Karas kaimynystėje, kylančios energetikos kainos ir kaskart vis tuštesnis prekių krepšelis išleidus tą pačią sumą pinigų ne vieną lietuvį verčia jaustis nesaugiai. Žmonės, pasak specialistų, nerimauja dėl ateities, „spaudžia rankinį stabdį“, o situacijai dar labiau pablogėjus gal ryšis ir emigracijai.
Tiesa, viskas nėra taip paprasta, pasak sociologų, – nuotaikos Lietuvoje nėra blogesnės nei kitur Europoje, o ten jos taip pat nėra pačios geriausias. „Eurobarometro“ vasarą daryta apklausa rodo, kad optimistais išlieka tik skandinavai, o visos kitos Europos dalies gyventojai mato artėjantį sunkmetį, lietuvių nuotaikos, pasak specialistų, tik truputį blogesnės nei kitų europiečių.
Komunikacijos ekspertai niūriose nuotaikose įžvelgia ir valdžios klaidų, pasak jų, kartojasi pandemijos klaidos, kai žmonėms vengiama sakyti tiesiai ir aiškiai, kaip yra ir svarbiausia, ką toliau darysime. Tai kelia dar didesnį nerimą, blogina nuotaikas.
Situacija blogėja, žmonės tai mato kasdien
Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad svarbu atkreipti dėmesį ar žmonės, kalbėdami apie blogėjančią situaciją šalyje, kalba apie save ar apie bendrą padėtį. Nes tai, pasak specialisto, neretai skiriasi.
Taip, bendra padėtis tikrai blogėja, kyla maisto kainos, brangsta komunalinės paslaugos, todėl nenuostabu, kad žmonės įvardija, jog situacija Lietuvoje niūresnė.
„Karas, neaiški geopolitinė padėtis, kylančios kainos natūraliai baugina“, – sakė ekspertas. Jis įsitikinęs, kad realus situacijos pablogėjimas jau akivaizdus, kainos – išaugusios, o į parduotuvę kasdien einantys žmonės tai jaučia.
„Nepaisant to, kad atlyginimai taip pat auga, kainų šuolis tai nubraukia. Jei kam atlyginimas padidėjo 10 proc., tai kainos pakilo 20 proc. Taigi, tai realūs dalykai. Nėra taip, kad Lietuvoje jau vyktų karas ir kristų raketos, bet žmonės vis tiek nervinasi. <..> Ekonomika taip pat jaučia, kad karas netoliese. Įmonės, kurios gaudavo užsakymus, kai kurių jau nebegauna, prekyba, tarkime, su Rusija sustojo. Taigi, tai realus poveikis ir jei karas tiesiogiai nepaveikia, tai jis veikia per kainas. Ekonominiai poveikiai tikri, o geopolitiniai, nors ir neliečia tiesiogiai, bet įvaro baimės“, – sakė R. Lazutka.
Migruos, jei praras darbus
Jis tikino, kad kol kas sunku prognozuoti, kur link pasisuks ši ekonominė krizė, kuri pamažu mus visus užgula. Jei daugės atleidimų, didės nedarbas, galime laukti migracijos bangos, nes žmonės išvažiuoti ryžtasi tada, kai negali namuose rasti daro.
„Nežinia, ar bus taip, kaip nutiko 2008 metais, nes jei kainos kyla, bet žmonės gauna algas, jie yra linkę likti, bet štai jei didėja nedarbas, prarandamas pragyvenimo šaltinis, tada žmonės renkasi emigracija. Dabar to numatyti neįmanoma, nors daug kas jau klausia, kas bus. Daugelis ekonomistų, kurie anksčiau prognozavo, kad esą dabar kainos jau bus nustoję kilti, – klydo.
Ekonomikos raida tokiu laiku, kai vyksta karas, kyla sąmyšis rinkose, yra nenusakoma, todėl beviltiška yra spėlioti, kaip bus. Galima tik numatyti scenarijus, kas bus, jei bus: vienas iš jų, jei nemažės darbo vietų, tai kylančios kainos savaime emigracijos neiššauks. Emigruoti dabar jau irgi sunkiau, nei buvo 2008 metais, nes Didžioji Britanija, kur link pasuko dauguma lietuvių, nebe ES narė, ten įsidarbinti sunkiau.
O ir atlyginimų skirtumai jau nebėra tokie didžiuliai, kaip buvo anksčiau. Prieš kelis metus vykti ten viliojo tai, kad net gaudamas minimalų atlyginimą Didžiojoje Britanijoje galėjau jausti, kad skirtumas nuo lietuviškų pajamų vis tiek yra labai didelis. Dabar tokių skirtumų nebėra, o pragyvenimo kaštai – didėja. Vietų, kur galima išvažiuoti ir gerai įsikurti, daug uždirbti, nebėra daug. Taip, kažkiek žmonių iš Lietuvos vis tiek gali išvykti, ypatingai tie, kurie turi artimuosius užsienyje“, – kalbėjo ekonomistas.
Kalba visi, bet ne tie, kam reikia
Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas tikino, kad apie blogėjančią ekonominę ir socialinę padėtį Lietuvoje kalba ne tik žiniasklaida, kalba visi: ekonomistai, ekspertai, socialinių medijų žvaigždės ar net politikai. Nuotaika, pasak jo, persiduoda ir plačiai visuomenei, kuri kasdien tai gali patikrinti ir savo pinigine, nuėję į parduotuvę.
