vakarai

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry šeštadienį pareiškė, kad Sirijos prezidentas Basharas al Assadas privalo atsistatydinti, bet nebūtinai iškart po to, kai būtų susitarta užbaigti tą šalį krečiantį pilietinį karą. Kalbėdamas po derybų Londone su Britanijos užsienio reikalų sekretoriumi Philipu Hammondu, J.Kerry sakė esantis pasiruošęs derėtis dėl sprendinio, tik jam nežinoma, ar tam pasiruošęs B.al Assadas.

 Artėja laikas, kai Vladimiras Putinas turės pasirinkti, ar finansuoti savo ambicingus militaristinius užmojus, ar mokėti pakankamus atlyginimus ir pensijas infliacijos kamuojamos šalies darbininkams ir pensininkams, sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala. LRT.lt kalbintų politologų teigimu, V. Putinas rinksis ginklavimąsi.

  Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Mes, Vakarai, prisidedame prie šio konflikto. Prisidedame prie eskalavimo ne patys būdami kaltininkai, bet prisidedame savo neveiklumu. To mes dar nelabai suvokiame, bet taip yra. Mes, Vakarai, esame tie veikėjai, nuo kurių gali priklausyti eiga: ir gerąja prasme, bet, deja, ir blogąja. Tai turėtų atverti akis.

LRT Televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Rusijos veiksmus Ukrainoje Rusijos gyventojai jau jaučia savo kišenėse ir dar moka nematomą kainą, kuri darysis vis didesnė ir skaudesnė, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Tuo metu žurnalistas Rytas Staselis Staselis sako, kad iš smulkaus ir vidutinio verslo Rusijoje liko tik prisiminimai.

Rusijos agresija prieš Ukrainą, be kita ko, pagimdė ne vieną mitą. Vienas iš jų – bene labiausiai rėžiantis ausį ir verčiantis kraipyti galvą iš nuostabos bei gūžčioti pečiais – yra mitas, kad Kremlius išrado niekur ligi tol neregėtą ir netikėtą kariavimo būdą. Tiek Lietuvos, tiek Vakarų viešojoje erdvėje vadinamasis hibridinis karas, kai kariaujama neigiant, kad kariaujama, rodomas kaip supernaujas know how.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Gruzijos siekį tapti vakarietiška šalimi temdo tarpusavio nesutarimai. Opozicijoje esantys politikai skundžiasi persekiojami dabartinės valdžios, tą pastebi ir Europos Sąjungos institucijos. Gruzijos premjero Iraklijaus Garibašvilio vadovaujamos vyriausybės šūkį – mažiau kalbėti, daugiau dirbti – kritikuoja ne tik kai kurie ministrai, bet ir gyventojai. Nebeišrinkus prezidentu Michailo Saakašvilio žmonės sako lengviau atsikvėpę.

  Antradienį Strasbūre Europos Parlamentas pritarė ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčiai (535 balsai už, 127 prieš, o 35 susilaikė). Tuo pačiu metu sutartį ratifikavo ir Ukrainos Aukščiausioji Rada, o abiejų parlamentų nariai tarpusavio vaizdo ryšiu galėjo tiesiogiai stebėti ratifikavimą. Sutartis leis sustiprinti ES ir Ukrainos politinius ir ekonominius ryšius. „Tai istorinis momentas, kai du parlamentai laisvai apsisprendė vienu metu balsuoti dėl šios sutarties.

Juo toliau, juo labiau aštrėja diskusijos: iš kur Lietuvai daugiau iššūkių ir grėsmių – iš Vakarų ar iš Rusijos? Akcentuojantys Rusijos iššūkius dažniausiai remiasi šiais argumentais: Europa (o platesniu mastu – apskritai Vakarai) – viena šeima, joje vykstantys ginčai – tik šeimyniniai ginčai, o Rusija – amžina ir pagrindinė istorinė grėsmė.

