Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Pastarieji įvykiai Ukrainoje gali sustiprinti diskusijas apie šios valstybės skilimą į Rytų ir Vakarų, mano Mykolo Romerio universiteto lektorius Romualdas Kacevičius. Vis dėlto, anot politikos analitiko Lauryno Kasčiūno, kalbos apie Ukrainos skilimą gyvos nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo, tačiau vargu ar šios prognozės išsipildys. Ekspertų manymu, paskutiniai įvykiai netgi suvienijo šalį.
„Tokia galimybė (skilimo į Rytų ir Vakarų – LRT.lt) yra, ypač jei ten būtų organizuojamas referendumas tai klausimais. Tuomet didelė tikimybė, kad Vakarų Ukraina balsuotų už Vakarus, o Rytų – už Rytus. Todėl tokie scenarijai, mano supratimu, yra galimi“, – mano MRU Politikos mokslų instituto lektorius R. Kacevičius.
Tuo metu politikos analitikas iš Rytų Europos studijų centro L. Kasčiūnas sako, kad kalbos, jog Ukraina gali skilti, gyvos jau ilgą laiką. „Ilgainiui jos buvo intelektualinės akademinės provokacijos objektas. Nepaisant to, kad yra didžiuliai skirtumai, susiformavo bendra tapatybė, suvokimas, kad tai – Ukraina, o ne Rusija“, – aiškina politikos analitikas.
Tačiau L. Kasčiūnas sutinka, kad vidaus skirtumų yra, o bręstant politinėms krizėms, tokie scenarijai vėl atgimsta.
„Dabar be galo stipri viena politinė jėga, įsitvirtinusi Lvove, Ivano Frankovske, ji turi atstovų savivaldybėse. Tai jei Viktoras Janukovyčius mėgintų daryti kažką panašaus į Aleksandro Lukašenkos scenarijų, jam nepavyktų, nes jis iš principo nekontroliuoja Vakarų Ukrainos. Ten žmonės atsisakytų vykdyti centro įsakymus. Galėtų susirinkti į kokį Vakarų Ukrainos kongresą, padaryti pareiškimus“, – tęsia LRT.lt pašnekovas.
Esą panašiai nutiko 2010-aisiais, kai V. Janukovyčius, dar prieš pradėdamas eiti prezidento pareigas, žadėjo rusų kalbą įteisinti antrąją valstybine, o Vakarų Ukraina priėmė visiškai priešingus sprendimus. „Apibendrinant, gali atsirasti įvairių projektų, bet netikiu, kad įvyks realus skilimas“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
Elena Fanailova, Laisvės radijo („Radio Svoboda“) apžvalgininkė, įsitikinusi, kad įvykiai Ukrainoje netgi suvienijo šalį. „Ukrainos protesto branduolys – jauni, išsilavinę žmonės ir vidurinioji klasė. Žmonės, nusistatę modernizuoti šalį ir trokštantys verslo laisvės. Ukrainos Rytų ir Vakarų priešprieša dabartinėje krizėje yra šiek tiek perdėta – pavyzdžiui, studentai ir dėstytojai iš Donecko ir Charkovo palaiko savo draugus iš Volynės ir Bukovinos“, – mano E. Fanailova.
Pasak L. Kasčiūno, reikia pripažinti, kad Vakarų Ukrainos protestuose matyti daugiausia, tačiau tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, nėra Vakarų ir Rytų takoskyros fenomenas. „60 proc. gyventojų remia Europos integraciją. Taigi, ir Rytuose tam tikri sluoksniai tai palaiko. Tačiau, jei padarytume apklausas, V. Janukovyčius visiškai dominuotų Rytų Ukrainoje. Tuo metu Vitalijus Kličko, kuris yra ne tik Vakarų produktas, bet žmogus, kuris yra nacionalinis herojus, Lugansko regione turėtų vos 6 proc. populiarumo. Ta skirtis išlieka, bet jos nereikia sureikšminti“, – įsitikinęs politikos analitikas.
