taupymas

Daugiausia pajamų vaikų poreikiams iš taupančių Baltijos šalių gyventojų atsideda lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuota apklausa. Anot tyrimo, tarp atskirai taupančiųjų vaikų ateičiai, didžiausias sumas Baltijos šalyse skiria Lietuvos gyventojai. Iki 20 eurų vaikų reikmėms per mėnesį nurodė atsidedantys 2 proc. Lietuvos ir po 3 proc. Latvijos ir Estijos respondentų. 21–50 eurų – 5 proc. lietuvių, 6 proc. estų ir 8 proc. latvių.

Įgudę taupyti tautiečiai, tikriausiai, neleis sumeluoti, kad kur kas mažiau išleidžiama renkantis didesnes pakuotes. Įvertinus 100 gramų ar mililitrų kainą ir lyginant ją su kilogramu ar litru, pirkti didesnę skalbimo miltelių, šampūno, dantų pastos, kavos, aliejaus ar daugelio kitų produktų pakuotę dažniausiai apsimoka labiau.

Šiandien maždaug kas antras Lietuvos gyventojas turi automobilį, o sovietmečiu tai buvo tik daugelio svajonė. Net tie, kam pasisekė, turėjo nuolat sukti galvą dėl atsarginių dalių, padangų, o žlungant imperijai – ir dėl degalų deficito. Todėl mechanikai dalijo patarimus, kaip taupiai vairuoti. Be to, norint sutaupyti benzino, ragino vasarą pilno bako nepripilti.

Paskutinį vasaros mėnesį mokyklinio amžiaus vaikų turinčios šeimos jau žvalgosi į kanceliarines prekes: kone visi moksleiviai norėtų atnaujinti kuprines, įsigyti dailių penalų bei rašymo priemonių, pasvajoja ir apie naują telefoną ar kompiuterį. Jų tėvams vaikų norai siejasi su didesnėmis išlaidomis artėjant rudeniui, tad prekybos tinklas „Rimi“ atliko kiek daugiau nei 900 pirkėjų apklausą ir išsiaiškino, kaip jie ketina ruoštis, o svarbiausia – sutaupyti belaukiant rugsėjo.

Lietuviai dar laukia medalių olimpiadoje, tačiau įsibėgėjusiose „Iki“ Taupymo žaidynėse šimtai pirkėjų prizais džiaugiasi kas savaitę. Jose „Iki“ jau išdalijo šūsnį vertingų dovanų, o vien per liepą pirkėjai sutaupė arti 1 mln. eurų savo kasdieniams pirkiniams. Geriausiai apie šios didelio populiarumo sulaukusios „Iki“ iniciatyvos naudingumą pirkėjams byloja nenuginčijami skaičiai: ne vienam su „Iki“ kortele vos per pirmąjį Taupymo žaidynių mėnesį pavyko sutaupyti ir virš pusės tūkstančio eurų.

Žmonės taupė visais laikais, tačiau sovietmečiu taupymas buvo dar aktualesnis, nes daugybės dabar mums įprastų daiktų, tuo metu paprasčiausiai nebuvo. Todėl žmonės siūlyta iš naujo naudoti net nudėvėtas kojines, pėdkelnes, įvairias audinių skiautes. O butus remontavo patys, nes taip buvo pigiau.

Šiais laikais nedaug žmonių savo reikmėms konservuoja produktus žiemai, tam nėra reikalo, nes tiek šviežių vaisių ir daržovių, tiek konservuotų galima įsigyti prekybos centruose. Tačiau sovietmečiu konservavimas buvo vienas iš būdų – pigiai ir skaniai valgyti visus metus. Žmonės buvo raginami netgi sugedusius konservus iš naujo konservuoti, o vėliau valgyti. Sovietų Sąjunga, kaip ir dabar Rusija, yra didžiausia pagal plotą šalis pasaulyje.

Visais laikais gyventojai buvo raginami taupyti. Tačiau patarimai, kaip sutaupyti dar daugiau pinigų, įvairiais laikais skyrėsi. Pavyzdžiui, sovietmečiu skaičiuotuvas prilygo stebuklui, kuris padėjo taupyti laiką. O įvairių sričių specialistai patarė taupyti maisto likučius, tinkamai naudotis buities prietaisais ir sandarinti duris ir langus, pro kuriuos tiesiogine to žodžio prasme švilpavo vėjai. Visi šie taupymo patarimai surinkti sovietinei moteriai skirtoje knygoje „Taupumas buityje“ (aut.

