taupymas

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pabrangus valstybės skolinimuisi rinkose jau šių metų antroje pusėje žadama vėl leisti valstybės taupymo lakštus, skirtus gyventojams. Anot jos, su bankais jau deramasi dėl komisinių mokesčių.   „Tai yra mūsų darbotvarkėje, dabar darbinio proceso vidurys“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo socialdemokratų frakcija teigė ministrė.  Pasak jos, lakštais vėl grąžinami, nes brangsta skolinimasis kitais būdais.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai antradienį susitarė iki 2024 metų kovo pratęsti priemones, skirtas savanoriškam dujų vartojimo sumažinimui visame bloke 15 procentų. Dujų suvartojimo mažinimas padeda išlaikyti užpildytas saugyklas, užtikrinti daugiau energijos tiekimo ir „sumažinti kainas“, pažymėjo deryboms pirmininkavusi Švedijos energetikos ministrė Ebba Busch. ES šalys praėjusią vasarą įsipareigojo sumažinti suvartojimą bent 15 proc.

Padidėjus kainoms daugelis žmonių stengiasi sutaupyti pinigų. Tačiau kai kuriems tai padaryti yra ganėtinai sunku, nežino, kaip tai reikėtų padaryti. Pasirodo, kad pakeitus kelis įpročius namuose galima sutaupyti ne tik pinigų, tačiau ir energijos. Energetikos ekspertai pasidalino keliais būdais, kaip namuose galima sutaupyti pinigų. Nors pasirodęs pavasaris pamažu ir džiugina šylančia oro temperatūra, tačiau pakloti nemažus pinigus už šildymą vis dar tenka.

Finansų specialistai nuolat pataria gyventojams taupyti ir atsidėti pinigų juodai dienai ar galiausiai pensijai, tačiau didžioji dalis Lietuvos gyventojų to nedaro. Ir trečdalis iš jų neturi visiškai jokių santaupų. Be to, kai kurių gyventojų išlaidos nuolat viršija pajamas. Remdamasis Baltijos šalyse bei Švedijoje atlikta gyventojų finansinių žinių ir gebėjimų apklausa, „Swedbank“  sudarė gyventojų Finansinės sveikatos indeksą.

Keturi iš dešimties lietuvių ketina mažiau pramogauti ir geresniems laikams nukelti stambesnius pirkinius. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Kone trečdalis taupys kelionių sąskaita. Ekonomistai pabrėžia – nors kainos kyla jau metus, dabar keisti finansinius įpročius žmones paskatino pakilusios palūkanos. Sulėtėjusi prekyba neišvengiamai smukdys ir pačią ekonomiką, o ji tikriausiai panirs į recesiją.

Energetinės krizės įkarštyje gautos didesnės sąskaitos už elektrą išgąsdino ne vieną. Tačiau jos turėjo ir teigiamą efektą – padėjo greičiau formuotis įpročiams, kaip efektyviau naudoti elektros energiją. Ją labiau taupyti ėmė ne tik gyventojai, bet ir organizacijos bei įmonės. Ekspertai sako, kad įmonės, kuriose prie taupymo prisideda visi darbuotojai, ekonominę tokio žingsnio naudą gali pastebėti jau po pusmečio, o per metus energijos sąnaudas sumažinti 5–20 proc.

Energiją savo būste taupo 80,3 proc. Lietuvos gyventojų, o 19,7 proc. jos netaupo, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atlikta apklausa. Labiausiai linkę taupyti vyriausi ir jauniausi – 65-75 metų bei 18-24 metų žmonės. Tuo metu mažiausiai taupymu rūpinasi tie namų ūkiai, kurių skaitiklių parodymai nuskaitomi automatiškai – tik 39,7 proc. jų sako taupantys.

Tikriausiai visi nors kartą yra patyrę, ką reiškia gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo. Nemaloni situacija neretai skatina sau pasižadėti, jog nuo kito mėnesio savo biudžetą imsite planuoti atsakingiau. Ir vis dėlto kai kuriems tai taip ir lieka tik pažadais.

