- Visiškai sutinku, nes dabartinė sistema atitinka buvusią okupacinę. Per 20 metų (nors nėra sovietų valdžios) savivaldybėse ši sistema liko mažai tepakitusi. Į savivaldybių tarybas renkamos partijos. Be to, egzistuoja kolektyvinė atsakomybė, kas reiškia, - visai jokios atsakomybės nėra. Tai yra taikytina ir dabartiniams merams. Jie yra partinių grupių statytiniai, todėl konkrečiai tarsi už nieką ir neatsako.
- Tai ar nebus pastaruoju metu įsiplieskę ginčai (ir Seime netrūksta pasisakančių už ar prieš tiesioginius merų rinkimus) - lyg tautos apraminimas dėl tariamų galių savivaldybių vadovams suteikimo, o realiai nieko neįvyks, nes pritrūks laiko visiems teisės aktams, reglamentuojantiems tokius rinkimus, priimti?
- Iš tikrųjų ginčas nėra tariamas. Bet kad laikas vilkinamas, tai tikrai matyti. Bene 12 metų deklaruojama nuostata (ir ištikimybė jai), jog būtina rinkti merus tiesiogiai. Tačiau realiai iš pradinio taško nepajudėta nė per nago juodymą.
Norėtųsi priminti dar vieną faktą, kurį daugelis linkę nutylėti. 2000 metais Vietos ir regionų valdžios kongresas prie Europos Tarybos, atsakydamas į savo narės - Lietuvos savivaldybių asociacijos kreipimąsi dėl finansavimo neatitikimo savivaldai deleguotoms funkcijoms, pripažino: savivaldybių asociacija yra teisi. Jei Vyriausybė delegavo savivaldai funkcijas, tai privalo joms skirti ir lėšų.
Ir dar - minėtas kongresas rekomendavo įteisinti Lietuvoje tiesioginius merų ir tiesioginius savivaldybių tarybų rinkimus. Nė vieno, nė kito iki šiol neturime. Nors tuometinis Lietuvos vidaus reikalų ministras (juo buvo socialdemokratų atstovas) žadėjo kongresui: tai bus įgyvendinta.
- Iš šalies stebint, kaip rinkimus laimėjusios partijos į savo postus savivaldybėse (ne vien jose) tuoj pat susodina "tikrojo tikėjimo atstovus", tai yra savus bendrapartiečius, kaip administracijų specialistai, norėdami išsaugoti savo kėdes, po rinkimų keičia partijas, prisitaiko prie valdančiųjų, atrodo, jog bendra partinė dimensija Lietuvos valdžiose dar ilgai gyvuos, o gal aš klystu?
- Visoms partijoms būdingas nenoras prarasti savo įtaką savivaldybėse. Nes tokiu atveju apskritai jokiai partijai nepriklausantis žmogus galėtų, save išsikėlęs kandidatu, po rinkimų patekti į valdžią. Partijos silpnėtų, tačiau tai būtų labai naudinga savivaldybių teritorijų gyventojams. Nes jiems atsirastų žymiai daugiau pasirinkimo. Kadangi tuomet savivaldoje galėtų dalyvauti ir tie žmonės, kurie nenori reikštis partinėje veikloje, bet turi žymiai daugiau kompetencijos už esančius partijų sąrašuose.
- Kažin ar kada nors taip bus: pavyzdžiui, medicinos reikalus savivaldybės administracijoje kuruos medikas, bet ne mechanikas, o miesto vystymo - ekonomistas, bet ne santechnikos specialistas?
- Turėtų būti, bet kol egzistuoja partinė savivalda, teks palaukti. Visa partinė sistema ydinga tuo, kad savo gretose turi mažai kompetentingų žmonių. Tačiau, partijų manymu, į atsakingas valstybės tarnautojų kėdes būtina susodinti tik partijos žmones. Didžiausias absurdas būna tada, kai sumaniam, kompetentingam specialistui, norinčiam ir toliau likti savame darbe ir savoje vietoje, privalu stoti į partiją. Nes kitaip gali prarasti darbą.
- Negi tiesiogiai išrinktas meras taip ir paliks visus "senus" tarnautojus savivaldybės administracijoje ir nieko nekeis, - kažkaip nesitiki? Ir nebeliks pavojaus, koks būna prieš kiekvienus rinkimus, kai tarnautojų likimai pakimba ant plauko?
- Kažkiek turėtų keisti ir tarnautojų, bet tai priklausytų tik nuo dirbančių savivaldos administracijoje kompetencijos. Pavyzdžiui, domėjausi, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai ateina nauja vietos valdžios komanda, pasikeičia vos apie 6 proc. administracijos tarnautojų. Dabar pas mus, tarkim, Kaune, - ko ne visi departamentų direktoriai, išskyrus vieną - nepartinį, "sukomplektuoti" vien iš konservatorių. Manyčiau, partinę priklausomybę ateityje turės įveikti kompetencija, kitaip savivalda negalės egzistuoti.
