Tuomet, kai gruodžio 2 dieną NATO pakvietė Juodkalniją tapti 29 karinio aljanso nare, Rusija sureagavo piktai. Pasak šalies užsienio reikalų ministro, tai buvo „atvirai konfrontacinis“ ėjimas, į kurį Rusija „reaguos atitinkamai“. Pareigūnas Viktoras Ozetovas net pagrasino nutraukti visus projektus, vykdomus kartu su Juodkalnija. Juodkalnijos gyventojai liko nesupratę – tokių projektų tiesiog nėra. Rusijos-Balkanų santykių ekspertas Dimitaras Bechevas tvirtina, kad tarp Rusijos retorikos ir veiksmų „yra didžiulis skirtumas“.
Praėjus pusantro dešimtmečio po Serbijos-Kosovo karo, Rusija ir NATO tęsia lenktynes dėl įtakos Vakarų Balkanuose. Juodkalnijos kariuomenė yra nedidelė, tačiau jos narystė kariniame aljanse reiškia, kad nuo įtakos zonų šachmatų lentos dingsta mažas, bet svarbus Adrijos jūros pakrantės gabalėlis. Strateginėje Kotoro įlankoje anksčiau bazavosi Jugoslavijos jūros laivyno dalis, o prieš tai – Austrijos-Vengrijos laivynas. Albanija ir Kroatija prisijungė prie NATO 2009 metais. Dabar dar viena žemėlapio dalis bus užpildyta.
2014 metais Rusijos turistai užėmė net 30 procentų turistinių vietų Juodkalnijoje. Viena to priežastis – tai vienintelė vieta šiaurinėje Viduržiemio jūros dalyje, kur jiems nereikalinga viza. Rusai renkasi čia investuoti, o istoriniai ryšiai siekia net 300 metų. Tačiau tai neatgrasė Juodkalnijos valdžios nuo apsisprendimo taikyti Rusijai sankcijas dėl Ukrainos tuo metu, kai to nedarė Bosnija, Serbija ir Makedonija.
Juodkalnijos prisijungimas prie NATO, leis, galima sakyti, apsupti, keturias valstybes, kurios dar nėra aljanso dalis. Makedonijos ambicijos prisijungti yra blokuojamos dėl jos jau ketvirtį amžiaus trunkančio konflikto su Graikija dėl jos pavadinimo. Bosnijos problema – vidinis susiskaldymas. Oficialiai Kosovas armijos neturi, net nuo 1999 metų jo saugumu rūpinasi NATO kariai. Taigi, lieka tik Serbija, kurioje aljansas yra nepopuliarus dėl to, jog per 1999 metais vykusį Kosovo karą NATO lėktuvai bombardavo šalį. Oficialiai Serbija yra neutrali. Serbijos kariai dalyvavo bendruose mokymuose su Rusijos kariais pastaruosius dvejus metus, bet iš žiniasklaidos teikiamos informacijos galima suprasti, kad šalis yra vienodai nutolusi ir nuo NATO, ir nuo Rusijos. Tačiau nors tai gali būti būtent tai, kokį įspūdį Serbijos valdžia nori sudaryti šalies žmonėms, tai labai toli nuo tiesos. Praėjusių metų sausį Serbija su NATO pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Šalis dažniau dalyvauja NATO pratybose, nei pratybose su Rusija. Dėl to, pasak Serbijos analitiko Danielo Sunterio, Serbija yra „labai artimas Vakarų aljanso partneris“. Kalbant apie prekybą, Rusija yra pagrindinis dujų tiekėjas šiame regione, tačiau kitais atvejais Europos Sąjunga yra pagrindinis prekybos partneris. Be to, Rusijos planai statyti naujus dujotekius regione sugriuvo.
Vis tik Rusijos įtaka yra aiškiai jaučiama Balkanuose. Valdžios finansuojama agentūra „Sputnik“ transliuoja radijo ir televizijos programas serbų kalba ir konkuruoja su Vakarų palaikomomis agentūromis.
Rusija išlieka populiari tarp serbų ir Juodkalnijos gyventojų, tačiau ji yra gana toli. Jau praėjo 12 metų nuo tada, kai Rusijos kariai nustojo vykdyti misijas Balkanuose. Jų pasitraukimas, pasak analitikų, ir tapo ženklu, kad teritorija pateko į Vakarų įtakos sferą. D. Bechevas tvirtina, kad nors Balkanų šalių valdžia visuomet ieškos geriausio ir palankiausio pasiūlymo, kalbant apie saugumą jie visada rinksis Vakarus.
