„Mes netaupom ir todėl esam tokie dideli išlaidautojai. Vidurio Rytų Europoje lietuviai pagal išlaidas vartojimo, tenkančias vienam gyventojui, šiais metais jau lenkia visus. Dar praeitais metais slovakai mus lenkė, kurie šiaip jau yra truputėlį turtingesni, bet šiais metais mes jau lenkiam ir slovakus, ir tuos pačius estus“, - aiškina „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas Rokas Grajauskas.
Ekspertai sako – lietuviams labai trūksta finansinio raštingumo, ir pataria, kaip sutaupyti kasdien, esą tai įmanoma net ir mažai uždirbantiems.
Finansų ekspertai sako – žmonės netaupo be reikalo. Net trečdalis visų pirkinių įsigyjama spontaniškai, vadinasi, jie nebūtini. Du trečdaliai žmonių pripažįsta, kad neturėtų iš ko gyventi, jeigu prarastų darbą. O sutaupyti galima tik planuojant. Turbūt retas susimąsto, kad pusantro euro už puodelį kavos darbo dieną yra mažiausiai 300 eurų per metus.
Sutaupyti galima ir parduotuvėse. Be pirkinių sąrašo ir krepšelio vietoje vežimėlio, į parduotuvę keliauti patariama kuo rečiau – kartą ar du per savaitę. Kiekvienas apsilankymas – beveik garantija, kad susiviliosite nuolaida ir parsinešite papildomą šokoladą. Nepatariama į parduotuvę keliauti gurgiančiu pilvu, tada kiekvienas produktas atrodys viliojančiai. Perkant turguje siūloma derėtis.
Ekspertai ragina nepamiršti ir atidumo. Prekės, sudėtos lentynose, kurios yra mūsų akių lygyje, dažniausiai būna brangiausios. O viršutinėse ir apatinėse lentynose – pigiausios.
Tačiau kaip yra, kad lietuviai išleisti sugeba daugiau negu uždirba? Be nenoro taupyti, minimos dar dvi priežastys: daug tautiečių gauna pajamų iš šešėlio ir perlaidų iš užsienyje gyvenančių giminaičių. Teoriškai susitaupyti išmintinga būtų dešimtadalį mėnesio algos. Lietuviams iki tiek – labai toli. Užtat neverta stebėtis, kad populiarūs greitieji kreditai.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
