Nors taupyti imasi ne retas, ekonomistai išskiria, kad sutaupoma suma būtų nepakankama išgyventi krizę.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, jog rekomenduojama turėti finansinę saugumo „pagalvę“, kuri prilygtų bent 6 mėnesių pajamoms. Lietuvos banko tyrimo rezultatai atskleidžia, kad tokio dydžio santaupas nurodė turintys tik 6,2% respondentų.
Žmonės neturi iš ko taupyti?
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svarsto, kad žmonės nelabai ir yra iš ko taupyti, nes būtiniausios išlaidos Lietuvoje nėra mažos.
„Esame šiaurinėse šalyse, reikia mokėti už būstą, pirkti sezoninius rūbus: pavasarinius, žieminius ir maisto kalorijų daugiau norisi. Atitinkamai išlaidų krepšelis susidaro ganėtinai nemažas. Jei šeimos su vaikais, vėlgi kartais gana sunku kažką papildomo sutaupyti ir gal nėra didelio papildomo tikslo, nes dabar reikia duoti tiems vaikams, negali jų sąskaita taupyti. Bent jau nemaža dalis taip mąsto. Čia pirma priežastis, toks bendras iššūkis. Kitas dalykas – suvokimas, nes tie, kurie galėtų taupyti, to nedaro turėdami aukštus lūkesčius. Visgi tai „juodai dienai“ reikėtų pasilikti santaupų ir jos daug didesnės turėtų būti. Rekomenduojama, kad pusei metų užtektų pagrindines išlaidas padengti“, – komentuoja ekonomistas.
J. Cvilkienė savo ruožtu teigia, kad bendra situacija nėra kritinė, nes namų ūkių indėliai šiuo metu Lietuvoje yra rekordiškai išaugę ir jų yra žymiai daugiau negu buvo prieš krizę ir krizės metu. Tačiau, žiūrint detaliau į atskirus namų ūkius, paaiškėja, kad gyventojams taupyti nesiseka.
„3 iš 10 gyventojų nurodo, jog neturi jokių santaupų, 44% respondentų netekę pajamų išgyventų iki vieno mėnesio. Tad visų pirma reikėtų aiškiai suprasti savo finansinę situaciją. Tuomet, jei išlaidos viršija pajamas, yra du keliai – mažinti išlaidas arba ieškoti papildomų būdų užsidirbti. Taip pat būtina kaupti rezervą bei stengtis atsidėti lėšų savo pensijai“, – pataria J. Cvilkienė.
Tačiau ne viskas krenta ant pačių žmonių pečių. Banko analitikas Žygimantas Mauricas teigia, kad yra trečias punktas – nedaro draudimas, kuriuo turėtų pasirūpinti valdžia.
„Ant to paties grėblio lipama, nes Lietuvoje apskritai realiai neveikia prarastų pajamų draudimas, nėra socialinio saugumo tinklo ir tai – uždelsta bomba. Biudžete pinigų realiai yra, Lietuva net turėdama gana aukštą nedarbo lygį, kaip prieš kelerius metus, išleisdavo nedarbo draudimui viena iš mažiausiai Europos Sąjungoje. Tie pinigai, kurie išleidžiami, nemaža dalimi prašvaistomi: Darbo biržose vidutiniškai atlyginimai didesni negu universitetuose, dirba begalė žmonių, o jų skaičius nemažėja, bet auga, įsisavinami ES pinigai ir kryptingai siekiama, kad bedarbių būtų daugiau.
O tiesioginių išmokų sistemos praktiškai nėra, dabar kažkiek padidino nedarbo išmokas, bet yra labai dideli apribojimai: palikta 75 proc. vidutinio darbo užmokesčio maksimali išmoka, keistų biurokratinių dalykų pilna, žmonės realiai nesikreipia ir nesitiki, kad kažką gaus. Ką tai reikš, jei nauja krizė ateis? Masinę emigraciją. Žmonės neturėdami santaupų, negaudami paramos iš „Sodros“ pereinamuoju laikotarpiu, kol ras kitą darbą, kol gyvenimą susitvarkys, pasirinks vienintelį kelią – emigruoti. Taip buvo per krizę 2009–2010 m., taip bus ir dabar“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Trūksta finansinio švietimo ir valdžios ambicingumo
Jau dabar emigracija – viena didžiausių Lietuvos problemų. Tad norint išvengti tokių grėsmingų prognozių, ekonomistas atkreipia dėmesį, kad reikia abiejų pusių darbo: valstybei įvesti tinkamą nedarbo draudimą, o žmonėms atsakingiau tvarkyti savo finansus
„Neva neveda dėl to, kad nepasitiki mūsų piliečiais, nes jie tada piktnaudžiaus, specialiai darbdavys su darbuotoju susitars, kad atleidus gautų išmoką, o po to grįžtų į darbą. Bet tai visur juk gali sukčiauti. Pavyzdžiui, per krizę žmonės nueidavo pas gydytojus, duodavo kyšį ir jiems išrašydavo, kad serga ir gauni iš „Sodros“ išmoką.