Kai kariauti islamo kovotojų gretose į Siriją ir Iraką išvykę Vakarų valstybių piliečiai sugrįš į savo šalis, šias netrukus gali sudrebinti kraupūs teroro išpuoliai, sako karinių studijų ekspertas Deividas Šlekys. Anot Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Ramūno Trimako, jei Vakarų politikai toliau tik uoliai kovos su „islamofobija“, nepripažindami kylančios grėsmės, tai tūkstančiai džihadistų užtvindys Vakarų šalių miestų gatves ir pavers gyvenimą pragaru.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vakarų žiniasklaida vis dažniau skelbia, kad nemažą dalį Islamo valstybės kovotojų, kurie nuolat vykdo karo nusikaltimus, sudaro ir musulmonai Vakarų šalių piliečiai. Prieš keliolika metų musulmonu tapęs Douglas MacArthuras McCain – dar vienas Vakarų šalių pilietis, šį kartą amerikietis, kuris kovėsi islamistų gretose. Jungtinės Valstijos patvirtino – D. M. McCainas žuvo Sirijoje, tačiau neaišku kaip ir kada jis ten persikėlė iš San Diego.

Rusija gali ką nori daryti pasaulyje – remti terorizmą, okupuoti kitų šalių teritorijas, numušinėti keleivinius lėktuvus, žlugdyti pasaulio (ir Lietuvos) ekonomiką, atvirai meluoti, grasinti atomine bomba – dėl to jos gerbėjų armija Lietuvoje nesumažės. Net priešingai – padidės.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos Rytų gyventojai bėga į šalies Vakarus, palikdami namus ir gimines. Tačiau ištrūkti iš Donecko ir Luhansko kovotojų rankų, pasak pabėgėlių, nelengva, nes laisvę tenka išsipirkti. Valentinos Marininos dukros šeima liko Donecko srityje. O ji Ukrainos Vakaruose atsidūrė, kai karo zonoje buvo sužeistas sūnus. Jis gydomas Ivano Frankivsko ligoninėje. „Dukros namas subombarduotas. Namo nėra. Sūnus sužeistas.

Populiarus nūnai teiginys – Vakarai parsidavė, išdavė Ukrainą ir... mus. O mes juk tokie vertybiški. Tebūnie tikrai – rodykime pavyzdį. Aplink – išdavystė Susidomėjęs perskaičiau kolegos Vladimiro Laučiaus ir kitų rašinius apie supuvusius ir korumpuotus Vakarus, kurie nebepajėgūs apginti Ukrainos, o reikalui esant – ir Lietuvos nuo Rusijos. „Įdomu tai, kad išglebusi ES laikysena teisinama net ir Lietuvos viešojoje erdvėje.

Ukraina turi tapti tiltu tarp Rusijos ir Europos, o ne pėstininku svetimame žaidime, pareiškė ketvirtadienį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį prieš dvišales derybas Paryžiuje. „Mes norėtume, kad Ukraina būtų taiki ir stabili valstybė, kad visi jos piliečiai jaustųsi lygūs ir jų teisės būtų gerbiamos“, – pasakė S.Lavrovas.

Lietuvos ūkio augimo prognozė sumažinta 0,3 proc. iki 3,3 proc. Taip atsitiko dėl prastesnės nei tikėtasi eksporto plėtros. Prie to prisidėjo ir išsikvėpęs Rusijos ūkio augimas – šiemet jis bus artimas 0. Vis dėlto kaip teigia Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo direktorė Rūta Rodzko, didelių nuostolių Lietuvai tai nepridarys. Rusijai tenka penktadalis Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų, tačiau tik nedidelė jų dalis – lietuviško kilmės. „Iš tų 20 proc.

Vitalijus Balkus Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio, negaliu susilaikyti nepaklausęs: ar tai jau riba, ar mes ir toliau ruošiamės gaminti naujas kartas, vis labiau nepritaikytas gyventi realų gyvenimą? Tiksliau pritaikytas, bet tik labai saugioje ir atsakomybės nereikalaujančioje aplinkoje, kurią, tiesa, kol kas dar galime sukurti.

Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad jo šalies ateitis sietina su Rytais, o ne Vakarais. „Visa mūsų perspektyva, ji ne Vakaruose, ji Rytuose. Būtent Rytuose Rusija šiandien ribojasi su Japonija, Kinija, greta – Indija, dvi Korėjos, visa Pietryčių Azija“, – kalbėjo jis šeštadienį Čeliabinske susitikęs su Južno Uralsko universiteto dėstytojais ir studentais. „Būsima visa XXI amžiaus istorija bus ten, Rytuose, ne Vakaruose, suspaustuose mažos Europos Sąjungos viduje.

