Ekonominiai veiksniai tikrai turi įtakos kainų pokyčiams, tačiau ne vien tai lemia, kiek išleisime parduotuvėje.
„Taisyklę, kad apsipirkimas prasideda namuose, žinome, ko gero, kiekvienas. Kiek ją taikome realybėje, jau kitas klausimas. Tačiau jeigu ir susiplanavote, ką norite gaminti, pasidarėte produktų sąrašą, nuvykus į parduotuvę galioja keletas labai svarbių taisyklių, kad apsipirkimas būtų efektyvus“, - sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Svarbi kilogramo arba vieneto kaina
„Anksčiau parduotuvėje būdavo pateikiama tik pačios prekės kaina, tačiau dabar visuomet užrašoma ir kilogramo arba vieneto kaina, o tai yra netgi svarbesnė kaina už tą, kurią sumokame atsiskaitant už prekes“, - sako J. Cvilikienė.
Taip pat labai svarbu pasirinkti ir tinkamą pakuotės dydį.
„Pavyzdžiui, jei namuose grietinę valgote nuolatos, o sviestas taip pat ilgai neužsibūna, tuomet tikrai verta atkreipti dėmesį į kilogramo kainą, pakuotės dydį ir pasirinkti optimalų variantą jums ar jūsų šeimai. Bet ir atvirkščiai, jei reikia produktų, kuriuos naudosite tik konkrečiam receptui, pirkdami per didelį kiekį ne tik išleisite daugiau, bet galų gale gali tekti maisto likučius išmesti“, - dėsto J. Cvilikienė.
Kiek sumokėsite, lemia ir asmeninis pasirinkimas
Esant gausiam pasirinkimui, tos pačios rūšies prekių kainos gali skirtis net ir keletu eurų, todėl tiek, kiek pirkėjas sumokės už prekes smarkiai lemia ir asmeninis pasirinkimas.
„Prekių asortimentas pritaikytas labai įvairiems pirkėjų poreikiams. Dažniausiai net ir vienos rūšies produktą pirkėjai ras skirtingų dydžių pakuotėse, pagamintus skirtingų tiekėjų ir paženklintus skirtingais prekės ženklais – kiekvienam pagal poreikį, pomėgius ir galimybes“, - sako Vilma Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė.
Pavyzdžiui, juodos duonos kilogramo kaina „Maximoje“ svyruoja nuo 0,44 euro centų iki 3,05 eurų, pieno nuo 0,43 euro centų iki 1,39 už litrą, aukščiausios rūšies vytintos dešros nuo 10,75 iki 34,95 eurų už kilogramą ir pan.
Apgalvokite, ar produktas jums iš tiesų reikalingas
Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, per metus pasaulyje išmetama apie trečdalis vartoti dar tinkamų maisto produktų, arba – 1,3 mlrd. tonų per metus. Europos Sąjungos (ES) šalyse kasmet išmetama apie 90 mln. tonų maisto atliekų, arba apie 180 kg vienam gyventojui.
Kaip rodo statistika – dažniausiai išmetama duona.
„Skaičiuoti apsiperkant reikėtų ne tik todėl, kad sutaupytume, bet ir todėl, kad maisto švaistymo problema yra labai opi. Kasdien yra išmetamos tonos maisto, kuris dažnai būna net nesugedęs, o pasenęs, nebeskanus ar tiesiog užsistovėjęs. Sąmoningas apsipirkimas ir spontaniškų pirkinių vengimas yra tiesus kelias į sutaupymą, vartotojiškumo mažinimą ir maisto išmetimą“, – sako J. Cvilikienė.
Pasak ekspertės, norint sutaupyti ir apsipirkti efektyviai, reikėtų bent akimirką pagalvoti, ar įsigyjama prekė tikrai reikalinga. Atsiradus norui pirkti neplanuotą, nebūtiną pirkinį, verta pirma jį įsidėti į pirkinių krepšelį ir jei apsipirkimo pabaigoje vis dar norėsis to daikto – tuomet jį įsigyti.
