taupymas

Nors anksčiau ryšio operatorių planų kaina labiau priklausė nuo suteikiamų minučių bei SMS skaičiaus, dabartinių sąskaitų dydžius dažniau nulemia išnaršytų duomenų kiekis. Mobiliojo ryšio operatorė „Tele2“ pataria, ką daryti, kad numatytų gigabaitų užtektų, o papildomus jų paketus tektų užsisakinėti kuo rečiau. Pranešime spaudai – keturios Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto atskleistos gudrybės, kurios padės sutaupyti interneto duomenų.

Nors internete gausu pamokymų, kaip rasti pigesnius skrydžius ar viešbučius, nemažai žmonių užsienyje vis dar patenka į tam tikras situacijas, kuriose išleidžia daugiau pinigų, nei galėtų.

Malaizijos karalius, palaikydamas naujos vyriausybės bandymą mažinti didžiules skolas, paveldėtas iš korupcija susitepusio senojo režimo, 10 proc. susimažino savo algą, pranešė rūmų pareigūnai. Pasak jų, sultonas Muhammadas V sumažinti jo algą, kurią jam skiria vyriausybė, pasiūlė sujaudintas visuomenės narių, savo lėšomis prisidedančių prie vyriausybės fondo skoloms mažinti.

Apsipirkimas prieš tai neįvertinus tikrojo produktų ar prekių poreikio, neatidumas vertinant kainas ir kitos priežastys lemia, kiek išleisime užsukę į parduotuvę. Finansų ekspertai sako, jog laikantis kelių pagrindinių taisyklių, apsipirksime greičiau, o sutaupysime daugiau. Ekonominiai veiksniai tikrai turi įtakos kainų pokyčiams, tačiau ne vien tai lemia, kiek išleisime parduotuvėje. „Taisyklę, kad apsipirkimas prasideda namuose, žinome, ko gero, kiekvienas.

Naujausi bankininkų tyrimai atskleidė, kad dauguma universitetuose ir kolegijose besimokančių jaunuolių turi finansinių bėdų, kurias dažniausiai sprendžia jų tėvai. Kol studentai aiškina, kad jiems problemas padėtų išspręsti didesnės stipendijos, bankininkai aiškina, kad reikia jaunuolius mokyti elementaraus finansinio raštingumo, pavyzdžiui, taupyti.

„800 eurų pensiją Švedijoje gaunančius senjorus mes jau vadiname skurdžiai gyvenančiais“, – sako 68-erių švedų senjoras Gustavas. Tuo tarpu Lietuvoje yra ir už 150 eurų per mėnesį besiverčiančių senjorų. Švediškoji pensijų sistema, pačių švedų teigimu, taip pat toli gražu ne ideali, tačiau yra ir nemažai teigiamų dalykų, kurių lietuviai galėtų pasimokyti.

Specialistai sako, kad išlaidas galima sumažinti kone perpus, jeigu išmoksime tinkamai apsipirkti.  Parduotuvėje patariama nepulti prie vežimėlio ant ratų ir rinktis nešiojamą krepšį. Esą pajutę jo svorį veikiausiai dar kartą peržiūrėsite prekes ir atsisakysite to, kas nebūtina. Tyrimus atlikę psichologai ir ekonomistai pažeria ir daugiau gudraus apsipirkimo patarimų.  Apsipirkti atėjo pensininkė Katažina. Moteris tvirtina, kad iš kelio jos neišves jokios kitos prekės.

Mėgstate sportbačius? O gal juos perkate vaikams ir su skaudama širdimi žiūrite, kai netrukus jie būna labai murzini ir vaikas netgi atsisako juos autis, nes jie labai blogai atrodo? Pasirodo būdas išgelbėti situaciją yra ir tai kur kas pigiau, nei pirkti naują sportbačių porą, rašo news.com.au. Sarah Tracey savo socialinio tinklo "Twitter“ paskyroje papasakojo, kaip savo murzinus sportbačius prikėlė naujam gyvenimui – jie atgavo tiesiog prekinį vaizdą.