Gruzija iš partnerių Vakaruose norėtų daugiau realių veiksmų, o ne drąsinančių politinių pareiškimų, sako Vilniuje viešėjęs šios šalies parlamento pirmininkas Davidas Usupašvilis. Interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ Gruzijos parlamento vadovas teigiamai įvertino Europos Sąjungos (ES) parlamentų pirmininkų priimtą dokumentą su pareikšta parama Rytų partnerystės programai, taip pat išsakė lūkesčius, jog NATO viršūnių susitikime rugsėjį Gruzija sulauks narystės Aljanse plano.

LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Rusija žaidžia tą patį žaidimą, kurį žaidė ir po karo su Gruzija, mano Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis. „Bando įvairiomis priemonėmis parodyti, kad ji nekalta, iš esmės Vakarus mėgindama įtikinti priimti duotą situaciją“, – LRT televizijos laidoje sakė Ž. Pavilionis. Tačiau ambasadorius teigia nematantis ženklų, kad Vakarų partneriai būtų taip lengvai apgauti.

Nuo Petro I ir Jaketerinos laikų Vakarai visada stengėsi įsprausti Rusijos imperiją tarp jos sienų. Visgi šis siekis buvo sužlugdytas per Antrąjį pasaulinį karą. Po karo Sovietų Sąjungos ribos buvo nubrėžtos kartu su „Pax Americana“ taikos sutartimi, kuri numatė, kad valstybės neužiminės viena kitos terijorijos, rašoma portale qz.com. Ir vis dėlto dabartiniam šalies vadovui Vladimirui Putinui tai neberūpi. Po 2008 metais užimtos Abchazijos ir Pietų Osetijos šiemet sekė Krymas.

Dabar, kai aplink zvimbia naikintuvai, O geriausias B. Bradausko draugas – A. Lukašenka leidžia Rusijai naudoti savo šalies teritoriją kaip bazę, mes turime sutikti su prezidente D. Grybauskaite: „Kai kas kalbėjo, kad negalima šiuo metu perspausti Rusijos – tam, kad būtų galima jai neva leisti išsaugoti veidą ir palikti „išėjimo strategiją“. Europai reikia išsaugoti veidą, o ne Rusijai – ji nesiruošia saugoti savo veido.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka siūlo naujajai Ukrainos valdžiai daugiau dėmesio skirti šalies vidaus problemų sprendimui, o ne deryboms su vakarų partnerėmis. „Galų gale – reikia paprasčiausiai dirbti, reikia mažiau bėgioti po užsienius, reikia rūpintis savo šalimi ir savo tautos gerove“, – A.Lukašenka sakė trečiadienį Baltarusijos saugumo tarybos posėdyje Minske. „Jeigu reikia, mes patarsime, kaip tai padaryti ir padėsime“, – kalbėjo A.Lukašenka, kreipdamasis į Ukrainos valdžią.

„Vladimiras Putinas, skatindamas separatizmą visoje Rytų Ukrainoje, pats susikuria problemas Rusijoje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Jo teigimu, V. Putinas skatina separatizmą Šiaurės Kaukaze, Dagestane, Tatarstane, su kuriuo anksčiau brutaliai kovojo.

Pasaulis turėtų pasirengti Vladimiro Putino puolimui, kuriuo būtų siekiama neleisti Ukrainai artėti prie Vakarų. Abejojantiems vertėtų prisiminti prezidento V. Putino pareiškimą apie Sovietų Sąjungos griuvimą 2006 metais – įvykis buvo įvardytas kaip didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa. Vakarų sistemoje tvirtai įsitvirtinusi Ukraina, artėjanti prie narystės Europos Sąjungoje, ar dar blogiau – NATO – ne, tokios įvykių eigos Rusijos prezidentas niekada netoleruotų.