Lietuvos restoranuose ir kavinėse daugeliui valgyti tampa vis brangiau. Didelė dalis žmonių viešąsias maitinimo įstaigas išmaino į namų virtuvę ir gamina dažniau patys. Tai pastebi ir restoranų atstovai. Anot jų, žmonės taupo, todėl į restoranus užsuka rečiau.

Pusė Lietuvos gyventojų pernai sumažino elektros vartojimą ir atsakingiau stebi savo įpročius. Vis dėlto maždaug kas ketvirtas žmogus neketina imtis jokių veiksmų, kad sumažintų mokesčius už elektrą, rodo „Luminor“ banko užsakymu agentūros „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Norėdami sumažinti elektros sąskaitas net pusė gyventojų (51 proc.) teigė kasdien namuose naudojantys mažiau elektros ir atsakingiau stebintys jos vartojimo įpročius.

Ar kada esate pagalvoję, kad sutaupyti galima ne tik kruopščiai planuojant savo pirkinius, bet ir juos perkant tam tikromis valandomis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad „Iki“ parduotuvėse apsipirkinėjant rytinėmis bei vakarinėmis valandomis kasdien siūlomos ypatingos nuolaidos. Be to, visą sausio mėnesio perkant už daugiau nei 10 Eur sekančiam apsipirkimui taikoma 10 proc. nuolaida.

Kasdien pietauti mieste – tampa vis didesniu iššūkiu piniginei. Dienos pietų kaina sostinės centre vidutiniškai svyruoja nuo 5 eurų iki keliolikos. Jų atsisakant, per mėnesį galima sutaupyti mažiausiai 100 eurų, o per metus sukaupti solidžią sumą atostogoms. Todėl lietuviai vis dažniau renkasi pietus pasigaminti namuose arba pirkti parduotuvėje, tuomet jie atsieina vos porą eurų. Šias tendencijas patvirtina ir Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Smarkiai brangstant paskoloms ir būtiniausioms prekėms, dalis lietuvių griebiasi už galvų, kaip gyventi, kad nereikėtų lįsti į skolas. Finansų ekspertai tvirtina, kad susitaupyti gali ir mažas algas gaunantys žmonės, o „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ragina kiekvieną atsakyti sau į klausimą, ar tikrai neišlaidavome kažkam, ko galėjome atsisakyti. Pokalbis su J. Cvilikiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Apklausos rodo, kad 7 iš 10 lietuvių jaučia finansinį nesaugumą.

Vienas iš dažniausių naujametinių pažadų – geresnis asmeninių finansų kontroliavimas. Nors karantinas šią užduotį daugeliui palengvino, savęs ribojimas daugeliui asocijuojasi su vargu, o galiausiai paliaubomis. Didžiausias pinigų siurbikas yra parduotuvės ir prekybos centrai. Kaip stebėti ne tik akcijas, bet ir etiketes, norint sutaupyti? Kainų palyginimo tinklalapio Pricer.

Ar norėtumėte šiemet sutaupyti iki 1 456 eurų juodai dienai be didelių pastangų? Jei vis nesiseka pradėti ar metų pradžioje išsikėlę ambicingus taupymo tikslus neužilgo prarandate entuziazmą, pamėginkite taupymą paversti žaidimu. Taip kaupti ateičiai bus įdomiau. Laikydamiesi aiškių taisyklių, atidėdami po nedaug, metų pabaigoje pasieksite apčiuopiamų rezultatų.

Gražiausios metų šventės jau visai ant nosies. Paruošti 12 patiekalų – nemenka užduotis, todėl idėjų Kūčių stalui gyventojai ieško iš anksto. Tarp užklausų – patarimai, kaip sutaupyti ar iš kelių ingredientų paruošti šventinius valgius. „Gal turite idėjų pasigaminti pigų Kūčių ir Kalėdų stalą 12 asmenų? Norėtųsi kažko pigiau ir skaniau“, – klausiama daugiau nei 100 tūkst. vartotojų turinčioje socialinių tinklų grupėje.