Daugelis su nostalgija prisimena laikus, kai telefonų baterijos be įkrovimo sugebėjo ištverti savaitę ar netgi dar ilgiau. Tuomet atrodė, kad tokia ilga baterijos gyvavimo trukmė yra įprasta, o bėgant laikui technologijos tik tobulės, tad baterijų nereikės krauti bent mėnesį. Deja, viskas pasisuko kiek kita linkme. Prasidėjus išmaniųjų telefonų erai, įkroviklis tapo kasdieniu atributu, be kurio gyvenimas kartais gali ir sugriūti.

Trylika su puse milijardo eurų - tiek santaupų bankuose ir kojinėse turi prikaupę gyvenimu besiskundžiantys lietuviai. Padalinus šią sumą visiems, ir jaunam, ir senam išeitų beveik po 5000-ius eurų. Tačiau tai tik skaičiai, realybė liūdnesnė.  Nors sukaupti milijardai eurų,  tik kas penktas lietuvis turi susitaupęs pakankamai. Bankininkai skaičiuoja, kad pusė lietuvių iš viso neturi iš ko taupyti.

70-metė pensininkė iš Vilniaus Birutė jau kelerius metus gauna 300 eurų pensiją, tačiau dėl išaugusių kainų sako esanti priversta vis mažiau valgyti. „Kainų augimas baisus. Kiek gyvenu šitame pasaulyje, tokio augimo, kaip šiemet nebuvo. Aišku, kad keitė (apsipirkimo įpročius – BNS) – mažiau valgai, mažiau geri, pienas baisiai pabrangęs, varškė – taip pat, grietinė brango du ar tris kartus. Grietinės beveik neperku“, – pasakoja senolė.

Kokių gudrybių imtis, kad artėjantis šildymo sezonas nedraskytų piniginės, o santaupų pakaktų ne tik kalėdinėms dovanoms, bet ir pavasario kelionei? Taupymas – tarsi dieta, turi prasidėti nieko nelaukus. Ekonomistai sako, jog sustabdyti kišenėse švilpiantį vėją – įmanoma laikantis vos trijų žingsnių. Ekonomistė Indrė Genytė – Pikčienė sako, jog tai netiesa, kad moterys išlaidesnės už vyrus. Esą pastarųjų pomėgiai kur kas brangesni negu moterų.

Po dvi savaites trukusių Premjero, finansų ministro ir kitų ministerijų diskusijų dėl lėšų paskirstymo, vadinamojo „pokyčių krepšelio“, pasiektas susitarimas, praneša Finansų ministerija.  Pasak pranešimo spaudai, finansų ministras derybas vertina kaip konstruktyvias, o jų rezultatą – rodantį Vyriausybės vieningumą, bendrą šalies poreikių ir Vyriausybės tikslų matymą. Drauge ministerijos žada sutaupyti 259 mln. eurų ir papildomai iš planuojamo pajamų augimo numatoma surinkti dar 234,6 mln.

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė kaimynines valstybes (Latviją, Estija, Lenkiją) ir artėja prie Ispanijos. Joje gyventojų vidutinės vartojimo išlaidos yra dar didesnės negu Lietuvoje. Anot statistikų, vidutiniškai lietuvis galėjo įpirkti ir suvartoti 86 proc.

  Pertvarkius valstybės nekilnojamojo turto (NT) valdymą, per pirmuosius metus būtų sutaupyta 20 mln. eurų, o vėliau ši suma didėtų, sako premjeras Saulius Skvernelis.   „Visas valstybės turtas - 28 tūkst. objektų - mokesčių mokėtojams jų išlaikymas per metus kainuoja apie 180 mln. eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad ministerijos turi daug galimybių taupyti lėšas, todėl turėtų būti pajėgios susimažinti išlaidas beveik 616 mln. eurų, juos skiriant naujai formuojamam „pokyčių krepšeliui“. Jo lėšomis būtų finansuojamos 2018 metai įgyvendinti suplanuotos 33 prioritetinės Vyriausybės priemonės.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus šių metų pirmojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų (LBA narių) finansinių grupių veiklos rodiklius. „Pirmąjį šių metų ketvirtį, galima sakyti, bankų sektoriuje didelių netikėtumų nėra – fiksuojamas subalansuotas skolinimo bei įsipareigojimų augimas. Tokį kilimą vertiname kaip pagrįstą ir prisidedantį prie šalies ekonomikos plėtros. Stabiliai didėja ir gyventojų bei įmonių einamosiose sąskaitose laikomų indėlių portfeliai.

