Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) organizavo diskusiją, kurioje svarstė, koks turėtų būti modernus meras, kad priartėtume prie stipresnės savivaldos.
Kyla daug neatsakytų klausimų
Socialdemokratas Alfonsas Brazas akcentavo, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimą šių metų gegužę tiesiogiai renkamas meras negali būti savivaldybės tarybos narys, o juo labiau jos pirmininkas. Tokia mero padėtis, pasak jo, kelia nemažai klausimų.
„Lieka daug neapibrėžtų dalykų: ar meras turės veto teisę savivaldybės tarybos sprendimams, ar savivaldybės taryba galės atmesti mero veto, kiek tam reikės savivaldybės tarybos balsų? <...> Kas bus, jei savivaldybės taryba nepatvirtins mero pateikto biudžeto projekto? Kas atstovaus savivaldybei – meras ar tarybos pirmininkas? Daug klausimų. <...> Koks bus balansas tarp mero, savivaldybės tarybos ir administracijos galių?“, – diskusijoje kalbėjo jis.
A. Brazas vis kartojo, kad mero ir savivaldybės tarybos narių galios turi būti aiškiai nustatytos. Jis davė pavyzdį, kas nutinka, kai merai neturi užnugario, tai yra nesulaukia palaikymo iš tarybos narių.
„Pasižiūrėkite, kokia situacija Radviliškio ar Kretingos rajonuose, kur merai neturi savivaldybių tarybų daugumos palaikymo. Jie tada yra tiesiog šlubos antys ir faktiškai užsiima reprezentacija bei viešaisiais ryšiais“, – komentavo jis.
A. Brazas minėjo, kad svarbu suspėti patvirtinti Konstitucijos pataisas, antraip įtvirtinti tiesioginiams mero rinkimams gali pritrūkti laiko.
„Mes iš tikrųjų galime išrinkti tiesiogiai merą, kaip savivaldybės administracijos galvą, kuris taip pat reprezentuotų savivaldybę, tik mums reikia sutvarkyti galių balansus. Padaryti subalansuotus santykius su taryba mero, tiesiogiai išrinkto, ir su administracija. <...> Turime modelį, kai meras yra atskira vykdomosios valdžios galva, atskira institucija ir atstovauja savivaldybę. Ir taip bus, jei bus patvirtintos Konstitucijos pataisos. Kitu atveju, liksime su meru, kurį išrinks tarybos nariai – tiesiogiai išrinkto mero neturėsime, nes pataisų priimti nespėsime fiziškai“, – sakė jis.
Socialdemokratas ragino nesivelti į diskusijas, ar siūlomos pataisos atitinka Konstituciją, o kryptingai siekti tikslo. „Jeigu už Konstitucijos pataisas nebalsuos mažiausiai 94 Seimo nariai 2 kartus, tiesiog jos bus atmestos ir kapų tyla“, – apibendrino A. Brazas.
Mano, kad užsitęsusios diskusijos Seime gali „paskandinti esmę“
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, juokavo, kad merus šitaip tarsi norima patraukti iš savivaldybių: „Žiemą laikas per Užgavėnes būna varyti žiemą: Žiema, žiema bėk iš kiemo. Tai gal čia ir merus išvarysime iš savivaldos.“
Jis sakė palaikantis Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri asmeniškai kuruoja Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių mero rinkimų klausimą Seime. Tai teikia optimizmo, kad reikalas bus išspręstas, sakė Jonavos meras.
Tačiau jis įžvelgė vienintelę riziką: „Matosi noras turėti tiesiogiai renkamą merą, bet dabar nueisime į labai gilias detales. Gali būti, kad tos detalės, kaip visada, ir pokalbiai paskandins esmę.“
M. Sinkevičius minėjo, kad maždaug pusė savivaldos lyderių, merų išrenkama tiesiogiai pirmo turo metu, o kitai pusei reikia dviejų rinkimų turų. Tad savivaldybėse daug kur dominuoja koalicinės daugumos ir jei nebus postų, kuriais jos gali pasidalinti, bendradarbiauti savivaldybėje bus sudėtinga.
