tiesioginiai mero rinkimai

Po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir merais socialdemokratai inicijuoja Konstitucijos keitimo projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. Anksčiau buvo kalbama, kad visos frakcijos apsitars ir ieškos bendro sutarimo, bet socialdemokratai nieko nelaukdami jau parengė Konstitucijos keitimo projektą. Spaudos konferencijoje socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas paaiškino, kodėl socialdemokratai teikia projektą nelaukdami susitarimo su visomis frakcijomis.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad prieš septynerius metus, kai buvo priimtas tiesioginius merų rinkimus numatantis įstatymas, jis pats buvo Seimo nariu, bet už šį įstatymą nebalsavo. Pasak R. Šimašiaus, dabar jį glumina kai kurių politikų nuomonės kaita, kai šie prieš 7 metus entuziastingai balsavo už tiesioginius mero rinkimus, o dabar patys kreipiasi į Konstitucinį teismą.

Kovo pradžioje vyksiančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose savo laimę tapti Šiaulių meru bandys visas pulkas įvairių kandidatų. Tarp jų mįslingai kalbantis dabartinis miesto vadovas, „Naisių vasaros“ žvaigždė ir už savivaldybės pinigus šampano prisipirkimu kaltinama nevyriausybininkė. Portalas tv3.lt supažindina su kandidatais į Šiaulių miesto mero postą. „Metų kaimynas“ sieks antros kadencijos Perrinkimo artėjančiuose rinkimuose sieks dabartinis miesto vadovas Artūras Visockas.

 KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto (VPAI) surengtuose mokomuosiuose rinkimuose „Mokiniai renką merą“ bene didžiausia staigmena – puikiai debatuose pasirodžiusio Darbo partijos atstovo Vydo Gedvilo pergalė Kaune. Visi kiti rezultatai – kone identiški pirmą kartą surengtiems tikriesiems tiesioginiams mero rinkimams.

Norą dalyvauti pirmą kartą vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose deklaravo beveik septintadalis Seimo narių. Ekspertų nuomone, tai - akivaizdus politinių partijų silpnumo požymis, rodantis, kad jos neturi savarankiškai regionuose gebančių dirbti politikų, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu Seimo nario mandatą į mero postą nusiteikę iškeisti 16 Seimo narių, pusė jų į Seimą išrinkti vienmandatėse rinkimų apygardose.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad jo socialdemokratų partijos frakcija Seime vieningai sutaria, kad reikia tiesioginių merų rinkimų. „Dabar mes jau turime vieningą poziciją ir tikrai pasisakome už tiesioginius merų rinkimus (...). Artimiausiuose rinkimuose, jau, aš manau, mes per daug ilgai diskutuojame šituo klausimu“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Butkevičius.

Seimas nepritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis buvo siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Per antradienį surengtą antrąjį balsavimą už tokias Konstitucijos pataisas balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo 6, 18 parlamentarų susilaikė. Nors Seimo Socialdemokratų partijos frakcija prašė perbalsuoti, nes pritrūko 6 balsų, posėdžiui pirmininkavusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė nesutiko.

Vis garsiau kalbama, kad apie tiesioginius merų rinkimus 2011-aisiais Lietuvos gyventojai gali tik pasvajoti: esą jais nesuinteresuoti dabar valdžioje esantys politikai. Maža to, iki šiol neaišku, kokios Vietos savivaldos įstatyme bus įtvirtintos tiesiogiai rinkto mero galios, jo santykiai su taryba, ar žmonių rinktas meras bus vykdomosios, ar atstovaujamosios valdžios politikas.

Valdančiojoje koalicijoje vis labiau linkstama prie to, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinami balsuojant antrą kartą dėl atitinkamos Konstitucijos pataisos. Tai teigė Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas po valdančiųjų susitikimo trečiadienį. "Nėra ko kvailioti, reikia tiesiog eiti į Seimą ir balsuoti antrą kartą dėl Konstitucijos pataisos. Kiek supratau, tą jau palaiko didžioji dalis koalicijos partnerių.

Idėjos apie geresnės valdžios paieškas Lietuvoje visada sulaukia gyvo susidomėjimo. Nesvarbu ar tai – referendumu skelbiami pirmalaikiai Seimo rinkimai, ar Vyriausybė be Seimo narių, ar vietos savivalda – su tiesiogiai renkamais merais.