Prieš griežto taupymo priemones protestuojantys Graikijos darbininkai trečiadienį ėmėsi agresyvių veiksmų, o dėl visuotinio streiko visoje šalyje buvo atšaukta daugybė skrydžių, nekursavo keltai ir viešasis transportas, sutriko ir kitų paslaugų teikimas. Nedidelė protestuotojų grupė Atėnuose į riaušių policiją mėtė benzinines bombas ir degančius fakelus. Pareigūnai savo ruožtu paleido ašarinių dujų. Susirėmimai kilo jau pasibaigus taikioms demonstracijoms, kuriose dalyvavo apie 12 tūkst. žmonių.

Lietuvos gyventojams jau teko išgyventi didžiulę krizę 2008 metais, tačiau tai nereiškia, jog panašus scenarijus nepasikartos. Ar lietuviai būtų pasiruošę atėjus „juodai dienai“? Nors taupyti imasi ne retas, ekonomistai išskiria, kad sutaupoma suma būtų nepakankama išgyventi krizę. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, jog rekomenduojama turėti finansinę saugumo „pagalvę“, kuri prilygtų bent 6 mėnesių pajamoms.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria stresą ir neigiamas emocijas. Ji pataria, kaip elgtis neturintiems, iš ko sutaupyti, ir ką daryti nemokantiems atsidėti pinigų taupymui.

Kylant kainoms, žmonės ieško būdų, kaip išleisti mažiau ir sutaupyti. Nors ženkliai šoktelėjusi infliacija skatina vis įdėmiau sekti savo finansus, dėl informacijos ar laiko stokos mes dažnai permokame to nė nežinodami. Laimei, šiandien mums gali pagelbėti išmaniosios programėlės padedančios atidžiau ir paprasčiau stebėti situaciją parduotuvėse bei savo piniginėje. Kurios iš jų yra naudingos? Perkant maisto produktus – „visosakcijos.

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų, paskelbė Lietuvos bankas. Naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos rezultatai atskleidė, lietuvių taupymo ypatumus.  Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. Padaugėjo tai sugebančių padaryti 18–29 m. amžiaus gyventojų. Ketvirtadalis tokio amžiaus gyventojų savo finansinę padėtį vertino kaip gerą.

Kalėdinio laikotarpio karuselė dažnai priverčia mus pamiršti apie taupymą: pakili nuotaika, šventinės dekoracijos ir daugybė sezoninių nuolaidų ne vienam susuka galvą. Daugeliui šeimų išlaidos dovanoms, renginiams ir pramogoms paskutinėmis metų savaitėmis tampa rimtu finansiniu išbandymu. Juolab, pastaruoju metu vis dažniau girdime apie sparčiai didėjančius vidutinius atlyginimus ir augančią gyventojų perkamąją galią.

Prekybos centrai Kalėdoms ruoštis ir puoštis pradėjo jau po Vėlinių, tad artėjant šventėms ir prekybininkams nuolatos apie tai primenant, vis daugiau žmonių susimąsto apie kalėdines dovanas, suka galvą, kaip nudžiuginti artimuosius ir draugus. Nors gauti bei dovanoti dovanas yra malonu, vis dėlto daugelio žmonių asmeniniams finansams Kalėdos yra išbandymų metas. Mat, dažnai dovanoms išleidžiama daugiau nei planuojama – jeigu išvis planuojama.

