Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo pirmiausia į Konstituciją įrašyti principinę nuostatą, kad meras yra renkamas tiesiogiai, o jo įgaliojimų klausimą spręsti vėliau atskirais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Tokią nuostatą šalies vadovė išsakė trečiadienį per susitikimą su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariais.
"Esminė prezidentės nuostata yra ta ir esminis noras, kad tiesioginiai mero rinkimai visgi įvyktų 2011 metais, per artimiausius savivaldybių tarybų rinkimus", - po susitikimo žurnalistams sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.
"Prezidentė akcentavo vieną principinę savo nuostatą - šiuo metu galbūt ne tiek svarbu taip giliai analizuoti, koks modelis geriausias, kai kalbame apie Konstitucijos pakeitimą. Svarbiausia į Konstituciją įrašyti, prezidentės įsitikinimu, pačią principinę nuostatą - kad merai renkami tiesiogiai" , - žurnalistams perdavė šalies vadovės atstovas.
Anot L.Balsio, mero įgaliojimus, sistemos veikimą gali nustatyti ir vėlesni teisės aktai.
Tuo tarpu komiteto nariai yra įsitikinę, kad kartu su tiesioginių mero rinkimų klausimu reikia spręsti ir jo statuso dilemą.
"Komitetas mato prasmę balsuoti dėl tiesioginių mero rinkimų, o tiesioginiai mero rinkimai nekeičiant mero statuso yra beprasmiai. Dėl to mes pasisakome, kad kartu turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl mero statuso, ir dėl jo vaidmens vietos savivaldoje", - sakė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas.
Nesutampa ir komiteto bei Prezidentės pozicijos dėl to, koks būtų tiesiogiai renkamo mero vaidmuo savivaldoje. Šalies vadovės nuomone, meras turėtų būti politinė figūra su tam tikrais išplėstais įgaliojimais, kurie galėtų siekti tam tikrą vykdomosios valdžios dalį, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra už tai, kad meras būtų vykdomosios valdžios atstovas.
"Prezidentės manymu, tiesiogiai rinkti ūkininką, o ne politiką yra nelogiška. Ūkininkas turėtų būti geras vadybininkas ir administratorius, tuo tarpu meras visų pirma turėtų būti politikas. Žmonės nori turėti merą, kuris jiems bus atskaitingas, kuris žinotų, ką pažadėjęs, ir žmonės galėtų iš jo pareikalauti atsakomybės", - šalies vadovę pacitavo Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.
V. Kurpuvesas teigė, jog komitetas ir nesiekia merui pavesti vidaus administravimo.
"Mes merą įvardiname ne kaip ūkininką, ne kaip žmogų, kuris vykdo vidaus administravimą, bet mes jį įvardiname kaip politiką, kuris įgyvendina vykdomąją valdžią", - sakė V. Kurpuvesas.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Danutė Bekintienė teigė iš pokalbio supratusi, jog Prezidentei yra svarbiausia, kad jau 2011 metais jau įvyktų tiesioginiai mero rinkimai, o įgaliojimų klausimas - jau antraplanis.
"Po aštrokų ginčų galiausiai Prezidentė pasakė: "Jeigu jūs sugebėsite priimti ir naują Konstitucijos pataisą, tai vienas ar kitas modelis (bus pasirinktas - ELTA), galų gale nesvarbu. Svarbiausia, kad rinkimai įvyktų jau 2011 metais", - šalies vadovę citavo D. Bekintienė.
Jei būtų pasirinktas toks modelis, kai meras tampa atstovaujančiosios valdžios atstovu, jis vadovautų savivaldybės tarybai. Tarybos sprendimus vykdytų jos suformuotos atskiros institucijos, tarp jų - administracijos direktorius. Toks valdžios padalijimas egzistuoja ir dabar, nors meras nėra renkamas tiesiogiai. Jį iš savo narių išrenka taryba.
Jei Seimas apsispręstų, kad meras turi tapti vykdomosios valdžios atstovu, šis postas iš esmės atliktų dabartinio administracijos direktoriaus pareigas.
Seimas jau kartą yra balsavęs už Konstitucijos pataisas, numatančias tiesioginius merų rinkimus. Konstitucijos pataisos įsigalioja tik tuomet, kai už jas balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka.
