„Pirmąjį šių metų ketvirtį, galima sakyti, bankų sektoriuje didelių netikėtumų nėra – fiksuojamas subalansuotas skolinimo bei įsipareigojimų augimas. Tokį kilimą vertiname kaip pagrįstą ir prisidedantį prie šalies ekonomikos plėtros. Stabiliai didėja ir gyventojų bei įmonių einamosiose sąskaitose laikomų indėlių portfeliai. Atsiskaitymai ne grynaisiais toliau populiarėja. Lizingas, kaip pastaruoju metu jau ne kartą pastebėta, dėl savo specifikos patrauklumo išlieka paklausia finansavimo forma“, – pažymi LBA prezidentas Stasys Kropas.
Paskolų portfelio augimas subalansuotas
Pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išaugo 7 proc. (nuo 16,9 mlrd. iki 18,2 mlrd. eurų). Paskolos namų ūkiams būstui pirkti padidėjo apie 7 proc., vartojimo kreditas – apie 8,5 proc., likusios paskolos namų ūkiams – apie 7 proc.
Paskolos juridiniams asmenims kilo panašiomis tendencijomis – kiek daugiau nei 8 proc. (nuo 9,2 iki 10 mlrd. eurų).
Nepaisant to, kad paskolų portfeliai auga, verta pastebėti, jog mūsų šalyje, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, privataus sektoriaus skola – nedidelė ir bene žemiausia ES. Ir taip yra nepaisant to, kad paskolų palūkanų norma Lietuvoje yra žemesnė nei, pavyzdžiui, Latvijoje ar Estijoje ir apskritai viena mažiausių Regione.
Taupymas išlaiko tolygias tendencijas
Bendras indėlių portfelis, palyginti šių ir praeitų metų pirmojo ketvirčio pab. rodiklius, padidėjo apie 12 proc. (nuo 20,5 mlrd. iki beveik 23 mlrd. eurų). Taupymo apimčių didėjimui įtakos turėjo toliau kylantis namų ūkių indėlių iki pareikalavimo portfelis – jis išaugo apie 14 proc. Taip pat fiksuotas apie 9 proc. ne finansų bendrovių indėlių iki pareikalavimo portfelio augimas.
Namų ūkių terminuotojų indėlių portfelis dėl tebesitęsiančių nepatrauklių palūkanų dydžių kiek sumažėjo, tačiau matoma tendencija, jog įmonės (ne finansų bendrovės) terminuotuosius indėlius atranda iš naujo – jų portfelis auga.
Elektroninių kanalų paklausa stabiliai kyla
Jau kuris laikas fiksuojamas atsiskaitymų už pirkinius kortele augimas, būdingas ir š. m. pirmojo ketvirčio rezultatams. Atsiskaitymų už pirkinius kortele suma perkopė 1,1 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo bene penktadaliu (18 proc.). Dešimtadaliu kilo ir atsiskaitymų už pirkinius kortele transakcijų skaičius.
Kiek daugiau nei dešimtadaliu (apie 11 proc.) išaugo ir bendra tiek debetinių, tiek kreditinių kortelių apyvarta (nuo 2,8 iki 3,1 mlrd. eurų).
Be to, galimybės atsiskaityti kortele ir toliau užtikrintai kyla. Praeitų metų pirmojo ketvirčio pab. buvo 57,3 tūkst., šių metų tuo pačiu laikotarpiu – virš 62,2 tūkst. mokėjimo kortelių skaitytuvų.
Internetinės bankininkystės vartotojų skaičius išlieka stabilus – virš 4,1 mln. vartotojų. Kaip matyti iš skaičių, kai kurie gyventojai turi po keletą prisijungimų.
Lizingo rinka: tęsiasi tvarus augimas
Po itin spartaus praėjusiųjų metų lizingo rinkos augimo (kai rinka augo kone 40 proc.), tolesnio ženklaus rinkos didėjimo lūkesčiai buvo gan nuosaikūs.
„Tačiau ir šiemet Lietuvos lizingo rinka demonstruoja tvarų ir brandų vystymąsi. Augimas išlieka dviženklis ir gan spartus: 2017-ųjų pirmąjį ketvirtį lizingo rinka toliau augo 18 proc. (lyginant su 2016-ųjų I ketv.), o bendrasis lizingo portfelis taip pat didėjo 17 proc.“, - pastebi LBA Lizingo komiteto pirmininkas Laimonas Belickas.
Lengvųjų automobilių lizingas augo 26 proc. Sparčiai didėjo naujų automobilių lizingas (29 proc.), naudoti automobiliai taip pat buvo populiarūs (augimas – 24 proc.)
Sunkiojo transporto rinkos augimas šiemet yra nuosaikesnis. Ir nors vilkikų lizingo rinka yra mažiau aktyvi, tačiau autobusų, mikroautobusų, priekabų ir puspriekabių pardavimai lizingu lėmė, kad komercinio transporto lizingo rinka šiemet augo 22 proc.
Pramonės įrangos ir įrengimų lizingo rinka pirmąjį ketvirtį atitiko praėjusiųjų metų lygį, tačiau, anot L. Belicko, metų eigoje ir šiame segmente laukiama didesnio aktyvumo.
