Konstitucinis teismas (KT) pirmadienį pranešė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
„Aišku, mane šiek tiek glumina, nenoriu sakyti negražių žodžių, bet tam tikrų politikų nuomonės kaita. Taip mandagiai įvertinsiu. <...> Kai buvau Seimo narys, buvau vienas iš keleto ar keliolikos, kurie susilaikė balsuodami dėl šito įstatymo, tuo tarpu daugelis entuziastingai pritarė.
Iš tų entuziastingai pritarusių dabar yra net keliolika, kurie dabar kreipiasi į Konstitucinį teismą, kad neva tai antikonstituciška, nors lygiai tie patys argumentai buvo ir tuomet“, – komentavo R. Šimašius.
R. Šimašius teigia, kad prieš 7 metus nebalsavo už tiesioginius mero rinkimus, nes ir tada, ir dabar jis supranta, kad jis buvo sunkiai suderinamas su Konstitucija ir truputį „pritemptas“.
„Šiandien turime dvi išeitis, kurių reikės imtis Seimui. Grįžti prie to, kas buvo nepadaryta prieš septynerius metus – t.y. arba įteisinti mero poziciją Konstitucijoje, ir, tiesą sakant, tokiu atveju merui suteikti platesnes vykdomosios valdžios galias, kurios tradiciškai būdingos merams, arba nustatyti, kad vis dėlto nėra tiesioginių mero rinkimų ir likti prie senosios situacijos“, – komentavo R. Šimašius.
Pasak R. Šimašiaus, kaip yra geriau, vertins Seimas. Sostinės meras pažymi, kad gyventojų nuomonė čia taip pat svarbi.
„Manau, kad žmonės irgi yra išsakę savo vertinimą ir matymą, nes žmonių į savivaldos rinkimus po tiesioginių merų rinkimų ateina daugiau, kaita merų yra mažesnė – tai, aišku, čia žmonėms vertinti ir jie tam tikra prasme tą vertinimą išsakė“, – sako R. Šimašius.
„Manau, kad laiko yra per akis tai padaryti. Kita vertus, kuo greičiau bus pataisyta – tuo geriau, nes rinkimai ne taip ir toli, ne tik kadencijos pradžia, bet ir rinkimų kampanijos pradžia, kas yra aktualu“, – priduria meras.
Pasak R. Šimašiaus, Seime yra labai daug „politinės konjunktūros“.
„Manau, kad, deja, partijos skaičiuoja – ar jų merų yra tiesiogiai išrinktų, ar netiesiogiai išrinktų, ar jie turi perspektyvas artimiausiuose rinkimuose, kad jų kandidatas bus išrinktas meru, ar turi daugiau perspektyvų iš tarybos tarpo narių išrinkti.
Manau, kad, deja, politinis elitas labai daug skaičiuos ir žiūrės, kaip jiems pasiekti savo tikslus. Noriu palinkėti, kad būtų atsižvelgta į žmonių nuomonę, ko žmonės tikisi. Man atrodo, kad čia yra esminis dalykas“, – teigia R. Šimašius.
Iš opozicijos kai kurių narių lūpų girdimi pasisakymai, kad įvairiais skaičiavimais, tiesioginių merų pakeitimo tvarka būtų esą naudingesnė konservatoriams.
R. Šimašius teigė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į politikus, kurie pakeitė savo nuomonę dėl tiesioginių merų rinkimų.
„Apie naudingumą, nenaudingumą, nežinau, kaip partijos vertina savo šansus 2023 metų rinkimuose, bet turbūt žiūrint retrospektyviai į praėjusius rinkimus – tai reikia suskaičiuoti, kurios partijos santykinai turi daugiau tarybos narių ir mažiau merų arba atvirkščiai.
Aišku, reikia pažiūrėti ir į Seimo narius, kurie kreipėsi į Konstitucinį teismą, nors prieš tai balsavo už tiesioginius mero rinkimus, iš kokių partijų yra, man atrodo, ten atsakymas guli“, – teigia R. Šimašius.
Vilniaus meras apie tai, kuri rinkimų tvarka geresnė, priklauso „nuo situacijos ir nuo asmens“, tačiau pats taip pat ragina palikti tiesioginį rinkėjų dalyvavimą sprendžiant dėl mero.
„Buvo tokių merų ir tokių situacijų, kuriems turbūt būtų geriau išrinktiems tarybos. Bet aš nemanau, kad miestiečiams nuo to geriau būtų. Man atrodo, tai, kad meras yra tiesiogiai išrinktas, gavęs tiesioginį pasitikėjimą ir šita pozicija nėra politinio turgaus taryboje dalis arba prekė, kaip būdavo anksčiau, tai man atrodo, kad daugelyje Lietuvos miestų ir savivaldybių tai atvedė į gerą“, – sakė sostinės meras.
„Mano supratimu, tai buvo vis dėlto daugiau teigiamas postūmis“, – pridūrė R. Šimašius.