Visi taupo, net ir Seimo nariai. Parlamentarai pripažįsta, kad siaučianti infliacija, augančios maisto ir paslaugų kainos kaip reikiant kirto per kišenę. Kelis tūkstančius uždirbantys Seimo nariai ir ministrai atvirauja, kad pastaruoju metu ėmėsi įvairių taupymo būdų ir teigia, kad jų atlyginimas yra nekonkurencingas.  Lygiai prieš metus premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Automatizuotos namų valdymo sistemos, tai ne tik puikus būdas palengvinti kasdienybę, bet ir sutaupyti pinigų. Skaičiuojama, kad energijos suvartojimo kaštai įdiegus reikiamas naująsias technologijas sumažėja bent 25–30 proc., kartais – ir dar daugiau.

Vieno vienintelio patarimo, kuris padėtų apsaugoti šeimos biudžetą nuo infliacijos, nėra, tačiau šiek tiek pakeitus savo įpročius laikui bėgant net ir iš pažiūros nedideli kasdieniai pokyčiai gali virsti gana reikšminga sutaupyta suma. Kokios taupymo taktikos veikia, o ko reiktų vengti, einant apsipirkti? Infliacija ir padidėjusios kasdienės išlaidos gyventojus skatina įdėmiau įvertinti savo finansines galimybes ir atrasti būdų apsipirkti pigiau.

Manoma, kad namų buityje bene daugiausiai elektros energijos sunaudoja elektrinė skalbinių džiovyklė, tačiau pasirodo, kad tai nėra tiesa. Teigiama, kad ne ką mažiau jos sunaudoja indaplovė ar orkaitė. Dauguma gyventojų išaugus energijos kainoms ieško įvairiausių būdų kaip sutaupyti. Žmonės stengiasi namų buityje kuo mažiau naudoti įvairius prietaisus, vengia jungti šviesas.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų taupė arba taupo pinigus šių metų žiemai, tačiau trečdalis jų neturi iš ko taupyti, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Smunkanti mažmeninė prekyba signalizuoja, kad namų ūkiai vis labiau apriboja savo galimybes pirkti, taupyti verčia didėjančios energetikos kainos, aukšta infliacija ir neapibrėžtumas dėl ateities. Apklausos rezultatai liudija, jog artėjančiai žiemai taupo arba taupė beveik 49 proc. gyventojų.

Augant kainoms, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip sutaupyti, ieško didesnių nuolaidų ar geresnių pasiūlymų. „Instagram“ subūrusi 55 tūkstančių sekėjų auditoriją, vilnietė Renata, kurią drąsiai galima vadinti nuolaidų eksperte, kasdien dalinasi geriausiais prekybos centruose ar internetinėse parduotuvėse aptinkamais pasiūlymais. Beveik dviejų metų patirtį akcijų paieškose turinti vilnietė, paskyros @akcija.

Daugiau nei šimtas milijonų eurų. Tokią sumą siekiančias sąskaitas už šildymą, elektrą ir kitas komunalines paslaugas gavo Lietuvos gydymo įstaigos. Ir kaip kuri išmano puolė taupyti. Ligoninių koridoriuose gęsta šviesos, prisukamas šildymas. Tuo metu pacientai baiminasi, kad taupymo pasekmes pajus savo sveikatos sąskaita. Klaipėdos universitetinės ligoninės koridoriuose pacientus pasitinka tamsa. Gydymo įstaiga yra priversta taupyti, mat sulaukė milžiniškų sąskaitų už šildymą ir elektrą.

Prieš kelis šimtmečius gyvenęs anglų rašytojas Samuelis Džonsonas sakė: „Labiausiai patenkintas yra žmogus, kuris pinigus ir išleidžia, ir taupo – jis gauna abu malonumus“. Bėda ta, kad visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad taupyti nėra malonu, priešingai – tai savęs ribojimas. O gyventi juk norisi šiandien. Tačiau tik tas, kuris įgyja gebėjimą išleisti mažiau, negu uždirba, iš tiesų jaučiasi finansiškai saugus. Svarbiausia pradėti taupyti ir visai nesvarbu, kiek.

Brangsta ne tik būtinosios prekės ir paslaugos, bet ir įvairios pramogos ar kelionės. Tačiau, panašu, joms gyventojai pasiryžę plačiau atverti pinigines. Finansų specialistai skaičiuoja, kad gyventojai atsisako pramogų ar degalų, tačiau kelionėms pinigų negaili. Žiemos kelionė į Egiptą atsieina apie 450 eurų, o Naujųjų metų kelionei teks pakloti ir 1 tūkst. eurų.

