Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos savivaldybių asociacija pasisako už tiesioginius merų rinkimus ir už tai, kad merai priklausytų atstovaujamajai valdžiai.
Pirmadienį per susitikimą Prezidentūroje tiek valstybės vadovė, tiek Lietuvos savivaldybių asociacijos nariai išsakė norą, kad dėl Konstitucijos pataisos, įteisinančios tokius merų rinkimus, reikėtų apsispręsti kuo greičiau, tai yra, jau Seimo pavasario sesijos metu, kad politikai galėtų rengtis 2011 metais vyksiantiems savivaldos rikimams.
Prezidentė, pasak šalies vadovės atstovo spaudai Lino Balsio, pasisako už tai, kad meras būtų žmonių išrinkta, politinė savivaldos figūra su administracinėmis teisėmis ir savotiškai išplėsta vykdomąja valdžia.
"Žmonės žinotų, kodėl jį rinko, kodėl juo pasitiki, meras žinotų, už ką jį rinko, ką jis žadėjo ir būtų mechanizmas, kaip jis atsiskaito savo rinkėjams. Tokiu būdu žmonės tiesiai rinkdami merą pasidalintų atsakomybe, kurią turi meras, kaip politikas, nesijaustų izoliuoti ir po to negalėtų skųstis, kad valdžia bloga, nes patys tiesiai būtų merą išsirinkę", - D. Grybauskaitės poziciją išsakė L. Balsys.
Parlamentarai, balsuodami dėl tiesioginių mero rinkimų, kartu galės spręsti, kokios - atstovaujamosios ar vykdomosios valdžios - atstovu meras būtų.
Jei būtų pasirinktas toks modelis, kai meras tampa atstovaujančiosios valdžios atstovu, jis vadovautų savivaldybės tarybai. Tarybos sprendimus vykdytų jos suformuotos atskiros institucijos, tarp jų - administracijos direktorius. Toks valdžios padalijimas egzistuoja ir dabar, nors meras nėra renkamas tiesiogiai. Jį iš savo narių išrenka tarybos nariai. Tokiam modeliui pritaria Prezidentė, Lietuvos savivaldybių asociacija, už tai yra pasisakę Liberalų sąjūdžio atstovai.
Jei Seimas apsispręstų, kad meras turi tapti vykdomosios valdžios atstovu, šis postas iš esmės atliktų dabartinio administracijos direktoriaus pareigas. Tokiam modeliui palaikymą pareiškę yra liberalcentristai, bet jį aštriai kritikuoja Lietuvos savivaldybių asociacija. Pastarosios prezidento Ričardo Malinausko teigimu, toks modelis įtvirtintų dvivaldystę ir politines rietenas savivaldos lygmenyje.
"Antrąja alternatyva norima sužlugdyti pačią idėją ir principą tiesioginių merų rinkimų, apgauti žmones. Pagal antrąją alternatyvą tiesiogiai išrinktas meras būtų vykdomoji institucija, dabartinis administracijos direktorius, kuris nespręstų ir negalėtų turėti įtakos strateginiams klausimams, investiciniams projektams, biudžetui, visi šie klausimai būtų svarstomi taryboje, o meras net nebūtų tarybos narys", - teigė R. Malinauskas.
Seimas jau kartą yra balsavęs už Konstitucijos pataisas, numatančias tiesioginius merų rinkimus. Konstitucijos pataisos įsigalioja tik tuomet, kai už jas balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka.
ELTA primena, jog praėjusių metų pabaigoje tiesioginių mero rinkimų klausimas buvo svarstytas valdančiosios koalicijos pusryčiuose. Po jų Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis teigė palaikantis tą modelį, kai meras - atstovaujamosios valdžios atstovas.
Liberalų sąjūdžio lyderio teigimu, suteikus merui per daug galių, tai gali turėti nekontroliuojamų padarinių. "Pavyzdžiui, meras priims sprendimus, kurie prieštaraus savivaldos bendruomenei, ir iš esmės toks meras taps visai nebevaldomu", - teigė E. Masiulis.
Tuo tarpu Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Gintautas Babravičius pasisakė už tai, kad meras būtų savivaldybės vykdomąja institucija.
Tiesioginiams merų rinkimams prieštarauja opozicija, pirmiausia Socialdemokratų partija, apsisprendusi įpareigoti savo atstovus Seime remti variantą, kad tiesiogiai išrinkti merai liktų vietos tarybų vadovais.