Antras dalykas, reikia šviesti žmones, kad visgi žmonės bent jau dalį tų pinigėlių atsidėtų tai „juodai dienai“ ir trečias dalykas – pajamų didinimas, ypatingai dirbančiųjų, nes jie gyvena nuo algos iki algos“, – komentuoja ekonomistas.
Kalbėdamas apie nedaro draudimus, kaip pavyzdį jis taip pat pamini Skandinaviją. Anot jo, nors ten ir eskaluojama NT krizė, jos pasekmės ten būtų daug mažesnės nei Lietuvoje, nes jie turi gerą draudiminę sistemą.
„Nors ten biudžetas subalansuotas daugiau mažiau, skola maža, o pas mus biudžete perteklius ir skola taip pat maža, bet kas iš to, kai ateis krizė, Lietuvoje žmonės nieko negaus. Turės vieno mėnesio santaupas ir dar sugalvos valdžia kokius mokesčius pakelti. Tu ne tai, kad gausi kažkokią paramą iš valstybės, bet tau dar su peiliu į nugarą durs. Darbdavys atleis, nes jam sąlygos pablogėjo per krizę. Taip žmonės gyvendami patiria nemažą stresą, tokios problemos susiveda į tą patį alkoholizmą ir sveikatos problemas. Šalinant šių problemų priežastis, reikia užtikrinti žmogui saugumą.
Pirmas žingsnis – nedaro draudimas. 6–9 mėnesius mokėti buvusį darbo užmokestį su kažkokiomis lubomis, bet ne 75 proc. Jei žmonės paskolą pasiėmę, tai kur jie išgyvens už 400 Eur, dar mokesčiai skaičiuojami – tokia pašalpa tikrai maža.
Atėjus krizei, tos šalys, kurios turi tas sistemas įsidiegusios, jų vartojimas krenta mažiau, nes amortizuoja tą smūgį. O tokioje šalyje kaip Lietuva, kur nėra sistemos, pajausime didesnį smūgį“, – mano Ž. Mauricas.
2016 m. „Swedbank“ finansų instituto atliktas tyrimas parodė, kad santaupų turi 7 iš 10 Lietuvos gyventojų. 65% taupančiųjų pažymėjo, kad taupo būtent „ juodai dienai“ arba kitaip tariant, netikėtiems gyvenimo atvejams. Tyrimas taip pat rodo, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų gautas neplanuotas pajamas (dovana, papildomas uždarbis ar susigrąžinta mokesčių permoka) linkę atidėti. Taip sako darantys 22 proc. apklaustų santaupų turinčių Lietuvos gyventojų. Tos pačios apklausos duomenimis, jokių santaupų neturi beveik trečdalis Lietuvos gyventojų.
Kitas, šiais metais atliktas namų ūkio biudžeto valdymo tyrimas atskleidė, kad 4 iš 10 namų ūkių per pastaruosius metus yra pritrūkę pinigų kasdienės išlaidoms, o du trečdaliai namų ūkių iš santaupų neišgyventų daugiau nei 3 mėnesių.
„Tad galime daryti prielaidą, kad įprotis taupyti „juodai dienai“ bent tarp vyresnės kartos gyventojų yra, tačiau vis tik lieka klausimas, ar atsidedama pakankamai.
„Swedbank“ Finansų instituto atliktas tyrimas atskleidžia, kad 7 iš 10 namų ūkių savo finansus valdo intuityviai, o bendras biudžetas suprantamas kaip žodiniai susitarimai. Labai svarbu aiškiai suprasti esamą savo finansinę situaciją, o geriausias „tyrimas“ tam yra biudžeto sudarymas. Kai yra aišku, kokios pajamos, kokios išlaidos yra būtinos ir kurios nebūtinos, galima pradėti planuoti ir didesnius pirkinius, ir kaupti senatvei ar atsidėti lėšų sunkesniam laikotarpiui. Investavimas yra sudėtingesnė ir specialių žinių reikalaujanti finansinė priemonė. Labai siūlytume pasitarti ir pasikonsultuoti su specialistais prieš priimant investavimo sprendimus“, – lietuvių finansinius įpročius komentavo J. Cvilkienė.
Lietuvos banko apklausos duomenimis, šiais metais du iš penkių (43 %) namų ūkių teigia, kad jiems pakanka pinigų maistui bei drabužiams ir jie gali šiek tiek sutaupyti, tačiau įsigyti stambesnio pirkinio neišgalėtų. Daugiau kaip kas trečiam namų ūkiui neužtenka pinigų net maistui arba jis pinigų maistui turi, tačiau sunku nusipirkti drabužių.
Kas antram namų ūkiui ir toliau pavyksta sutaupyti bent dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį buvo sutaupoma nuo 31 iki 150 Eur.
Trys iš aštuonių (38 %) apklaustųjų didžiąją papildomų lėšų dalį skirtų taupymui, o beveik vienas iš keturių (24 %) namų ūkių papildomas pajamas išleistų. Beveik du iš trijų (63 %) namų ūkių teigia, kad, praradę pagrindinį pajamų šaltinį, nesiskolindami išgyventų ne ilgiau nei 3 mėn.