Tiesioginiai mero rinkimai – it saldainis gyventojams
Politologė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė tikino, kad tiesioginių mero rinkimų klausimas nebuvo iškeltas laiku, todėl dabar kaip yla iš maišo išlindo visos bėdos.
„Žiemai rogutes reikia ruošti vasarą. Su tų rogių ruošimu buvo nuolatinės problemos, tiek kalbant apie 2015 m. įvedimą tiesioginių merų rinkimų, tiek apie dabartinę situaciją. Realiai barstytis galvą pelenais turi visi“, – kalbėjo ji.
Ji nurodė, kad 2002 m. gruodį Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad atstovaujamoji ir vykdomoji savivaldybių valdžios turi būti atskirtos, tad mero galios tuo metu sumažėjo.
O 2015 m. rinkėjams buvo duotas trasi saldainis – galimybė merą rinkti tiesiogiai. O dabar šį saldainį atimti būtų mažų mažiausiai neprotinga.
„Bet mero galios, kaip buvo, taip ir liko. Jeigu ir buvo, tai kosmetiniai pakeitimai, labai minimalūs. Sukėlėme rinkėjų lūkesčius, reformos nepadarėme. <...> Dabar turime dar vieną KT nutarimą, kuris užvažiuoja politikams per galvas, per nagus ir vėl reikia košę srėbti. Niekaip nesusitvarkome, koks meras turėtų būti – atstovaujamoji ar vykdomoji valdžia. Patys rinkimai, tiesioginiai ar netiesioginiai, jie nėra panacėja“, – problemą įvardijo ji.
Politologė atkreipė dėmesį, kad įvedus tiesioginius mero rinkimus, rinkėjų aktyvumas nelabai augo, nei „užgimė“ naujų savivaldybių lyderių.
R. Urbonaitė minėjo, kad kertinis žingsnis būtų nustatyti aiškų mero statusą. O tiesioginius mero rinkimus reikėtų palikti, nes žengti atgal būtų neparanku. „Reikia sutvarkyti mero statusą, nes rinkėjų lūkesčiai yra sukelti. Jo galios likusios tokios pačios, tik klaidinga galvoti, kad įvedus tuos rinkimus, žmonės gali daugiau atsakomybės reikalauti iš mero“, – teigė ji.
Nuo 2015 m. atlikti tyrimai rodo, kad maždaug 60 proc. gyventojų buvo patenkinti tiesioginiais mero rinkimais. Tačiau gyventojams rūpi, kad meras užtikrintų sklandžiai teikiamas viešąsias paslaugas, tad svarbiausia laiko administracinę, o ne politinę patirtį.
Įžvelgia dvivaldystės riziką
MRU profesorius Algirdas Astrauskas paaiškino, kaip šiuo metu į merą žvelgia gyventojai ir ko iš jo tikisi.
„Tiek sukelti lūkesčiai, kad dabar žmonės net nesupras ir nepateisins, jei tiesioginių mero rinkimų nebebus. Turbūt visi susitaikėme su tuo, kad merai turi būti renkami tiesiogiai. Apklausos rodo, kad žmonės merą mato kaip šeimininką, ūkininką, žmogų, kuris realiai tvarko reikalus, asmeniškai atsako. Tai yra valdytojas, administratorius, menedžeris“, – sakė jis.
Profesorius neatmetė tikimybės, kad neįteisinus Konstitucijos pataisų Lietuvos savivaldos sistemoje gali įsigalioti dvivaldystė.
„Modelis, į kurį greičiausiai būsime orientuoti ir teks karčią piliulę praryti. Tai yra atsiras dvivaldystė, kuri buvo 1994 –1994 m. Bus dvi labai stiprios stovyklos. Čia labai svarbu galių išdalinimas, santykių nustatymas, taip visko sureguliavimas, kad konflikto atveju būtų galima iš jo išeiti ramiai, gražiai, neverčiant iš posto mero“, – nurodė jis.