Turint trapų susitarimą dėl naujų Ukrainos rinkimų, Vakarams lieka 19 mlrd. JAV dolerių klausimas: ar to užteks šalį pasukti proeuropietiška linkme tiek politikškai, tiek ekonomiškai? Kol kas dabar niekas neskuba to daryti, rašoma portale qz.com. Pasmerkę Viktorą Janukovyčių ir pritaikę sankcijas kaltiesiems dėl kraujo praliejimo JAV ir Europa dar neskuba išrašyti čekio. Tai yra reikalinga, nes V. Janukovyčius dar lapritį parodė, kad Ukraina gravituoja Rusijos link, kai paprašė šio 15 mlrd.

Kremlius siekia padalinti Ukrainą ir aneksuoti Krymą, o Vakarai nesugeba sulaikyti Rusijos, nes JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politika yra tokia pat bestuburė, kaip ir Europos Sąjungos (ES). Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtina žymus rusų politikos ekspertas, JAV smegenų centro Hudson Institute bendradarbis, solidarumo su Maidanu komiteto Rusijoje organizatorius Andrejus Piontkovskis.

Prieš naujus EP rinkimus visa Europa skyla į dvi akivaizdžiai priešingas stovyklas: nacionalistus ir vis dar vieningos Europos idėja tikinčius eurobiurokratus. Po šveicarų referendumo, kuriame labiausiai ekonomiškai išsivysčiusi Europos valstybė nutarė apriboti imigraciją, jau niekam nekyla abejonių, kad iškilo rimta grėsmė ES vieningumui, kurio niekas stipriai ir negina, išskyrus pačius Briuselio biurokratus, kuriems ES griūtis reikštų prarastas darbo vietas.

Viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ vadovas Arijus Katauskas „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad informacijos srautas apie Sočio žiemos olimpiadą buvo daug kartų didesns nei apie buvusias olimpiadas. Jo teigimu, Vakarų pasaulio Rusijos kritika, pavyzdžiui, „Google“ įvaizdžio „vaivorykštinis“ pakeitimas kaip atsakas į šalies homofobišką politiką, Rusijos viduje bus panaudota propagandiniais tikslais.

Svarbiems Vakarų lyderiams nusprendus nevykti į Vladimiro Putino žiemos olimpiadą, Rusijos prezidentas neliko visai be draugų: pademonstruoti pasauliui, kad ne visus atbaido žmogaus teisių padėtis Rusijoje ir jo palaikytas įstatymas prieš gėjų propagandą nepilnamečiams, jam padės svarbių Azijos valstybių vadovai ir kiti lyderiai.

Goda Raibytė, LRT.lt Nusistatymas prieš „supuvusius ir degradavusius“ Vakarus pasigirsta ne tik iš kaimyninių valstybių Rytuose, kur jį skleidžia ir valdžia, ir stačiatikių Bažnyčia, bet ir iš kai kurių Lietuvos politikų bei dvasininkų. „Kalbėkime atvirai, jie yra tiek prisiklausę tarybinės propagandos, kad galima vienas į vieną ją pažinti jų reiškiamose idėjose“, – naujienų portalui LRT.lt sako filosofas prof. Leonidas Donskis.

Pirmininkaudama Europos Sąjungai (ES), Lietuva sėkmingai sugebėjo sutelkti Europos dėmesį į glaudesnius santykius su posovietinėmis šalimis, o Rusijai atsakius spaudimu, Vakaruose nebeliko iliuzijų dėl Maskvos politikos, sako Carnegie instituto Briuselyje vadovas Janas Techau.

Atsakyti į klausimą, kokie yra Lenkijos ir Rusijos santykiai – ar patys geriausi naujausioje šių šalių istorijoje, ar tokie pat sudėtingi kaip įprastai, – nėra lengva. Atrodytų, kad pastaruoju metu šių dviejų valstybių santykiuose atsirado teigiama dinamika. Lenkijoje pradėta palankiau žiūrėti į Rusiją, o Rusijoje – į Lenkiją. Tačiau keli incidentai parodė, kad šis pagerėjimas yra tik laikinas, paviršutiniškas reiškinys. Giluminės Lenkijos ir Rusijos santykių problemos niekur nedingo.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Pastarieji įvykiai Ukrainoje gali sustiprinti diskusijas apie šios valstybės skilimą į Rytų ir Vakarų, mano Mykolo Romerio universiteto lektorius Romualdas Kacevičius. Vis dėlto, anot politikos analitiko Lauryno Kasčiūno, kalbos apie Ukrainos skilimą gyvos nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo, tačiau vargu ar šios prognozės išsipildys. Ekspertų manymu, paskutiniai įvykiai netgi suvienijo šalį. „Tokia galimybė (skilimo į Rytų ir Vakarų – LRT.