JK vyriausybė ketvirtadienį pristatė griežto taupymo biudžetą, apimantį 55 mlrd. svarų (65 mlrd. JAV dolerių) didesnius mokesčius ir išlaidų mažinimus, kartu paskelbdama, kad šalies ekonomika išgyvena nuosmukį.  Finansų ministras Jeremy Huntas patvirtino, kad po pastarojo meto suirutės naujosios skausmingos priemonės yra reikalingos siekiant užtikrinti finansinį šalies stabilumą.  J. Huntas pažadėjo dėti visas pastangas įveikti pragyvenimo išlaidų krizę.

Neaiški atmintinės informacija, neaiškus atvykimo laikas, neaiškus COVID–19 tyrimas, su anesteziologais neaptartas pacientų pirmumas ir net lifto gedimai – dėl tokių, atrodytų, nesusijusių ir menkų priežasčių LSMU Kauno ligoninė per mėnesį „prarasdavo“ net 8 operacijas. Piniginė to išraiška siekia apie 9,5 tūkst. eurų. Pavasarį išsikėlę tikslą, kad ne mažiau 95 proc. operacijų prasidėtų laiku (8:40 val.

Lietuviai dėl infliacijos patiria itin daug streso, bet kaip su ja kovoti, nežino, nes kalbėti apie pinigus, kaip ir daugeliui europiečių – vis dar didžiulis tabu. Pinigų klausimai gali sugriauti asmeninius santykius ir darną šeimoje, ypač ekonominių iššūkių kupinais laikais. Jaunesnės, ypač Z kartos požiūris į romantinius santykius vis pragmatiškenis. Tokias tendencijas atskleidžia „Revolut“ atliktas tyrimas, rašoma pranešime spaudai. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst.

Daugelis esame girdėję įvairių būdų, kaip susitaupyti lėšų, ar taisyklę, kad išlaidos negali viršyti pajamų. Tačiau tyrimai rodo, kad beveik kas antras lietuvis bent kartą per metus pinigų skolinasi. Visgi, kai kurių užsienio šalių gyventojai į išlaidas žvelgia labai atsargiai ir garsėja savo gebėjimu taupyti. Keletas patarimų, paremtų užsienio kultūrų gerąja patirtimi, padės išlaikyti ir jūsų šeimos finansinį stabilumą, šoktelėjus šildymo kainoms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Skalbimo mašina – tikras išsigelbėjimas namuose. Visgi už šį patogumą reikia susimokėti ne tik perkant prietaisą, bet ir kas mėnesį mokant sąskaitas už elektros energiją bei vandenį. Kadangi dauguma mūsų kiekvieną savaitę skalbia bent kelis kartus, verta žinoti kelis nesudėtingus ir paprastus būdus sutaupyti. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad raktas į taupymą yra ir ilgas skalbimo ciklas? „Augančios elektros energijos kainos ir infliacija visiems kelia daug susirūpinimo.

Kylant kainoms, daugelis ima ieškoti įvairiausių būdų, kaip sutaupyti. Namų organizatorė Jovita Mikštė sako, kad tinkamai suorganizavus namus, ilgalaikėje perspektyvoje išleisite daug mažiau pinigų. Naujienų portalui tv3.lt „Organizuoti namai su Jovita Mikšte“ įkūrėja pasakojo, kodėl svarbu įvesti tinkamą tvarką namuose bei kaip tai padeda sutaupyti. Pasak Jovitos, namų organizavimas – ilgalaikės tvarkos įvedimas namuose, kuris sutaupo laiko tvarkantis.

Gyventojai skundžiasi, kad augant kainoms vos suduria galą su galu. Todėl žmonės ieško ne tik papildomo uždarbio šaltinių, bet ir patarimų, kaip gyventi taupiau. Tačiau kursai ir seminarai apie taupymą irgi kainuoja, kai kurie net 400 eurų. Jų pardavėjai vardija naudas, kurias gaus kursų pirkėjai. O ekonomistai pirmiausia siūlo pradėti nuo nemokamų seminarų.

