Merginos greitai rado bendrą kalbą ir Lidija pakvietė Iriną į savo namus, kuriuose ji ir Anfisa gyveno kartu tu Paša, Ilgamečiu Lidijos vaikinu ir Anfisos tėvu. Taip prasidėjo istorija, kuri galiausiai virto I. Popovos fotografijų knyga „Kitokia šeima“, rašo Slate.com.
Dvi savaites I. Popova fotografavo jaunos šeimos gyvenimą jų mažame butuke. Draugai be ateidavo ir išeidavo be jokių apribojimų, grojo muzika, vyko vakarėliai su alkoholiu ir narkotikais – visa tai Anfisos akikaizdoje.
Pirmiausia menininkė surengė savo nuotraukų parodą Sankt Peterburgo galerijoje (atidaryme dalyvavo ir Lidija su Paša), o po to jas paskelbė ir internete.
Tuoj pat kilo pasipiktinimo banga. Žiūrovus pašiurpino tai, kokioje aplinkoje ir kokiomis sąlygomis pora augino savo dukrelę.
Atsirado ir tokių, kurie pažėrė kaltinimų pačiai fotografei – esą, kaip ji galėjo tai fotografuoti ir nebandyti nieko pakeisti? „Nė įsivaizdavau tokios reakcijos, – prisiminusi pirmuosius projekto pristatymus, sakė I. Popova. – Galbūt tai keista, bet mano tikslas buvo kalbėti apie meilės galimybes paribio visuomenėje ir tikėjausi sukelti daugiau supratimo, nutiesti tarp žmonių tiltus ir parodyti, kad užauginti vaiką nėra tokia jau lengva užduotis.“
Pasak menininkės, nebuvo lengva priimti neigiamus vertinimus, nes fotografijose dažnai neatsiskleidžia visa tiesa. Pasak jos, žiūrovai negalėjo įsivaizduoti, kad nuotraukose užfiksuota pora galėtų tinkamai auginti savo vaiką, tad nukreipė savo įtūžį ir į abu tėvus, ir į nuotraukas paviešinusią fotografę. „Tiesa ta, kad gyvenimas gyvenimas yra sudėtingas ir daugelio situacijų tiesiog negalima vertinti vienpusiškai. Manau, kad labai svarbu žmones priversti pagalvoti apie tokią tiesą, kurios jie dažniausiai net nenori pastebėti.“
Knygoje „Kitokia šeima“ sudėtos ne tik I. Popovos nuotraukos, bet ir daug su šiuo darbu susijusių dokumentų: pirmieji vertinimai, kurių ji sulaukė, susirašinėjimai su mokytojais apie darbo kryptis, užrašai, kuriuos ji tuomet vedė, ją pasmerkusių ir palaikiusių žmonių elektroniniai laiškai. „Knygos tikslas nėra patekti visus atsakymus, bet duoti pakankamai informacijos, kad būtų apie ką pagalvoti, – paaiškino I. Popova. – Medžiaga sudėliota taip, kad atspindėtų tikrą istoriją, bet kad su visa įmanoma meile ir dėmesiu parengčiau knygą, prireikė ištisų metų“.
Tuomet, kai fotografavo šeimą, I. Popova buvo dar tik 21 metų studentė, nepasiruošusi atremti viso ją užplūdusio dėmesio. Ji tikisi, kad knyga „Kitokia šeima“ padės tašką šioje istorijoje, o nuotraukų herojai pagaliau turės daugiau ramybės.
Fotografė teigė, kad šeima toliau gyvena savo gyvenimą ir Anfisai sekasi puikiai, bet daugiau apie juos pasakoti nenorėjo: „Iš esmė, išleisdama knygą noriu užbaigti šią istoriją, – teigė ji. Pagrindinė nuotraukų dalis buvo nufotografuota daugiau nei prieš 5 metus ir nuo tada gyvenimas kiekvieną minutę ėjo pirmyn – tik nuotraukose kai kurios akimirkos sustabdytos amžiams.“