„Iki“ parduotuvėse – dar vienas visiškai naujas ir lengvas būdas sutaupyti. Itin gilios „Iki“ nuolaidos jau leidžia sumažinti savo išlaidas kaskart apsiperkant. Šie dažno pirkėjo šimtais skaičiuojami sutaupyti eurai gali virsti dar ir puikiais prizais – „Iki“ jau paskelbė Taupymo žaidynių pradžią. Bus renkami savaitės ir didieji čempionai, kurie laimės tiek, kiek jau bus sutaupę.

Pirmadienį pradėta platinti nauja dvyliktoji vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,2 proc. metinių palūkanų. Lakštų emisija bus platinama liepos 1–15 dienomis, o išperkama 2025 metų liepos 16 dieną, pirmadienį pranešė Finansų ministerija. VTL platinami per bankus „Swedbank“ ir SEB. Vertybinius popierius gali įsigyti tik fiziniai asmenys.  Pernai atnaujinus VTL platinimą per 11 emisijų gyventojai įsigijo jų už 203,9 mln. eurų.

Dar nuo 2020 m. gyvename nuolatinės turbulencijos laikotarpyje. Per šį laiką daug kas išmoko taisyklingai tvarkyti savo asmeninį, poros ar šeimos biudžetą. Tačiau atostogos – tarsi rojaus obuolys, kuris nuolat veda į mažytes nuodėmes. Kad jos būtų neskaudžios, nekeltų rūpesčių, patariama dar sykį peržvelgti atostogoms skirtų pinigų efektyvumą ir valdymą.

Palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, lietuviai mažiausiai linkę rimtai vertinti finansinės atsargos kaupimą. Kaip rodo SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas, finansinę pagalvę kaupia trečdalis (26 proc.) lietuvių, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje kaip prioritetą tai įvardijo 58 proc. jaunų estų ir 48 proc. latvių. Nors latviai ir estai finansine atsarga rūpinasi labiau negu lietuviai, pensijai kaupti jie taip pat neskuba.

39 proc. lietuvių mano, kad asmeninė finansinė padėtis labiausiai priklauso nuo jų pačių priimamų finansinių sprendimų, atskleidžia Lietuvos banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu sausį atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Kaip rodo tyrimas, rekomenduojamą trijų ir daugiau mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą yra sukaupę 33 proc. Lietuvos gyventojų. Bent dviejų mėnesių pajamų dydžio santaupų sumą nurodo turintys 14 proc. respondentų.

„Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai atskleidžia, kad lietuviai kišenpinigių vaikams duoda dvigubai daugiau nei latviai ar estai. Pasak eksperto, kišenpinigiai yra puikus būdas ugdyti vaikų finansinį raštingumą, tačiau svarbu atsižvelgti ir į jo poreikius, ir savo galimybes.  Ekspertas pataria, kiek duoti ir kaip išmokyti vaiką taupyti.

Artėjant vienai didžiausių metų švenčių, šv. Velykoms, daugelis imasi už galvų, nes žino, – bus išleista didžiulė suma pinigų pasiruošimui. Tačiau nebūtina išleisti daug, kad stalas būtų nuklotas įvairiausiais skirtingais patiekalais. Patarimais, kaip sutaupyti apsiperkant prieš šventes, pasidalijo nuolaidų ekspertė vilnietė Renata. Kuri savo „Instagram“ „akcija.atrakcija“, turi beveik 82 tūkst. sekėjų.

Pastaraisiais metais spartus prekių ir paslaugų kainų augimas, paskatino gyventojus dažniau ieškoti įvairių nuolaidų ir akcijų. Kai kurie viliasi, kad nepaisant mažesnės kainos, jie vis tiek nusipirkti kokybiškas prekes ar paslaugas. Rinkodaros specialistų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Vieni tikina, kad mokant pigiau kokybės nereikėtų tikėtis. Kiti vardija priežastis, kodėl pardavėjai taiko nuolaidas ir kodėl prekė ar paslauga visada turi būti kokybiška.