Norite sutaupyti vandens? Duše prauskitės su antrąja puse. Ne, tai ne pokštas – specialistai teigia, kad toks santykius gerinantis prausimosi būdas gali sutaupyti iki 50 proc. vandens. O kaip sunaudoti kuo mažiau elektros energijos ir neišdeginti daug dujų? Šie klausimai, artėjant žiemai, tampa dažno Lietuvos gyventojo galvos skausmu. „Ilgėjant tamsiam paros metui, šviesą jungiame jau po pietų, nes už lango tvyro prieblanda. Rytais, norėdami sušilti, ilgiau pastovime po karšto vandens srove.

Septyni iš dešimties jaunuolių teigia taupantys ateities tikslams. SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 68 proc. 18-25 metų jaunuolių atskleidė kas mėnesį atsidedantys lėšų nenumatytiems atvejams ar ateities pirkiniams. Beveik kas penktas (17 proc.) šios amžiaus grupės jaunuolis per mėnesį atsideda daugiau nei 100 eurų, kas dešimtas – nuo 51 iki 100 eurų, o kas trečias – nuo 11 iki 50 eurų.

Euro valiuta jau senokai prigijo Lietuvoje, tačiau šoktelėjusios kainos skatina gyventojus labiau susiveržti diržus ir atidžiau skaičiuoti leidžiamus pinigus. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės taupymo tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai beveik vienbalsiai teigė besistengiantys taupyti pinigus, tačiau didžioji dalis taip pat prisipažino, kad pakankamai santaupų nenumatytoms gyvenimo situacijoms neturi.

Vasara – metas, kai norisi atsipalaiduoti ir mažiausiai galvoti apie taupymą. Tačiau racionalus išlaidų planavimas ne tik gali būti smagus, padėti nuveikti ir pamatyti daug naujų dalykų, bet ir išvengti vadinamųjų finansinių pagirių – jausmo, kuris apninka suvokus, kad po atostogų tenka dar stipriau susiveržti diržus, nes per savaitę išleidote visą šeimos mėnesio biudžetą, o gal net ir daugiau. Pateikiami penki patarimai, kurie nieko nekainuoja, bet padeda sutaupyti. Patarimas nr.

Nuo naujo pigaus prekybos tinklo starto Lietuvoje praėjo beveik savaitė. Tačiau prie parduotuvių vis dar rikiuojasi žmonių eilės. Vien dėl to, kad kai kurių prekių kainos čia mažesnės. Toks ažiotažas dėl pigesnių prekių kaip reikiant įaudrino visuomenę. Ypač turtingesnius - Vilniuje. Vieni rėžia, kad kelias valandas tarsi sovietmečiu kepti saulėje dėl pigesnių bananų gali tik nieko neveikiantys ir užsidirbti nesistengiantys žmonės. Esą laukti tokioje eilėje paprasčiausiai neoru.

Graikijos įstatymų leidėjai sekmadienį pritarė virtinei naujų prieštaringai vertinamų išlaidų apkarpymų ir mokesčių didinimų, likus dviem dienoms iki neeilinio euro zonos posėdžio, turinčio atverti naujai išmokai pagal skolų prislėgtiems Atėnams suteiktą finansinės pagalbos paketą.

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo naujausia Lietuvos banko Namų ūkių apklausos apžvalga. „Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsiantys, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau.

Važiavimas kiek įmanoma stabiliu greičiu, inercijos išnaudojimas, eismo situacijų prognozavimas – tai kone pagrindinės modernios vairavimo kultūros, ekovairavimo ypatybės. Vairavimo mokyklos dėstytojas Artūras teigia, kad kelyje prognozuodami situacijas, automatiškai pasinaudojate ir kitomis ekovairavimo ypatybėmis. Šių trijų vairavimo įpročių įsigijimas iš tiesų gali užtikrinti eismo saugumą: „Didžioji dalis avarijų nutinka dėl to, kad kažkuris eismo dalys kažko nepastebėjo.

Skolinimasis ne tik suteikia galimybę pagerinti gyvenimo sąlygas, bet ir gali tapti našta. Kad taip neatsitiktų, pateikiami 5 pagrindiniai patarimai, kurių laikydamiesi, galėsite pasiskolinti ne tik atsakingiau, bet ir pigiau.  1. Apgalvokite paskolos sumą  Pirmas dalykas, kurį reikia apgalvoti, nusprendus imti vartojimo paskolą, yra paskolos suma.