Po kratų, tardymų, nebaudžiami STT darbuotojai gali didžiuotis savimi – jie diskreditavo Lietuvą taip, kad juokiasi net latviai. Ir už pilvų susiėmę Kremliaus valdovai. Jie miršta iš juoko: apsijuokė kvaileliai labiau nei buvo galima tikėtis: patys parodė, kad iki Vakarų nenori artėti. Mes, rusai, jiems labiau tinkami į kompaniją. Gėda didesnė nei galima buvo sapnuoti košmaruose. Užpulti žiniasklaidą dėl to, ką visi žino, – daugiau nei išniekinti demokratiją, tai išniekinti pačią Lietuvą.

Daugelio vakariečių mąstymas apie Rusiją yra pagrįstas Šaltojo karo stereotipais apie šaltas žiemas ir griežtai atrodančius žmones, kurie geria labai daug degtinės. Nors tai ir tiesa, apie rusų kultūra galima pasakyti daug daugiau, teigia toptenz.net. 5. Žiemos šventės Daugelyje pasaulio šalių Kalėdos yra didžiulė šventė. Net kitas religijas išpažįstantys asmenys paprastai dalyvauja dovanų dalijime ir kituose įprastuose šios dienos šventimo ritualuose. Tačiau Rusijoje tai vyksta kitaip.

Anksčiau iš lietuviškų šiaudų pagamintas biokuras šildydavo kaimynus lenkus. Tačiau dėl biokuro krizės Lenkijoje šiaudų granulių eksportuotojai pasuko į kitas rinkas. Šiaudai kaip biokuras Lietuvoje nepopuliarūs. Šilumos vartotojams įprasta pleškinti medieną. Energetikų skaičiavimais, privačiame namų ūkyje be naudos sudeginama iki milijono kietmetrių malkinės medienos. Dėl pasenusių ir neekonomiškų krosnių pinigai ir biokuro ištekliai iššvaistomi pro kaminus.

Vakarų šalys privalo nuversti Sirijos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą) ir pasiųsti jį į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, šios šalies pagrindinės opozicijos grupės vadovas Ahmadas al Jarba (Ahmadas Džarba) sakė ketvirtadienį viename interviu. A.al Jarba nurodė dienraščiui „Le Parisien“, jog per ketvirtadienio rytą vyksiančias derybas su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) ketina pasakyti: „Cheminis Basharas surengė mūsų žmonių žudynes rugpjūčio 21-ąją.

Liepos 6- ąją švenčiame pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimo šventę – Valstybės dieną. Nors istorikai linkę abejoti didele šio įvykio reikšme, kokią jam suteikia politikai, be jokios abejonės, tai – svarbi Lietuvos valstybei diena. 1253 m. Mindaugo ir jo žmonos karūnavimo apeigos vyko pagal visus to meto reikalavimus.

Rusija ir toliau vagia iš Vakarų nepopuliarias ir publikos interesą prarandančias žvaigždes, rašo Markas Adomanis leidiniui „Forbes“. Taip apžvalgininkas komentuoja naujieną apie amerikiečių žurnalisto Lario Kingo bendradarbiavimą su televizijos kanalu „Russia Today“. Jeigu Kremliaus planas kovoti su Vakarų žiniasklaida remiasi žmogumi, kuris karjeros viršūnę pasiekė praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje, tai su tokia politika toli nenuvažiuosi, mano straipsnelio autorius.

Ne paslaptis, kad rusų šnipinėjimo technologijos vaidina labai svarbų vaidmenį šiuolaikinėje Rusijoje, tačiau nedaug kas žino, kad jos yra pripažintos ir už Rusijos ribų. Vakarai žavisi Rusijoje sukurtomis šnipinėjimo technologijomis ir jas perka, rašoma forbes.ru. Prieš kelerius metus Kremlius pradėjo remti tokių specialių technologijų kūrėjus, o po „Arabų pavasario“ ir masinių protestų Maskvoje valdžios susidomėjimas šia tema tik sustiprėjo.

