Ekonomistai pabrėžia – nors kainos kyla jau metus, dabar keisti finansinius įpročius žmones paskatino pakilusios palūkanos. Sulėtėjusi prekyba neišvengiamai smukdys ir pačią ekonomiką, o ji tikriausiai panirs į recesiją.
Pasidairyti į drabužių parduotuvę užsukusi panevėžietė Jolanta sako, kad infliacija gyvenimo smarkiai neapkartino.
„Man asmeniškai užtenka viskam. Pasiskaičiuoji, pasiplanuoji. Kurui dabar daugiausiai išleidžiam, turbūt“, – sako Jolanta.
Tačiau parduotuvėlės savininkė Rita mato visai kitokias tendencijas – didesnė dalis žmonių taupo.
„Anksčiau būdavo – ir tą paimsiu, ir tą paimsiu. O dabar – tik vieną daiktą nusiperka“, – kalba parduotuvės savininkė Rita Baltrūnienė.
Verslininkė aiškiai jaučia, kad apdarai dabar – ne prioritetas.
„Aktualiau vaistus nusipirkti, šalia vaistinė, po to maistas. Jeigu kokia šventė ar šiaip norisi pasipuošti, tai pasiderina, pasitaupo, pasideri dar eurą kitą ir nusiperka rūbelį gražesnį“, – pasakoja R. Baltrūnienė.
Ne tik gražesnio drabužio, bet ir grožio procedūrų ar pramogų tautiečiai atsisako vis dažniau. Medicinos banko užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad veržtis diržus ketina 40 proc. lietuvių:
„Ir vandenį – nusiprausiam ir paliekam, paskui į tualetą pilam iš vonios. O ką daryt? Viskas pabrangę.“
„Pramogų atžvilgiu, mažini kavinių, gal mažiau į žaidimų kambarius nueinam.“
„Galėjau į Palangą kelis kartus nuvažiuoti, o dabar jau neleidžia, reik pagalvot.“
„Elektrą taupom, vandenį, šilumą, bet šiaip gyvenimo – ne.“
„Ką, būdavo, perkam dėl savo malonumo, tai dabar stengiamės namie gaminti.“
„Į restoraną mažiau eini.“
Priežastys puikiai suprantamos – kai infliacija per metus pašoka 20 procentų, svarbiausia tampa susimokėti už maistą ir būstą.
„Kai neapibrėžtumo rūkas sutankėjęs, reikia vaikščioti labai nedideliais žingsneliais ir vaikščioti gerokai atsargiau“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad būtent dabar taupyti žmonės suskato, nes jau pajuto paskolų palūkanų naštą, kuri per metus gali išsipūsti keliais tūkstančiais eurų.
„Ta vidurinė klasė ir yra pagrindiniai vartotojai, kurie labiausiai kelia arba mažina mažmeninę prekybą. Manau, kad tas gyventojų elgesys pakankamai logiškas, nes palūkanos pradeda veikti finansus“, – kalba A. Izgorodinas.
Prekybos apyvarta jau smuko maždaug dešimtadaliu. Indrė Genytė-Pikčienė svarsto, kad sumažėjusios išlaidos gali paspartinti ir infliacijos kritimą.
„Tai labai ryškus signalas tiekimo grandinei, kad paklausa nebeauga, mažėja. Realia apimtimi didinti pardavimų nepavyks, jie mažės. Kai paklausa mažėja, tai signalas ir kainoms ilgainiui reaguoti“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.
Anot apklausos, 35 proc. lietuvių šiemet planuoja ir didesnius pirkinius atidėti geresniems laikams:
„Aišku, ir visus ateities planus apie brangesnius pirkinius, šitą tikrai smarkiai palietė.“
„Tiesiog atidėjom kai kuriuos darbus į šoną. Remonto darbus.“
Beveik trečdalis taupys atostogų sąskaita – ilsėsis kukliau arba išvis atsisakys karštų paplūdimių. Žinoma, tai sukels problemų ne tik žmonėms, bet ir visai Lietuvos ekonomikai.
„Vartojimas ir mažmeninė prekyba artimiausiu metu labiau skatins ekonomiką judėti žemyn nei aukštyn“, – sako A. Izgorodinas.
Nepaisant krintančių energetikos kainų, reikalai krypsta ne į gera.
„Recesija tikrai bus. Mes tikrai turėsime gan neblogą pirmąjį šių metų ketvirtį, bet tai apgaulingas rezultatas, labiau tyla prieš audrą, kuri ateis vasaros pabaigoje arba rudenį“, – tikina A. Izgorodinas.
Tiesa, nors kainos ir palūkanos palietė ir viduriniąją klasę, vadinamosios „dvi Lietuvos“ niekur nedingo. Didmiesčių kavinės ir barai ir toliau sausakimši. Štai ir Valentino dienos proga poros šlavė degustacines vakarienes už kone 200-us eurų:
„Labai visko susiveržus diržo nereikia – vis tiek gyvenimas turi būti gražus.“
„Mes ne tam gyvenam, kad atsisakytumėm. Mes ko norim, nusiperkam ir gyvenam.“
„Jeigu nebus pramogų, bus tamsu.“
„Ne, aš neatsisakau niekad gyvenime. Gerai gyvenau visą laiką. Ir dabar gerai, tik sveikatos trūksta.“
Kainų augimas šiemet turėtų sulėtėti iki vienženklio skaičiaus.
„Apie 7, gal daugiau, apie 9 proc., bet jau nebe toks spartus, kokį stebėjom pernai“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Kita, „Baltijos tyrimų“, apklausa rodo, kad optimizmo žmonių lūkesčiuose kiek padidėjo. Nors keturi penktadaliai tautiečių mano, kad padėtis šalyje prastėja, tai yra beveik dešimtadaliu geresnis rezultatas nei buvo lapkritį.