Interviu su Seimo Tėvynės Sąjungos frakcijos nariu prof. Kęstučiu Masiuliu. -    Kokia Jūsų nuomonė apie tiesioginius savivaldybių merų rinkimus jau 2011 metų savivaldos rinkimuose? -    Aš pritarčiau tiesioginiams mero rinkimams dėl dviejų aplinkybių. Pirma, to nori piliečiai. Antra, tokie rinkimai plėstų tiesioginės demokratijos galimybes, leistų piliečiams patiems nuspręsti kas bus meras ir tuo pačiu užkrautų atsakomybę už tuos, ką išsirinko.

Jeigu norime merus rinkti tiesiogiai jau per 2011 m. savivaldos rinkimus, Seimas turėtų pabaigti dar praėjusioje kadencijoje pradėtą Konstitucijos keitimo procedūrą, o ne pradėti naują, teigia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad savivaldoje yra ir didesnių problemų nei tiesioginiai merų rinkimai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo pirmiausia į Konstituciją įrašyti principinę nuostatą, kad meras yra renkamas tiesiogiai, o jo įgaliojimų klausimą spręsti vėliau atskirais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Tokią nuostatą šalies vadovė išsakė trečiadienį per susitikimą su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariais.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) antradienį pritarė tiesioginiams merų rinkimams ir mero kaip vykdomosios institucijos statusui. Meras turėtų būti atskaitingas savivaldybės tarybai ir gyventojams.

„Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto siūlomas kelias – pradėti Konstitucijos keitimo procedūrą iš naujo – užkirstų kelią tiesioginiams merų rinkimams 2011 metais“, – teigia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, šiandien pritaręs nuostatai, jog tiesiogiai išrinktas meras turėtų atlikti vykdomosios valdžios funkcijas, kartu nusprendė teikti naują Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo projektą.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasisako už tai, kad meras būtų renkamas tiesiogiai ir jis būtų vykdomosios valdžios atstovas. Tokiu atveju jis iš esmės perimtų dabartines savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas. "Meras turėtų būti vykdomoji valdžia. Jis prisiima visą atsakomybę ir yra vykdomoji valdžia. Taryba jam pataria, ką reikia daryti. Taryba priima sprendimus.

Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos Seime vadovas ir buvęs Kauno miesto meras Erikas Tamašauskas įsitikinęs, jog partijos jau turėtų suvokti, kad reikia leisti savivaldai veikti realiai. "Jei būtų tiesioginiai merų rinkimai, manyčiau, meras prieš tai privalėtų rinkėjams pristatyti savo komandą. Kad žmonės žinotų, kas su meru eis, kas imsis tikros, o ne deklaruojamos atsakomybės už savivaldą", - sakė E. Tamašauskas interviu naujienų agentūrai ELTA.

Savaitgalį įvykusioje Socialdemokratinės minties institutas (SDMI) konferencijoje suabejota tiesioginių merų rinkimų nauda ir ieškota alternatyvų. Konferencijos „Socialdemokratija ir savivalda: didesnio demokratiškumo ir efektyvumo paieškos“ dalyviai su konstatavo, kad demokratijos plėtotė  Lietuvoje vyksta ne taip, kaip mes tikėtajomės ir ne taip, kaip ji veikia kitose Vakarų Europos šalyse.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija (TS-LKD), siekdama, kad tiesiogiai renkamas meras iš esmės perimtų dabartines Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, balsuotų ir už kitokį mero statusą, kad tik būtų Konstitucijos pataisoms priimti reikiama dauguma.

Seime užvirus diskusijai dėl tiesiogiai renkamų merų įgaliojimų, Darbo partijos pozicija nesikeičia —  ji pasisako už tai, kad tiesiogiai renkamas meras turėtų plačius įgaliojimus ir būtų atsakingas už visos savivaldybės darbą. Darbiečiai įsitikinę, kad tik plačius įgaliojimus turintis meras gali pateisinti savivaldos reformos tikslus, įgyvendinti keliamus uždavinius ir pateisinti žmonių lūkesčius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos savivaldybių asociacija pasisako už tiesioginius merų rinkimus ir už tai, kad merai priklausytų atstovaujamajai valdžiai.

Politikai, net ir raginami Prezidentės Dalios Grybauskaitės, daug kalba apie tiesioginius merų rinkimus, bet niekaip nesiryžta leisti žmonėms jų rinkti, rašo "Kauno diena". Savivaldybių tarybų rinkimai vyks po metų - 2011-ųjų vasarį, tačiau galimybių, kad tada drauge su tarybų nariais piliečiai galės rinkti ir miestų, rajonų merus, beveik nėra. Didžiausias šios reformos stabdys - politikai.