešta, kad vyras rastas.

Karo grėsmė privertė lietuvius pamiršti senas nuoskaudas ir susivienyti. Ekspertai sutaria, kad dabar mūsų tauta stipri kaip vienas kumštis. Nurimo ir valdžia nepatenkinta visuomenės dalis – „Šeimų sąjūdis“ atsisako protestų planų. Tačiau ar ilgai truks toks susitelkimas? Ateityje visuomenės sopuliai gali išlįsti kaip yla iš maišo. Vos prasidėjo karas, Lietuvos tarpusavio vaidai nuščiuvo. Juos pakeitė rimtis ir atjauta Ukrainos piliečiams.

Vilniaus universiteto profesorė Ainė Ramonaitė, kalbėdama apie visuomenės susipriešinimą ir atvirą, kai kurių visuomenės grupių nemeilę dešiniųjų valdžiai, sako, kad pleištas tarp Lietuvos žmonių buvo visada, tik bėgant metams jis keitėsi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį išreiškė viltį, kad Rusijos visuomenė yra apsaugota nuo „tamsuoliškumo“ socialinės lyties tema, o vadinamąją atšaukimo kultūrą (angl. cancel culture) palygino su koronavirusu. Per ilgą savo prezidentavimą V. Putinas kūrė tradicinių ir šeimos vertybių saugotojo įvaizdį ir ne kartą kartojo, kad liberalios vakarietiškos vertybės yra pasenusios.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams. Šalies vadovo teigimu, įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

„Visą dieną šiandien nerandu sau vietos. Vos tik kur pasisuku, vis mintys nuklysta į naujieną, kurią išgirdau šį rytą – nuo COVID19 Kaune mirė jauna gimdyvė“, – taip tv3.lt laišką pradėjo skaitytoja kaunietė Rima. Pastaruoju metu gyvename lyg ant parako statinės. Kasdien Lietuvoje vis daugiau žmonių užsikrečia šiuo virusu, o mirčių skaičiai, deja, dviženkliai. Baisiausia, kad kone kasdien miršta vis jaunesni žmonės. Ši diena – ne išimtis. Ligoninėje gimdymo metu mirė vos 23-ejų kaunietė.

Daugiausia paramos – 392 tūkst. eurų – gyventojai iš 2020 metų pajamų mokesčio skyrė paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“. Jam paramą skyrė daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Antroje vietoje yra Rimanto Kaukėno paramos grupė, gavusi 344,1 tūkst. eurų, trečioje – „Laisvės TV“, gavusi 332,4 tūkst. eurų paramos. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) per dvi savaites įvairiems paramos gavėjams perves 21,1 mln. eurų GPM dalies. Iki penktadienio bus pervesti pirmieji 6 mln. eurų, informavo VMI.

Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo. Nuotraukose matomi asmenys gali turėti tyrimui reikšmingos informacijos. Asmenis, žinančius ar atpažinusius nuotraukose užfiksuotus asmenis ir galinčius nurodyti jų anketinius duomenis, policija prašo pranešti Alytaus apskr. VPK Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui Deivydui Pašukoniui tel. +370 700 65729 arba el. p. deivydas.pasukonis@policija.

Rugsėjis Lietuvos keliuose – intensyvus. Didmiesčiuose automobiliais į gatves išvažiuoja naujieji miestų gyventojai, vaikai ir studentai grįžta į mokymo įstaigas, todėl transporto priemonių gatvėse žymiai daugiau. Pareigūnai perspėja, kad rugsėjo mėnesį keliuose bus skiriama daugiau dėmesio pėstiesiems, dviratininkams. Bus siekiama užtikrinti saugų eismą.  „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ buvo kalbama apie tai, kokios yra didžiausios problemos, su kuriomis susiduriama keliuose.

Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sureagavo į visuomenės ir politikų kritiką dėl jo išsakytos kalbos. Pirmadienį profesorius viliasi, kad dėmesys žmogaus teisių ir laisvių temai neišblės, o į papildomus klausimus atsakys jau netrukus. Tai I. Vėgėlė pareiškė savo „Facebook“ paskyroje. „Septintoji įvadinė kalba Advokatų visuotiniuose susirinkimuose sukėlė didelį atgarsį Lietuvos visuomenėje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai atlieka tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir prašo atsiliepti asmenis, mačiusius įvykį. Praėjusį penktadienį, liepos 16 d., apie 14.00 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., prie pėsčiųjų tilto, vedančio į Žalgirio areną, nepažįstami asmenys sužalojo vyrą (gim. 1965 m.). Nenustatyti jaunuoliai apipylė vyrą nežinomos kilmės skysčiu ir padegė, o patys pasišalino iš įvykio vietos.

Opoziciniai „valstiečiai“ šeštadienį paragino valdančiuosius politikus atsisakyti visuomenę priešinančių iniciatyvų ir susitelkti ties kitas klausimais.

Koronaviruso situacija Lietuvoje jau gerėja. Nustatoma vis mažiau naujų užsikrėtimų, miršta mažiau žmonių. Nuo liepos 1-osios šalyje atšauktas ir karantinas. Epidemiologė Rolanda Lingienė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo dar viena puikia žinia. Ketvirtadienis buvo pirmoji diena, kai Vilniaus apskrityje nebuvo užfiksuotas nė vienas naujas koronaviruso protrūkis.

Remiantis naujausiais Airijos vyriausybės duomenimis, šalyje yra apie 8 238 benamiai. Karštais maisto daviniais benamiams ir sunkiai besiverčiančioms šeimoms besirūpinanti organizacija „Ballymun Soup Run“ paviešino šiurpų faktą. Karšto maisto prašyti atėjo ir gatvėje gyvenanti vos 4-erių metų mergaitė. Šiaurės Dubline vos prieš daugiau nei pusmetį įsikūrusi ne pelno siekianti organizacija per dieną sulaukia dešimčių benamių. Jie aprūpinami karštu naminiu maistu, arbata, skanėstais.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sugadinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.). Š. m. birželio 3 d. apie 17 val. 4 min.

Beveik du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų yra linkę pritarti merų kadencijų skaičiaus ribojimui, rodo BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų teirautasi, ar merų kadencijų skaičius turėtų būti ribojamas. Apklausoje 64,2 proc. respondentų pasisakė už tokius kadencijų ribojimus, 22 proc. žmonių jiems nepritarė. Dar 13,9 proc. apklaustųjų teigė neturintys nuomonės.

Gamintojas „BioNTech ir Pfizer“ pirmadienį pristatė į Lietuvą dvidešimt antrąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 101790 „Comirnaty“ vakcinos dozių. Per beveik penkis vakcinacijos mėnesius Lietuva iš viso gavo 1,02 mln. šios vakcinos dozių. Nauja siunta bus tą pačią diena paskirstyta savivaldybėms.

Visuomenės apklausos prezidento sprendimų nelemia – jos yra skirtos vidaus naudojimui, sako jo patarėjas Simonas Krėpšta. „Visų pirma norėčiau akcentuoti, kad apklausos, kurios kartais atliekamos Prezidentūros, atliekamos surinkti tam tikrą informaciją, gauti visuomenės nuomonę, kuri yra vienas iš informacinių šaltinių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.