Šimtai tūkstančių „Iki“ pirkėjų šį sausį prie kasos maloniai apstulbo – kiekvienas pirkinys jų krepšelyje tekainavo 1 ct. Prekybos tinklas „Iki“ skaičiuoja, kad visą mėnesį besitęsusi akcija „Sausio akcentas – viskas po centą“ pirkėjams sutaupė arti 1,5 mln. Eur. Mėnuo baigiasi, bet „Iki“ parduotuvėse galimybių sumažinti savo išlaidas pirkiniams ir toliau netrūks.

Nors ekonomistai žada, kad šiemet toliau mažės infliacija, o atlyginimai augs greičiau nei kainos, tai nebūtinai reiškia, jog gyventojai daugiau išleis atostogoms. Kaip rodo atlikti tyrimai, daugelis gyventojų atostogoms taupo likus bent pusmečiui laiko ir kas mėnesį atsideda apie 5 proc. savo pajamų.

Šiluma iš pastatų gali pasišalinti įvairiais būdais, tačiau yra keletas įrodymais pagrįstų ir nebrangiai kainuojančių priemonių, kurios padės išlaikyti namuose šilumą. Yra pakankamai nedaug mokslinių duomenų apie tokių priemonių veiksmingumą. Be to, kai kurios dažnai minimos idėjos, pavyzdžiui, kambario šildymas žvakėmis, gali būti pavojingos. Galiausiai šaltesnio klimato šalyse nepatartina žiemą bandyti apsieiti be šildymo sistemos, užtenka šiek tiek pagerinti minėtos sistemos veikimą.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija. Anot Finansų ministerijos, už ją bus mokama 3,6 proc. metinių palūkanų. Skelbiama, kad taupymo lakštų emisija bus platinama sausio 8–22 d., o išperkama 2025 m. sausio 23 d. Kiekvienas, norintis įsigyti VTL, tą gali padaryti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus, „Swedbank“ arba SEB, jų internetiniame banke.

Tai jau tampa savotiška tradicija: apsipirkti prekybos tinkle „Lidl“ ir toliau galima pigiausiai, skelbia naujausias atrinktų prekių krepšelių kainų palyginimas. Kaip kalendoriuje nesikeičia Kalėdos, taip ir atrinktų prekių krepšelis visose „Lidl“ parduotuvėse vis dar yra kur kas pigesnis nei kituose dvejuose didžiausiuose  Lietuvos prekybos tinkluose. „Apsipirkti didžiosioms metų šventėms gali būti tikras iššūkis, ieškant ne tik reikalingų prekių, bet ir bandant kuo pigiau apsipirkti.

Jauni Lietuvos gyventojai taupo nepakankamai: penktadalis iš viso neturi santaupų, o beveik trečdalis sugebėtų iš santaupų išgyventi iki vieno mėnesio. Pasak naujausių ekonomistų apklausų, jauni žmonės vidutiniškai į rankas uždirba apie 1200 eurų per mėnesį, tačiau tam, kad galėtų taupyti, prie algos reikėtų pridėti dar beveik 600 eurų. Jaunimui kaupti trukdo brangi nuoma bei įprotis gyventi socialiniuose tinkluose, kurie esą skatina neatsakingai leisti pinigus.

Sumanūs prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai, bet ne visi reklamų kūrėjai žino – atlikus vos vieną veiksmą prie parduotuvės kasos galima stipriai sutaupyti pirkiniams. Tereikia panaudoti „Iki“ lojalumo kortelę, su kuria ne tik suteikiamos didelės nuolaidos, bet ir dalijami vertingi prizai. „Sakoma, kad gerai istorijai faktai nesukliudys, bet reklamai – gali. Ar prekybos tinklų reklamos rodo tiesą, nesunku patikrinti kiekvienam – tiesiog parduotuvėje susirinkti reklamuojamą pirkinių krepšelį.

Kokius piniginius pagrindus po kojomis turi šalies jaunimas? Ar jie užtikrinti dėl dabartinės savo finansinės situacijos, ar dirba srityje, kuri bus tarp paklausiausių po 5–10 metų? Remdamosis pirmą kartą atlikta 18–29 metų gyventojų apklausa, makroekonominiais bei „Swedbank“ duomenimis, į šios ir kitus klausimus atsakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė ir ekonomistė Greta Ilekytė.