 Užsienio kelionėse Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę dažnai lydi ne tik kolegos tautos išrinktieji ir jos apsauga, bet ir Seimo kanclerė Daiva Raudonienė. Kaip rašo žiniasklaida, tokia situacija kelia nuostabą ir Seimo pirmininkės pavaduotojui „tvarkiečiui“ Kęstui Komskiui, juolab kad pati D. Raudonienė nuolat kalba apie būtinybę taupyti lėšas.

Mokestį reikia paversti ne mokesčiu, tai yra paprastas ir garantuotas būdas darbo apmokestinimą sumažinti, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.   „Darbo apmokestinimas yra didžiulė problema, daug metų tenka apie tai kalbėti. Šiuo metu, jeigu dirbate pagal normalią darbo sutartį, esate apmokestinamas 55 proc. (40 proc. „Sodrai“ ir 15 proc.

 Jei sveikatą prižiūrėtume kaip finansus, beveik pusė Lietuvos gyventojų į aukštą temperatūrą numotų ranka – sunkiai uždirbami pinigai lengvai palieka dažno lietuvio piniginę. Visgi dalis gyventojų, saugodami savo darbo vaisius, ieško profesionalų pagalbos.

 Nuo sausio 1 dienos visiškai įsigalioja laisvosios prekybos sutartis tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos. Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis teigia, kad ši sutartis ne tik atpigins ukrainietiškų prekių Lietuvoje ir lietuviškų Ukrainoje, bet ir leis sutaupyti daugybę milijonų eurų abiejų šalių verslininkams, rašo žiniasklaida.

Geri metai buvo paskolų turėtojams ir norintiems imti naujas paskolas, nes Europos Centrinis bankas vykdė labai švelnią monetarinę politiką, dalino nemokamus pinigus, todėl pigo paskolos, „Žinių radijui“ sakė „Danske Bank“ ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.   „Iš kitos pusės, labai dėl to nukentėjo taupantys, ypač indėlius ar valstybines obligacijas norintys laikyti žmonės. Dėl ko šiuo metu matau didelių potencialių ateities rizikų.

 Baigiantis 2015-iesiems Lietuvos gyventojų optimizmas auga – jie vis geriau vertina ir šalies ekonomikos, ir asmeninių finansų padėtį. Nepaisant to, leisti atliekamų pinigų naujiems pirkiniams ar pramogoms didžioji dalis jų kol kas nelinkusi. Net 44 proc. gyventojų laisvas lėšas skiria taupymui. Tikėtina, kad panašios tendencijos išsilaikys ir ateityje.

  Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad Lietuvos vaistinėse besilankančių žmonių įpročiai keičiasi: patogumo kriterijų palengva vejasi ekonominiai motyvai. Nors pagrindiniu vaistinės pasirinkimo kriterijumi ir toliau išlieka patogi vieta (arti namų ar darbo), šios savybės svarba, lyginant su 2015 m. vasariu, sumažėjo nuo 53 proc. iki 49 proc. Tuo tarpu taikomų nuolaidų ir akcijų įtaka pasirinkimui išaugo nuo 31 proc. iki 37 proc.

Naujausi tyrimai rodo, kad lietuviai – didžiausi išlaidautojai visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Per mėnesį vienas gyventojas išleidžia beveik 700 eurų, nors vidutinė alga į rankas – net pusantro šimto eurų mažesnė. O sutaupome bene mažiausiai. „Mes netaupom ir todėl esam tokie dideli išlaidautojai. Vidurio Rytų Europoje lietuviai pagal išlaidas vartojimo, tenkančias vienam gyventojui, šiais metais jau lenkia visus.

