Savaitgalį įvykusioje Socialdemokratinės minties institutas (SDMI) konferencijoje suabejota tiesioginių merų rinkimų nauda ir ieškota alternatyvų.
Konferencijos „Socialdemokratija ir savivalda: didesnio demokratiškumo ir efektyvumo paieškos“ dalyviai su konstatavo, kad demokratijos plėtotė Lietuvoje vyksta ne taip, kaip mes tikėtajomės ir ne taip, kaip ji veikia kitose Vakarų Europos šalyse.
Pasak konferencijoje priimtos rezoliucijos, žmonės eina į rinkimus su viltimi, kad nauja valdžia, naujas Seimas, Vyriausybė ar savivaldos institucijos užkirs kelią korupcijai, piktnaudžiavimams valdžia, kad atsakingai spręs ekonomines, socialines ir kitas opias žmonių gyvenimo problemas. Deja, anot dokumento, taip nėra.
Nusivylimas valdžia ir valstybės valdžios įstaigomis, pasak konferencijos dalyvių, tik stiprėja.
Rezoliucijoje, kurią pasirašė SDMI valdybos pirmininkas Arvydas Akstinavičius, siūloma nekaltinti pačios demokratijos, bet mokytis ja naudotis.
„Negalime nepastebėti, kad demokratiškomis žmonių nuotaikomis kai kada galima pasinaudoti ne žmonių, bet politinių ir finansinių grupuočių labui. Būna atvejų, kai pačių demokratiškai nusiteikusių žmonių balsai virsta instrumentu tam, kad įsitvirtinti valdžioje, tapti nepakeičiamu ir pačią demokratiją paversti jos karikatūra,“ – sakoma dokumente.
Būtent tokį pavojų SDMI konferencijos dalyviai mato planuose papildyti Konstituciją ir jau kitais metais organizuoti tiesioginius merų rinkimus.
„Nors demokratiniuose rinkimuose išrinktas meras ir bus tiesioginis žmonių atstovas, bet jis kartu bus nepakeičiamas savivaldybės vadovas visą jam skirtą keturių metų kadenciją. Ir jei jis dirbs blogai, netenkins žmonių lūkesčių, tai niekas negalės jam nieko padaryti, o rinkėjai privalės kęsti nevykusį valdymą ir kantriai laukti naujų rinkimų. Sekančiuose mero rinkimuose pergalę švęs nebūtinai geresnis kandidatas, bet greičiausiai tas, kuris rinkiminei kampanijai bus sukaupęs didesnius finansinius resursus“, - pabrėžia jie.
Konferencijos dalyviai įsitikinę, kad vykdant demokratines reformas, būtina visapusiškai atsižvelgti į jų sukeliamas pasekmes.
„Deja, apie tai, kokias pasekmes sukels tiesioginiai merų rinkimai, viešai beveik nediskutuojama. Praktiškai nesitariama nei su piliečiais, nei su specialistais. Ir tai yra dar vienas įrodymas, kad demokratinės reformos mūsų šalyje neretai vykdomos nedemokratiškai“, - sakoma pareiškime ir raginama dar kartą viešai apsvarstyti planuojamą reformą.
****
Pirmas balsavimas dėl atitinkamos Konstitucijos pataisos Seime jau įvyko prieš porą metų. Norint galutinai ją priimti, reikalingas antras balsavimas, tačiau „už“ turi balsuoti mažiausiai 94 iš 141 parlamentaro.
Už tiesioginius merų rinkimus jau nuo 2005 m. sociologinėse apklausose pasisako dauguma sociologinių apklausų respondentų. Idėją palaikė ir buvęs prezidentas Valdas Adamkus ir dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Idėją merą rinkti tiesiogiai palaiko Savivaldybių asociacija.
Tikimasi, kad tiesioginiai merų rinkimai padarys valdžią labiau atskaitingą žmonėms ir sumažins užkulisinių politinių sandėrių, kuomet merais, partijoms susitarus, tampa rinkimuose ne itin stipriai pasirodę, bet susitarusiems tinkami asmenys.
Idėjos kritikai baugina, kad tiesioginiuose rinkimuose laimės rėksmingi populistai arba daug pinigų investavę vertelgos.