Kokio dydžio atlyginimo užtektų ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir skirti dalį pinigų pramogoms ar taupymui? Vieni specialistai skaičiuoja, kad ši suma turėtų gerokai viršyti minimalų atlyginimą, kiti tikina, kad visų poreikiai skirtingi. O dar kiti skaičiuoja, kad ori alga Lietuvoje turėtų siekti 2 tūkst. eurų.

Kasmet visame pasaulyje atliekamas IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ atskleidžia, kad kas penktas Lietuvos gyventojas norėtų, kad namai jiems padėtų sutaupyti pinigų. Dažnai finansų taupymo patarimai namuose reikalauja įpročių keitimo, todėl IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Eimantė Nemanė dalinasi IKEA žemos kainos sprendimais, kuriuos pasitelkus į pagalbą galima sumažinti elektros, vandens ar šildymo sąnaudas. 1. Šilumos taupymui – užuolaidos ar žaliuzės.

Ekonominė situacija šiuo metu nėra palanki mūsų piniginei – pabrangęs maistas, elektra, dujos. Tačiau šis laikotarpis gali tapti proga, peržvelgti savo valgymo bei apsipirkimo įpročius. Gydytoja dietologė Ieva Laukytė-Gaulė papasakojo, kaip galėtume pakoreguoti savo apsipirkimo įpročius, kad sutaupytume pinigų, bei į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint valgyti sveikatai palankiau, tačiau per daug neploninant savo pinginės.

Net 19 proc. tėvų mano, kad vaikai patys išmoks valdyti finansus ir apie tai su savo atžalomis nekalba, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 metų amžiaus vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa. Tačiau išmokti teisingai ir tvariai valdyti savo finansus be finansinių žinių – neįmanoma. Tuo metu atsitraukti nuo atsakomybės ir tikėtis, kad visko išmokys mokykloje taip pat nereikėtų. Aptarkime, kodėl.

Nors maisto pirkimas didesniais kiekiais gali pasirodyti palankus tik gausioms šeimoms ar esant specialiai progai, visgi, tinkamai pasirinkus prekes, toks būdas gali būti patogus ir padėti sutaupyti kiekvienam iš mūsų ne vieną šimtą eurų.

Nemaža dalis lietuvių gana dažnai apsiperka Lenkijoje, ypač prieš išeigines ir šventines dienas. Žmonės pasakoja, kad dabar ten nebereikia ir vykti, galima apsipirkti internetu. Gyventojai, apsiperkantys tose pačiose parduotuvėse kaip ir Lietuvoje, skaičiuoja, kad Lenkijoje ne tik pigiau, bet ir apsipirkti paprasčiau. Šiuo metu pigiausias žvakių papildymas šio tinklo parduotuvėje atsieina maždaug 0,45 euro, jei skaičiuotume oficialiu euro ir zloto santykiu, o Lietuvoje – 0,6 euro.

Kišenpinigiai, duodami vaikams, atrodo paprastas ir savaime suprantamas dalykas. Vis tik juos duodant neapgalvotai galima stipriai pakenkti vaiko supratimui apie pinigus ir elgesiui su jais. Anot eksperčių, dienpinigių suma gali būti įvairi, svarbiausia, kam jie yra skirti. T. y. tėvai turi aiškiai apibrėžti, ką vaikas už tuos pinigus galės pirkti ir prie kokių pirkinių tėvai jau neprisidės. Pašnekovių teigimu, vaikams turi būti leidžiama daryti klaidų, tačiau jie turi pajusti pasekmes.

Kai kurių prekių kainos Lietuvoje krenta, tačiau jos vis dar yra nemažos ir daug žmonių ieško būdų, kaip sutaupyti: prekybos centruose renkasi pigesnes prekes, atsisako ne pirmo būtinumo prekių arba jas perka tik su nuolaida.

Dažnam pinigų tema draugų ar šeimos rate vis dar yra tabu, o ypač vengiame šios temos su vaikais. Kalbėtis su vaikais apie pinigus – labai svarbu. Kaip paaiškinti vaikui, kad maistas šaldytuve ar higienos priemonės vonioje pačios ten neatsiranda, kad jos kainuoja? O iš kur vaikui tai žinoti, jeigu tėvai nepaaiškina? JAV atliktas tyrimas parodė, kad 83% tėvų mano, jog finansinio raštingumo vaikus turi išmokyti jie, tačiau vos 15% kalba su vaikais apie pinigus bent kartą per savaitę, o 31% – niek...