- O kokią funkciją būtumėte linkęs priskirti tiesiogiai išrinktajam merui - vykdomąją ar atstovaujamąją, juk dėl to bene karščiausiai ginčijasi ir Seimo nariai?
- Mano nuomone, tiesiogiai išrinktam merui turėtų būti suteikti vykdomosios valdžios įgaliojimai. Žmonės nori, kad jų išrinktas savivaldos vadovas galėtų dirbti savo darbą ir nepaskęstų politikavimo liūne. Jei dabar meras nesusilaiko nenurodinėjęs administracijos padaliniams, ką jiems privalu daryti, tai - tik dar vienas įrodymas, kad meras trokšta vykdomosios valdžios.
Bet jis netrokšta atsakomybės ir jos išvengia, pasislėpdamas po kolektyvinės (vadinasi, - jokios) atsakomybės uždanga. Užtai dauguma dabartinių merų ir pasisako už atstovaujamąsias galias. Bet tai būtų panašu į rinkėjų apgavimą, nes niekas iš esmės nesikeistų ir tiesiogiai išrinkus merą.
- Gal ne visai miela Jums priminti, kaip vos metus išbuvęs meru, 2002-ųjų gegužę buvote priverstas palikti savo postą.Tądien, kai vyko lemtingas Kauno miesto tarybos posėdis, gydėtės Kardiologijos klinikoje. Savivaldybės salėn atėjo nemažas būrys merą palaikančių kauniečių, bet rinkėjų protestų taryba nepaisė. Viskas vyko kaip žaidime, pagal iš anksto užduotas sąlygas, tai yra - partijoms sutarus ir scenarijų aptarus. Ar be apmaudo dabar prisimenate tuos įvykius?
- Įvyko kaip įvyko. Kitaip ir negalėjo būti, juk tada pasikeitė daugumos politinė sudėtis. Taip sakant, partiniai žaidimai davė vaisių. Nors iš pradžių man buvo sugalvota visokių pseudokaltinimų, bet jų net nereikėjo.
2000 metais konservatorių iniciatyva iš Vietos savivaldos įstatymo buvo išbraukta nuostata, kad apkalta merui turi būti tik motyvuota. Baisiausia, kad ji atgal į įstatymą nesugrąžinta. O tuomet (per mano, kaip mero, kadenciją) Lietuvoje pasikeitė apie trečdalis merų. Tai - ne tik absurdas. Sakyčiau, tai liudija ir valstybės nestabilumą. Priminsiu, būtent savivalda ir užtikrina ženklią to stabilumo dalį.
- Tai kam tokia situacija yra naudinga, jei dešimt metų liko nepakitusi?
- Partijoms. Tik joms, ir mes vėl grįžtame prie to paties.
Galų gale partijos jau turėtų suvokti, kad reikia leisti savivaldai veikti realiai. Jei būtų tiesioginiai merų rinkimai, manyčiau, meras prieš tai privalėtų rinkėjams pristatyti savo komandą. Kad žmonės žinotų, kas su meru eis, kas imsis tikros, o ne deklaruojamos atsakomybės už savivaldą.
- Lietuvai tai būtų labai netikėta, nes net kandidatai į šalies Prezidento postą savo komandų iš anksto nepristato, o čia meras pristatys?
- Tai blogai, kad Prezidentas komandos prieš rinkimus nepristato ir palieka tautą spėlioti, o kas realiai dirbs su juo petys į petį Lietuvos labui. Žmonės, rinkdami merą, turėtų galimybę rinkti ir jo komandą.
- Bet tuomet daugumai partijų savo žmonėms parūpinti tarnybą, gerą algą ir daugybę šansų karjerai (ar pinigui - juk korupcija klesti) iš viso neliks, jei į komandą bus pririnkta "kitatikių" ar visai nepartinių žmonių?
- Mano galva, pats meras turėtų savo narystę partijoje sustabdyti, jei jis jai priklausė iki išrinkimo. Prezidentų juk neturime partinių, taip ir merai logiškai gali turėti vieną "partiją" - rinkėjus, kurių pasitikėjimą pelnė. Su miestiečiais, nepriklausomai nuo jų pažiūrų, miesto meras ir visa likusi valdžia turi apsieiti vienodai ir atsakingai.
Jei meras pažeistų įstatymus, Konstituciją, jei padarytų kriminalinį nusikaltimą, savivaldybės taryba privalėtų nedelsdama jį atstatydinti. Kaip yra daugelyje pasaulio valstybių.
Bet visi tie pažeidimai turi remtis ne gandais ar spėlionėmis, o tikrais faktais ir įrodymais. Japonijoje, pavyzdžiui, jei kaltinimai merui neparemti svariais faktais, meras pats gali per 10 dienų atstatydinti savivaldybės tarybą.
- Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Birutė Mačienė.