„Kalbos, kad yra blogai ir dar blogės, turi pagrindą, nes tai matosi. Atmosfera yra neigiama nuo pat karo pradžios, nuotaikos, baimės, spėjimai vyrauja pokalbiuose, socialinėse medijose, žiniasklaidoje. Šioje vietoje svarbi dalis yra ta, kad mes negalime ekspertams ar žiniasklaidai drausti nušviesti realybės tokios, kokia ji yra. Klausimas kitas, ar yra kas kalba, ką gi mes darysime? Ar girdime konkrečių planų, kaip lipsime iš krizės?
Išgyvensime žiemą? Ar mes turime lyderių valdžioje, kurie ant savo pečių gali perimti iniciatyvą kalbėti apie tai, kas bus toliau? Deja, bet to mes neturime ir jau gana seniai. Šioje vietoje ir susikuria paradoksas, mes kasdien girdime daug neigiamos informacijos, prognozių ir kiekvienas galime tai pajausti, o viešojoje erdvėje nėra atsvaros, kad mėgintų bent pasakyti, jog reikės pakentėti, padrąsintų.
Lyderis turi komunikuoti, galima pažiūrėti, kaip tai daro kitų šalių valdžia, ką ir kaip kalba, kaip reaguoja visuomenės“, – svarstė komunikacijos ekspertas, palyginęs dabartinę situaciją su pandemijos komunikacija.
Neigiamos informacijos daug, kelrodžių – mažai
Neigiamas informacijos srautas didelis ir jis per mažai atsveriamas tų žmonių, kuriuos mes rinkome arba tų ekspertų, kurie galėtų pasakyti, ką daryti toliau.
„Neigiamos informacijos daug. Žmonės ją gauna ir nežino, ką daryti. Informacijos srautas išblaškytas, nėra atsvaros. <...> Tai, jei negauni informacijos iš lyderių imi jos ieškoti kitur, klausyti žiniasklaidos, ekspertų, ar dar kažko kito. Tai yra problema, kuri kartojasi jau ne pirmą kartą. Kalbančių per mažai, atsakomybę prisiimančių – per mažai.
Tuo pat metu vis dar nesutariama, kas važiuos į Vadovų Tarybą Briuselyje. <...> Tokios dūmų uždangos ir bandymai nukreipti dėmesį baigėsi riaušėmis prie Seimo. Kai nėra lyderio vienoje pusėje, jų atsiranda kitur. Tai supaprastintas, šaržuotas paveikslas, bet pavojus yra, nes neigiama informacija turi galią“, – kalbėjo A. Katauskas.
Neigiama informacija veikia ir žmonių nuotaikas, planus, pirkinius. Imama svarstyti, kad nereikia daryti to ar to, pirkti to ar to, geriau palaukti, pažiūrėti, kas bus.
„Matome įvairias politikų diskusijas, kad ir apie PVM sumažinimą, arba atvirkščiai, taigi žmonėms transliuoja žinią, kad neaišku, kaip bus. Tai jie tada užtraukia „rankinį stabdį“, taip pamažu ims stoti daugelis dalykų, buksuoti ekonomika. Tai uždaras ratas, iš kurio sunku išeiti, todėl kalbėti apie tai, kaip yra, – reikia, bet reikia ir sakyti, ką darysime, – tiksliai ir aiškiai, žingsnis po žingsnio.
Per pandemija lyg ir buvo tokių bandymų, todėl manėme, kad politikai supras komunikacijos svarbą, kaip svarbu žmonėms sakyti kas, yra, kas bus, ką darysime. Parodyti, kad valstybė dalyvauja, kad žmogus nepaliktas vienas su didelėmis kainomis ir nežinia. Nes dabar yra nežinomybė, o ant jos viršaus – besiriejantys valdžios atstovai“, – griežtai situaciją vertino komunikacijos specialistas.
Nuotaikos nėra tokios, kaip 2008 metais
Sociologas Vladas Gaidys sako, kad situacija nėra bloga, nors atmosfera žiniasklaidoje skelbia, kad kils kainos ir mes neišsimokėsime. Bus taip ar nebus, nežinia, pasak jo, bet nuotaika tokia, kad žmonėms išties neramu.
„Paskutinieji metai pagal visus rodiklius, vartojimo, žmonių galimybių buvo tiktai geriausi. O šiuo metu objektyviai dar nėra kažko baisaus nutikę, ekonomika dar ūžia, bet kalbėjimo lygyje dalykai blogėja.
Vasarą „Eurobarometras“ darė apklausą, kuri parodė, kad didžiausi optimistai dėl gyvenimo pagerėjimo-pablogėjimo yra Skandinavijos gyventojai, o lietuvių atsakymai nelabai išsiskyrė iš kitų europiečių, rezultatai buvo vos blogesni už vidurkį, todėl nesame, bent jau vasara nebuvome, didžiausi Europos pesimistai. Šiuo metu tikrai nėra taip, kad nėra ką valgyti. Prie bendros blogos nuotaikos, situacijos vertinimo prisideda ir žiniasklaida“, – svarstė sociologas.
Jis pasakojo 2008 metais sekęs vartotojų pasitikėjimo rodiklį, kuris rodė, kad nors krizė prasidėjo tik 2008 metų rudenį, žmonės ją ėmė justi, prognozuoti nuo balandžio. Taigi, visuomenės nuojauta atsirado anksčiau, nei politikai pradėjo kalbėti apie tai.
„Na, ir, žinoma, kritimas 2008 metais buvo labai didelis. Dabar tas rodiklis taip pat matuojamas, bet pasikeitė komponentai prieš keletą metų, todėl taip tiksliai pasakyti jau nebegalima. Bet žvelgiant į „Eurobarometro“ duomenis, šiandien tokių blogų nuojautų tikrai nėra“, – sake sociologas.