Gyventojai pastebi, kad išaugus kainoms, mėnesio pabaigoje algos beveik nebelieka. Todėl dalis žmonių ėmė drastiškai taupyti, pavyzdžiui, atsisako dalies maisto produktų, vandens buteliuose, gazuotų gėrimų ar kavos. Taip pat dalis gyventojų rečiau lankosi kavinėse, restoranuose ar grožio salonuose. Ekonomistai pastebi, kad Lietuvoje infliacija vis dar aukštesnė nei kitose Europos šalyse, bet žada, kad kitais metais ji bus dvigubai mažesnė.

Nors teigiama, kad pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos vis mažėja, gyventojai tikina, to nejaučiantys. Artėjant šildymo sezonui žmonės ėmė dar labiau taupyti, todėl atsisako nebūtinų paslaugų. Pavyzdžiui, procedūrų grožio salonuose ar kirpyklose. Tai pastebi ir grožio specialistės. Anot jų, manikiūras ar plaukų dažymas tapo prabanga. Moterys gražinasi kur kas rečiau.

Šiandien Lietuvoje – ne tik kalendorinis ruduo, bet ir mokslo metų pradžia. Ne paslaptis, kad kai kuriems tėvams vaikų paruošimas mokyklai yra nemenkas iššūkis, o kanceliarinėms prekėms ir kitoms reikmėms tenka stipriai patuštinti kišenes. Atėjus naujiems mokslo metams portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek tėvams kainavo į mokyklą paruošti savo vaikus, kokias kainas ir pasiūlymus mokyklinukams šiemet paruošė prekybos tinklai Lietuvoje.

Pastaruosius kelerius metus lietuviai neturėjo jokių galimybių tiesiogiai paskolinti pinigų valstybei. Dėl to nemaža dalis palūkanų atitekdavo užsieniečiams. Tačiau nuo pirmadienio gyventojai vėl galės užsidirbti skolindami savo pinigus Lietuvai. Milijonai eurų palieka Lietuvą Pensijoms, sveikatos, krašto apsaugai, švietimui ir visoms kitoms viešosioms reikmėms Lietuva kasmet išleidžia daugiau pinigų nei surenka mokesčių, kuriais visa tai finansuoja.

Augančios palūkanos gyventojams gali ir papildyti pinigines, tereikia bankuose padėti indėlius. Bankų atstovai tikina, kad susidomėjimas indėliais, ypač terminuotais išaugo. Vis daugiau žmonių įdarbina sukauptus pinigus.   Bankai suskaičiavo, kad padėjus 10 tūkst. eurų indėlį, per metus galima uždirbti 350 eurų. Jeigu tokios sumos neturite, uždarbis bus mažesnis, bet jį galite gauti ir kiekvieną dieną.

Vasara – metas, kuomet galime pailsėti nuo darbų, rūpesčių, mėgautis geru oru ir mėgstamomis veiklomis, praleisti daugiau malonaus laiko su šeima arba draugais. Visa tai skamba kaip... atostogos! Ši vasara jau įpusėjo, ar jau spėjote susiplanuoti savo atostogas? Skirk minutę ir pagalvok, kaip jos gali atrodyti – poilsis sodyboje prie ežero, išvyka prie jūros, o galbūt skrydis į išsvajotą šalį? Deja, nuo svajonių atostogų mus dažnai sustabdo ne kas kita, o pinigų trūkumas.

Tautiečiai prieš Mindaugines jau nuo vakar šturmuoja parduotuves, ruošiasi laisvadieniui, negaili pinigų maistui ir gėrimams. Pasak prekybininkų, lietuviai šluoja šviežią ir marinuotą mėsą, alkoholį, saldumynus, daržoves ir tautinę atributiką – vėliavas, raktų pakabukus. Nepaisant rekordinių maisto produktų kainų Lietuvoje, dalis kalbintų tautiečių šventei pasiruošę išleisti šimtus eurų, tiesa, yra ir tokių, kurie skuba apsipirkti kaimyninėje Lenkijoje ir ten pat švęsti Mindaugo karūnavimą.

