Taip jis kalbėjo po to, kai Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.
„Manau, kad reikės imtis sprendimų, kad tiesioginiai merų rinkimai liktų (...). Tai yra svarbus pasirinkimas, žmonės renka savo bendruomenės lyderį, jų nuomonė – svarbiausia“, – BNS pirmadienį sakė S. Skvernelis.
Anot jo, tą galima padaryti Seime priėmus Konstitucijos pataisas, tačiau tam gali prireikti ir referendumo.
„Gali būti taip, kad Seime nebus politinės valios iš valdančiųjų pusės paremti pataisas Konstitucijos, kurios įteisintų ir leistų rinkti merus tiesiogiai. Jei jie prieštarauja, o kadangi kreipėsi į Konstitucinį Teismą, tikėtina, kad prieštarauja, tai be referendumo kito kelio pakeisti Konstituciją nėra“, – teigė Seimo opozicijos lyderis.
Pasak S. Skvernelio, Seimas pirmąsias diskusijas dėl Konstitucijos pataisų galėtų pradėti dar pavasario sesijoje, o pirmą balsavimą surengti dar rudenį.
Jis taip pat pabrėžė, kad jei susitarimo pasiekti nepavys, opozicijoje esančios partijos galėtų ir pačios inicijuoti referendumą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pirmadienį išplatintame pranešime pareiškė remsianti Konstitucijos pataisas, siekiant įteisinti tiesioginius merų rinkimus.
Pasak partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, galimybė patiems rinkti merą didina pasitikėjimą vietos valdžia bei augina merų atsakomybė gyventojams.
„Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jų kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei“, – teigė „valstiečių“ lyderis.
Anot jo, įteisinant merų rinkimus „Seimas pasirinko ne tą būdą – keitė tik Vietos savivaldos įstatymą, užuot daręs pakeitimus Konstitucijos tekste“.
Politiko teigimu, partija rengs ir teiks Seimui Konstitucijos pataisas.
„Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta“, – teigė R. Karbauskis.
„Suprantu, kad konservatoriai, pradėję vykdyti rinkimų sistemos reformą, mielai atsikratytų tiesioginiais mero rinkimais, kurie, prisiminus jų patirtį Kaune, jiems nėra palankūs. Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu“, – pridūrė jis.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tiesioginiai merų rinkimai teisės požiūriu „yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“.
Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
