Spaudos konferencijoje socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas paaiškino, kodėl socialdemokratai teikia projektą nelaukdami susitarimo su visomis frakcijomis.
„Seimo pirmininkė žadėjo kažką paruošti, bet mes nelaukiame“
„Tai yra namų darbas, mes ateiname jau paruošę. Vis tiek, kai mes susirenkame penki ar šeši seniūnai, mes turime jau turėti dokumentą, apie kurį mes galime kalbėti.
Seimo pirmininkė žadėjo kažką paruošti, bet mes nelaukiame, kol kažką paruoš ir ateiname su savo paruoštu dokumentu, kuris gali būti kaip dokumentas, dėl kurio mes galime kalbėtis.
Manau, kad didžiausia diskusija bus dėl mero galių, ar jis yra vykdomosios valdžios, ar įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas.
Mes tikrai čia nesiruošiame lenktyniauti, bet mes esame konstruktyvi opozicija ir ateiname ne pasėdėti, o atnešame konkrečius įstatymus“, – antradienį kalbėjo A. Sysas.
Aiškina, kad anksčiau merų rinkimai buvo vidinių susitarimų reikalas
LSDP frakcijos narys Eugenijus Sabutis teigė, kad šiandien Seimui teikia Konstitucijos pakeitimo projektą leisiantį pačioje Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus bei apibrėžti jų vietą savivaldoje.
„Puikiai suprantama, kad norint priimti šias pataisas reikia daugumos Seimo frakcijų sutarimo ne tik tai pradžioje surenkant parašus, inicijuojant šį Konstitucijos projektą, bet ir balsuojant už jas. Todėl kviesime visus frakcijų seniūnus pasirašyti ir palaikyti šį projektą.
Tikrai nenorime ir negalime grįžti į tuos laikus, kai merų rinkimai buvo daugumos partijų susitarimo ir vidinių intrigų reikalas, kai per savivaldybių tarybų kadencijas merai keisdavosi po kelis kartus, o pats meras buvo partinių ir koalicinių susitarimų įkaitas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo E. Sabutis.
Socialdemokratų pakeitimais, teigiama, kad siekiama išsaugoti ir Konstitucijoje įtvirtinti šiuo metu esantį savivaldos modelį ir jį įteisinti konstituciškai.
Taip pat Konstitucijoje numatyti, kad merus renka savivaldybių gyventojai. Nustatyti Konstitucijoje, kad tiesiogiai išrinkti merai yra savivaldybių tarybų nariai, jų pirmininkai ir savivaldybių vadovai.
„Tikime, jei tokiam Konstitucijos pakeitimui būtų pritarta – tai Seimas kaip institucija tikrai galėtų atsitraukti nuo pastovių politinių rietenų ir pakelti savo prestižą“, – teigia E. Sabutis ir teigė, kad socialdemokratai yra pasiruošę inicijuoti parašų rinkimą dėl referendumo, jei šiai pataisai nebūtų pritarta.
„Būtent savivaldybių merai išreiškė norą, kad reikėtų įtvirtinti dabartinį funkcionuojantį modelį, tik jį teisiškai apibrėžti. Dėl diskusijos kaip mero vykdomosios valdžios atstovo labai daug skeptikos ir, ko gero, neigiamų dalykų ir problemų daugiau nei teigiamų, reikėtų keisti labai daug įstatymų“, – teigia A. Sysas.
Pasak A. Syso, dar vyks susitikai su Seimo pirmininke, socialdemokratai pirmiausia ruošiasi diskutuoti ir rasti sprendimus su opozicijos nariais, o vėliau ir su valdančiaisiais.
Socialdemokratų frakcijos teikiamu įstatymo projektu siūloma Konstitucijos 119 straipsnį papildyti 3 dalimi, kuria būtų nustatyta, kad savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas. Keičiant Konstitucijos 119 straipsnį, kartu siūloma pakeisti Konstitucijos 67, 122, 124, 141 ir 143 straipsnius, susijusius su savivaldybės mero instituto įvedimu.
Konstitucinis Teismas: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai
Anksčiau sklebėme, kad buvo priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Teismo teigimu, tokie rinkimai įmanomi tik pakeitus Konstituciją.
Vis dėlto 2019 m. tiesiogiai išrinkti merai dar baigs savo kadencijas, nes Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios tik 2023 metų gegužės 3 dieną.
Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, darbiečiai, buvę tvarkiečiai.
Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.
Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.
Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