Kiekvienuose namuose virtuvė yra ta patalpa, kurioje „suvalgoma“ daugiausia elektros energijos palyginti su kitais namų kambariais. Statistikos departamento duomenimis, daugiausia elektros energijos Lietuvos namų ūkiai suvartoja apšvietimui ir elektros prietaisams, o antroje vietoje yra maisto gaminimas. Ką reikia daryti, kad veikla virtuvėje padėtų sutaupyti elektros, atsako energetikos ekspertas.

Didžiajai Britanijai gresia „didelis ir skausmingas“ viešųjų išlaidų mažinimas, norint sureguliuoti valstybės finansus, jei vyriausybė nuspręstų atsisakyti tolesnių neseniai paskelbtų mokesčių mažinimų atšaukimų, antradienį perspėjo viena pirmaujančių ekspertų grupių.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad gyvena nuo algos iki algos, nors ir uždirba 600–900 eurų. Žmonės ketina atsisakyti kavinių, sporto klubų, pramogų ir ieškoti papildomų darbų. Ekonomistai komentuoja, kad kai kuriems gyventojams trūksta taupymo įgūdžių ir skaičiuoja, kad kiekvienas turi būti sukaupęs bent 3–6 mėnesių pajamų rezervą. Sušelpia tėvai ir seneliai Oficialioji statistika rodo, kad šį rugsėjį Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos buvo 24 proc.

Nuolatos kylant kainoms ir žinomiems žmonėms tenka susiveržti diržus. Naujienų portalui tv3.lt „DiArchy“ magė Diana Gaičiūnaitė-Dirmė ir estrados dainininkė Liveta Paulauskaitė-Kazlauskienė pasakojo kam pinigų negaili bei kokiais būdais stengiasi kuo daugiau sutaupyti. Jų teigimu, taupyti maistui negalima – gali nukentėti sveikata. Perka per išpardavimus D. Gaičiūnaitė–Dirmė aiškino, kad ji pastebėjo išaugusias kainas ir stengiasi išleisti kuo mažiau.

Privačiuose pensijų fonduose kaupiantys lietuviai šiemet neteko pusės milijardo, mat pensijų fondai šiemet dirba į minusą. Gyventojai ir biudžetas toliau į juos perveda savo pinigus, tačiau sukaupto turto vertė mažėja. Fondų valdytojai dėl tokių prastų rezultatų kaltina karą Ukrainoje, visame pasaulyje prasidedančią ekonominę krizę ir sąmyšį.

700 metų jubiliejų greitai minėsiantis Vilnius nusprendė per žiemos šventes ne taupyti, o pasitaškyti pinigais. Miesto Kalėdų eglę papuošti už ketvirtį milijono eurų – pustrečio karto brangiau nei pernai. Tuo metu kiti Lietuvos didmiesčiai ruošiasi skaičiuoti kiekvieną kilovatvalandę. Nors elektros kainos žiemą bus rekordinės ir eglių apšvietimas kainuos dešimtis tūkstančių, anksčiau suplanuotų šventinių biudžetų didinti neplanuoja.

Dėl energetikos kainų kraupstančioms ligoninėms – nurodymas iš Sveikatos apsaugos ministerijos: išlaidas susimažinti bent 1–2 procentais. Tiesa, visų ligoninių išlaidų eilutėse tai tesudarytų milijoną eurų. Visgi palatose temperatūros ministerija ragina nemažinti ir ligonių dar labiau nesargdinti. Vietoje to – prigesinti šviesas, keisti lemputes, atsisakyti nenaudojamų patalpų ar laipsnius prisukti savaitgaliais administraciniuose pastatuose.

Siekdama taupyti energiją ir pinigus, Talino miesto valdžia nusprendė šiemet atsisakyti naujametinių fejerverkų ir sutrumpinti Kalėdų ir šventinio apšvietimo sezoną, ketvirtadienį pranešė „Postimees“. „Nusprendėme, kad būtų teisinga šiais metais atsisakyti fejerverkų“, – žurnalistams sakė meras Michailas Kolvartas ir pridūrė, kad jų nebebus nei miesto centre, nei atskiruose gyvenamuosiuose rajonuose.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje 12 proc. Lietuvos gyventojų ėmė taupyti, tačiau dešimtadalis lietuvių dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų buvo priversti santaupų kaupimą pristabdyti, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, dar 16 proc. gyventojų sutaupyti negali, nes gyvena „nuo algos iki algos“, o 18 proc. to nedaro dėl kitų priežasčių. Be to, 5 proc.