Kalėdinėms dovanoms ir šventiniam stalui šiemet gyventojai turėtų dosniau praverti pinigines. Pasirodo, pirkinių krepšelio dydį ir dovanų kiekį lems ne tik optimistinės pirkėjų nuotaikos, bet ir euras. Šeimos finansų ekspertai įspėja, kad skaičiuojant kainas eurais, dovanoms gyventojai šiemet išleis daugiau nei iš tikrųjų leidžia jų piniginė. Toks pats paradoksas gali nutikti ir su dovanomis vokeliuose – esą po euro įvedimo vokelių vertė gerokai padidėjo.

Vaiko studijos šeimos biudžetą vienu ypu gali patuštinti keliais tūkstančiais eurų, tačiau tik apie ketvirtadalis tėvų iš anksto planuoja šias išlaidas ir joms taupo. DNB tyrimas parodė, kad daugiau kaip 7 iš 10 tėvų santaupų būsimoms vaiko studijoms neturi ir jų nekaupia. „Tyrimas parodė, kad tik nedidelė dalis tėvų investuoja į vaikų ateitį - išsilavinimą. Galbūt vaiko studijos jiems atrodo dar labai toli, o gal jie viliasi, kad mokėti už mokslą nereikės.

Seimas nedrįsta apsispręsti, koks kitąmet turėtų būti politikų, teisėjų, tarnautojų, pareigūnų atlyginimas. Vyriausybė siūlo ir toliau taupyti, nekeliant bazinės minėtos asmenų grupės algos dydžio kitąmet. Tuo metu Darbo partijos atstovai nesikuklina – parlamentarai įsitikinę, kad diržų veržimosi periodas baigėsi, todėl ir politikų atlyginimai turėtų siekti 2008 m. lygį.

Šeštadienį, spalio 31-ąją, minėta Pasaulinė taupymo diena skatina aktyviau kalbėti apie lietuvių taupymo įpročius. Nors pastaruosius keletą metų šalies ekonominė aplinka gerėja, o gyventojų pajamos auga, vis dėlto kas penkta šeima Lietuvoje gyvena neturėdama jokių santaupų. Gal visgi dėl vangiai kaupiamo finansinio rezervo kalti ne maži atlyginimai, o mūsų požiūris į taupymą? Jei sutinkate su šia nuomone, kviečiu prisiminti keletą svarbių tvaraus pinigų valdymo taisyklių.

Praradę pagrindinį pajamų šaltinį, ilgiau nei 3 mėn. galėtų pragyventi tik 30 proc. šalies gyventojų, o dar 29 proc. tą galėtų daryti tik mėnesį, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė.   Lietuvos banko užsakymu atliktas gyventojų finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad tik kiek mažiau, nei pusė Lietuvos gyventojų sugebėtų nesiskolindami padengti didesnes netikėtas išlaidas.   „Dar 10 proc.

Jau kuris laikas Lazdijuose, o ir viešojoje erdvėje nerimsta aistros dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado R. Požėlos ketinimų likviduoti Lazdijų rinktinę. Vado sudaryta darbo grupė VSAT centrinės įstaigos ir VSAT padalinių struktūrai tobulinti jau parengė tokį projektą. Planuoja sutaupyti, bet nepavyks Darbo grupės planuojamas Lazdijų rinktinės likvidavimo finansinis efektas – 0,65 mln. eurų, tačiau tas efektas buvo skaičiuotas tik vertinant darbo užmokesčio lėšas.

Praėjusios finansų krizės pamokas Lietuvos gyventojai išmoko tik iš dalies: praradę pagrindinį pajamų šaltinį, 30 proc. respondentų galėtų sėkmingai dengti pragyvenimo išlaidas ne mažiau kaip tris mėnesius, dar 29 proc. tai galėtų daryti mėnesį. Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo tyrimas.

Maistui daugelis kas mėnesį išleidžiame didžiąją dalį savo pajamų. Tačiau nejaučiame to taip skausmingai, kaip, pavyzdžiui, nuomos mokesčio, paskolos grąžinimo, įmokos už automobilį ar mokesčių už komunalines paslaugas. Taip yra todėl, kad maisto produktus perkame dažnai ir palyginus nedideliais kiekiais. Ir vis dėlto daugiau nei pusę uždirbamų pinigų sudarančias išlaidas reikėtų vertinti atsakingai.