Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija (TS-LKD), siekdama, kad tiesiogiai renkamas meras iš esmės perimtų dabartines Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, balsuotų ir už kitokį mero statusą, kad tik būtų Konstitucijos pataisoms priimti reikiama dauguma.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūno Jurgio Razmos TS-LKD prezidiumui pateiktame galimos frakcijos pozicijos projekte dėl merų statuso ir jų tiesioginių rinkimų pažymima, kad frakcija pasisako už tai, kad būtų pakeistas dabartinis mero statusas ir tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios vadovas, iš esmės perimantis dabartines Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas jas galimai praplečiant.
"Jei didesnė Seimo narių dalis nepritartų šiam mero statusui ir pasisakytų už merą kaip Savivaldybės atstovaujamosios valdžios vadovą, TS-LKD frakcija, siekdama, kad būtų Konstitucijos pataisoms priimti reikiama dauguma, remtų ir tokį tiesiogiai renkamo mero įteisinimą, tik siūlytų, kad tokiu atveju meru būtų išrenkamas daugiausia reitingo balų gavęs kandidatų į Savivaldybės tarybos narius sąrašo lyderis", - rašoma projekte.
Frakcijos užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atliktoje apklausoje už merą - vykdomosios valdžios atstovą buvo 73,3 proc. gyventojų, už merą - atstovaujamosios valdžios atstovą - 13 proc. gyventojų.
Pirmadienį per susitikimą Prezidentūroje tiek Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek Lietuvos savivaldybių asociacijos nariai išsakė norą, kad dėl Konstitucijos pataisos, įteisinančios tokius merų rinkimus, reikėtų apsispręsti kuo greičiau, jau Seimo pavasario sesijos metu, kad politikai galėtų rengtis 2011 metais vyksiantiems savivaldos rinkimams.
Prezidentė, pasak šalies vadovės atstovo spaudai Lino Balsio, pasisako už tai, kad meras būtų žmonių išrinkta, politinė savivaldos figūra su administracinėmis teisėmis ir savotiškai išplėsta vykdomąja valdžia.
"Žmonės žinotų, kodėl jį rinko, kodėl juo pasitiki, meras žinotų, už ką jį rinko, ką jis žadėjo, ir būtų mechanizmas, kaip jis atsiskaito savo rinkėjams. Tokiu būdu žmonės tiesiai rinkdami merą pasidalintų atsakomybe, kurią turi meras, kaip politikas, nesijaustų izoliuoti ir po to negalėtų skųstis, kad valdžia bloga, nes patys tiesiai būtų merą išsirinkę", - D. Grybauskaitės poziciją išsakė L. Balsys.
Parlamentarai, balsuodami dėl tiesioginių mero rinkimų, kartu galės spręsti, kokios - atstovaujamosios ar vykdomosios valdžios - atstovu meras būtų.
Jei būtų pasirinktas toks modelis, kai meras tampa atstovaujamosios valdžios atstovu, jis vadovautų savivaldybės tarybai. Tarybos sprendimus vykdytų jos suformuotos atskiros institucijos, tarp jų - administracijos direktorius. Toks valdžios padalijimas egzistuoja ir dabar, nors meras nėra renkamas tiesiogiai. Jį iš savo narių išrenka tarybos nariai. Tokiam modeliui pritaria Prezidentė, Lietuvos savivaldybių asociacija, už tai yra pasisakę Liberalų sąjūdžio atstovai.
Jei Seimas apsispręstų, kad meras turi tapti vykdomosios valdžios atstovu, šis postas iš esmės atliktų dabartinio administracijos direktoriaus pareigas. Tokiam modeliui palaikymą pareiškę yra liberalcentristai, "darbiečiai", bet jį stipriai kritikuoja Lietuvos savivaldybių asociacija. Pastarosios prezidento Ričardo Malinausko teigimu, toks modelis įtvirtintų dvivaldystę ir politines rietenas savivaldos lygmeniu.
"Antrąja alternatyva norima sužlugdyti pačią idėją ir principą tiesioginių merų rinkimų, apgauti žmones. Pagal antrąją alternatyvą tiesiogiai išrinktas meras būtų vykdomoji institucija, dabartinis administracijos direktorius, kuris nespręstų ir negalėtų turėti įtakos strateginiams klausimams, investiciniams projektams, biudžetui, visi šie klausimai būtų svarstomi taryboje, o meras net nebūtų tarybos narys", - teigė R. Malinauskas.
Seimas jau kartą yra balsavęs už Konstitucijos pataisas, numatančias tiesioginius merų rinkimus. Konstitucijos pataisos įsigalioja tik tuomet, kai už jas balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka.