Nors „iPhone“ telefonai išsiskiria ištvermingomis baterijomis, tačiau natūralu, kad laikui bėgant jos dėvisi ir jų efektyvumas mažėja. Jeigu norite kuo rečiau įkrauti išmanųjį, reikėtų vadovautis keliais eksperto patarimais – jie leis ne tik taupyti elektrą namie, bet ir telefonu naudotis net keliomis valandomis ilgiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių ir didžiulių maisto kainų lietuviai jungia taupymo režimą – smunkančias kasdienes išlaidas jau rodo ir bankų kortelių duomenys. Baimindamiesi būsimų šildymo išlaidų tautiečiai spaudžiasi ir perka vis mažiau drabužių, buitinių prietaisų, o dažnas pripažįsta sau nebeleidžiantis ir gardesnio kąsnio. Būsimoms žiemos sąskaitoms taupo net ir tie, kurie pinigų nestokoja – indėliai sąskaitose toliau pučiasi.

Seimo kanceliarija taupant išteklius siūlo žiemą mažinti temperatūrą patalpose iki 19 laipsnių, vasarą mažiau naudoti kondicionierius, stabdyti dalį liftų. Seimo valdybai trečiadienį pristatytame išteklių taupymo plane šiomis ir kitomis priemonėmis numatyta sutaupyti iki 70 tūkst. eurų išlaidų per metus, informavo Seimo kanceliarija.

Orams vėstant ir artėjant šildymo sezonui, daugelis susimąsto, kaip namų ruošą vesti ekonomiškiau ir sutaupyti. Skaičiuojama, kad maždaug 13 proc. visos suvartojamos elektros energijos sudaro virdulio, elektrinės kaitlentės, orkaitės ir kitų buitinių prietaisų naudojimas. Laimei, pasitelkus paprastus patarimus galima ne tik sumažinti elektros sąskaitas, bet ir išsiugdyti aplinkai draugiškesnių įpročių.

Organizuoti namai, kuriuose kiekvienas daiktas turi savo vietą, – ne tik estetinis sprendimas tvarkai namuose palaikyti. Priežasčių imtis namuose esančių daiktų organizavimo yra kur kas daugiau – ilgainiui tai leidžia sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

Keletas paprastų katilo nustatymų pakeitimų padėjo Timui Džounsui sutaupyti 100 svarų sterlingų – ir tai užtruko vos kelias minutes. Išjungus katilo išankstinio šildymo nustatymą ir pažeminus temperatūrą, jis sumažino energijos sąnaudas. Timo metinė dujų sąskaita nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. rugpjūčio mėn. siekė 380 svarų. Jo sąskaita už dujas po to, kai jis atliko energijos taupymo pakeitimus – nuo ​​2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn.

Prancūzijos garsieji Luvro ir Versalio muziejai anksčiau išjungs apšvietimą, imdamiesi šios simbolinės priemonės, kad primintų visuomenei apie Ukrainos karo sukeltą energetikos krizę, šeštadienį pranešė kultūros ministrė.  Paryžius praėjusią savaitę paskelbė, kad pradės išjungti dekoratyvines šviesas, puošiančias miesto paminklus, keliomis valandomis anksčiau nei įprastai, o Eifelio bokštas ir kiti objektai jau sumažino apšvietimą dėl išaugusių elektros kainų.

Kol kainos toliau stiebiasi į viršų, lietuviai, norėdami apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo, investuoja, tačiau nėra originalūs. Nors būsto rinkos ateitis šiuo metu tampa neaiški, populiariausia investicija jau daug metų išlieka nekilnojamasis turtas. Skirtingai nei daugelyje išsivysčiusių Vakarų šalių, kur daugiau nei pusė gyventojų investuoja į vertybinius popierius – akcijas, fondus, obligacijas, Lietuvoje tokią investiciją renkasi tik 5 procentai gyventojų.