Gyventojai skundžiasi, kad išaugus prekių ir paslaugų kainoms pragyventi darosi sunku. Žmonės skaičiuoja, kad jų išlaidos viršija pajamas. Bankų atstovai skaičiuoja, kad beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos. Tačiau finansų profesoriai ir ekonomistai tikina, kad tai ne visada blogai. Be to, anot jų, norint sutaupyti reikia uždirbti bent 800 eurų. Neseniai atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 47 proc.

Išaugusios prekių ir paslaugų kainos verčia gyventojus taupyti arba leisti santaupas. Tačiau finansų specialistai skaičiuoja, kad pusė lietuvių santaupų neturi – gyvena nuo algos iki algos. Kad taupyti būtų lengviau, finansų specialistai įvardija sumą, kurią nuo atlyginimo reikėtų atsidėti taupymui, o kiek išleisti. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, net 47 proc. Lietovos gyventojų nurodo, kad jų išlaidos – lygios pajamoms arba už jas didesnės.

Eiti į parduotuvę su pirkinių sąrašu – šią taisyklę, kaip sutaupyti, žino bene kiekvienas. Tačiau pastaruoju metu socialiniuose tinkluose populiarėja dar viena gudrybė sumaniam apsipirkimui – atvirkštinis pirkinių sąrašas. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šis metodas gali padėti gerokai sumažinti išlaidas ir išvengti maisto švaistymo, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Pastaruoju metu kylant maisto, būtinųjų prekių ir būsto paskolų kainoms tampa vis svarbesni taupymo bei asmeninio biudžeto planavimo klausimai.  Žmonės ieško vis gudresnių būdų ne tik didinti savo pajamas, bet ir planuoti išlaidas taip, kad pavyktų kaupti pinigų rezervą kartu per daug nenuskriaudžiant savo poreikių. Ar tai aktualu ir Jums? Kviečiame skaityti straipsnį, kuriame daugiau papasakosime, kas yra taupymas, kokie galimi taupymo būdai ir kaip planuoti savo mėnesio biudžetą.

Išaugusios kainos pakoregavo daugelio gyventojų įpročius. Žmonės ėmė taupyti. Tačiau psichologai atkreipė dėmesį, kad gyventojai neturi sveiko santykio su pinigais – taupo per daug arba išlaidauja ir perka daiktus ne pagal kišenę. Bankų atlikti tyrimai irgi rodo, kad žmonėms trūksta finansinio raštingumo ir tik pusė gyventojų yra patenkinti savo finansine padėtimi.

Neturite jokio konkretaus plano, kaip valdyti savo asmeninį mėnesio biudžetą, o pinigus leidžiate labiau pagal norus, neatsižvelgiant į savo galimybes? Ar kada susimąstėte apie savo asmeninių pinigų valdymą? Gebėjimas valdyti savo asmeninį biudžetą yra tiesus kelias į finansinį saugumą ir nepriklausomybę. Sužinokite, nuo ko pradėti asmeninių pinigų valdymą.

Lietuvoje yra daugiausia taupančių gyventojų Baltijos šalyse, rodo naujausia apklausa. Daugiausiai – 32 proc. – neturinčių santaupų žmonių yra Latvijoje, Estijoje – ketvirtadalis, o Lietuvos santaupų neturi tik apie penktadalis (18 proc.) šalies gyventojų, pranešė apklausą užsakęs „Luminor“ bankas.  „Luminor“ Kasdienės bankininkystės produktų skyriaus vadovė Aušrinė Mincienė teigė, kad dėl mažesnių pajamų ir brangstančio pragyvenimo dalis žmonių negali sutaupyti.

Lietuviai pasakė kokia šiai dienai jų svajonių pensija – tai kiek daugiau nei 900 eurų. „Swedbank“ tyrimo duomenimis, dar trečdalis norėtų ir daugiau nei tūkstančio eurų. Ekonomistai tokias lietuvių svajones laiko nerealiomis. Mat vidutinė šiuo metu skiriama pensija siekia vos 500 eurų. Ekonomistai norintiems didesnės pensijos ragina kaupti papildomai ir taupyti.