Vladimiras Putinas, nemėgstantis Vakarų dėl kritikos Rusijai, įpareigojo valdininkus, parlamentarus ir valstybinių bendrovių vyriausiuosius vadybininkus per tris mėnesius atsikratyti užsieninių aktyvų. Toks sprendimas priimtas esą kovojant su korupcija, kurios milžinišką mastą pripažįsta ir valdžia ir kuri neleidžia Rusijai pakilti iš tarptautinių reitingų, kuriais "Transparency International" vertina korupcijos lygį pasaulyje, dugno.

Po pranešimų apie Sirijos pilietiniame kare tariamai panaudotą cheminį ginklą veto teisę Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje turinčios JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija sieks sudaryti JT komisiją šiems kaltinimams išsiaiškinti, praneša agentūra AFP.

Straipsnyje apibūdinami Rusijos strateginės kultūros elementai, taip pat pateikiamos rekomendacijos kaip elgtis grėsmingo Rusijos elgesio akivaizdoje. Rusijos strateginė kultūra yra iš esmės paranojiška, ir tikėtinai tokia išliks. To pasėkoje Rusijos elgesys kelia grėsmę kitoms valstybėms ir trukdo vakarų diplomatijai. Tinkamas atsakas į tokį elgesį yra ne patenkinti Rusiją, bet sulaikyti ją ir sumažinti jos veiksmų poveikį.

Prognozės, susijusios su Rusijos ateitimi, skamba labai prieštaringai. Tai yra įdomus faktas, kuriam vertėtų skirti gana daug dėmesio. Viena vertus, yra scenarijų, kurie vaizduoja hipotetinį Rusijos Federacijos griuvimą, kaip numatyta 2004 metų CŽV ataskaitoje.

Po Seimo rinkimų dauguma Lietuvos gyventojų nenorėtų drastiškų permainų energetikoje, tai parodė naujausia rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Gyventojų įsitikinimu, naujoji valdžia privalo tęsti strateginius energetikos projektus ir nenukrypti nuo energetinės nepriklausomybės kurso. Trys ketvirtadaliai (75 proc.) po Seimo rinkimų pirmojo turo apklaustų gyventojų neigiamai įvertintų naujosios valdžios pastangas atsisakyti energetinės nepriklausomybės politikos.

Kitais metais duris turėtų atverti aukščiausias pasaulio viešbutis. Tokiomis progomis žmonės dažniausiai tikisi, kad pasaulį eilinį kartą nustebinti susiruošė Jungtiniai Arabų Emyratai ar kita gigantomaniškų ambicijų nestokojanti valstybė, tačiau šį kartą viskas yra kiek kitaip. Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane, jau trečią dešimtmetį į dangų stiebiasi šio miesto aukščiausias pastatas.

Šiandien pasitarime Vyriausybė iš esmės sutarė, kad Lietuvos vadovaujama Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupė perduotų atsakomybę už saugumą Afganistano valdžios institucijoms ir nacionalinio saugumo pajėgoms ir iki 2013 metų pabaigos baigtų savo veiklą.

Praėjus 22 metams po Vokietijos suvienijimo, kas penktas buvęs vakarietis prisipažįsta nesilankęs buvusiose komunistiniuose Rytuose, rodo antradienį paskelbta apklausa. Apklausa, kurią skelbia dienraštis „Bild“, leidžia manyti, kad 21 proc. buvusių Vakarų Vokietijos gyventojų niekada nekirto senosios sienos, kad aplankytų savo rytinius kaimynus. Priešingai, vos devyni procentai rytiečių niekuomet nebuvo Vakaruose.

Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas trečiadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia, kad Rusija vėl įsiviešpatautų visame regione, o Vakarai to nepripažįsta ir į tai nereaguoja, pranešė „RIA Novosti“, remdamasi naujienų agentūra ČTK. „Mes grįžtame ne į Stalino, o į (Rusijos caro) Nikolajaus I laikus, – JAV žurnalui „Foreign Policy“ sakė K. Švarcenbergas.