Naujienų portalas tv3.lt toliau tęsia straipsnių ciklą apie taupymo patarimus sovietmečiu, kurie surinkti sovietiniam žmogui skirtoje knygoje „Taupumas buityje“, kuri lietuviškai išleista 1987 m., likus vos keliems metams iki nepriklausomybės.
Pirmąjį straipsnį apie taupymą galite skaityti čia. Antrąjį apie daržovių konservavimą – čia. O trečiajį rasite čia.
Vieną iš skyrių autorius skyrė automobiliams. Jis atkreipė dėmesį, kad automobilis tapo įprasta transporto priemonė tiek miestiečiams, tiek kaimo gyventojams.
Kiekvienas vairuotojas privalo mokėti taisyti savo mašiną
„Svarbu ne tik didinti automobilių gamybą ir gerinti jų technines eksploatacines savybes. Didėjant nuosavų automobilių parkui, būtina energingai gerinti jų servisą.
Todėl plečiamas automobilių techninio aptarnavimo stočių, degalinių plovyklų tinklas, daugiau statoma kooperatinių garažų, gerai įrengtų stovėjimo aikštelių. Sprendžiame ir atsarginių detalių problema“, – tariamus sovietinius „pasiekimus“ gyrė autorius.
Toliau apie taupaus naudojimosi automobiliu būdus jis pakvietė pakomentuoti transporto inžinierių, mechaniką ir buvusį lenktynininką.
Automobilių ekspertas pažymėjo, kad jeigu sugedus automobiliui, jo savininkas kreipiasi į meistrą, jis yra prastas vairuotojas.
„Žodžiu, jeigu tapai automobilininku, turi pats mokytis „gydyti“ savo mašiną“, – aiškino jis.
Taip pat jis kalėjo apie būtinybę taupyti automobilio variklio alyvą.
„Dalis jos sudega, o tai, kas išpilama keičiant, reikia pristatyti į specialius priėmimo punktus. Jeigu šalia tokių punktų nėra, tai šią alyvą galima pernaudoti. Leisti jai gerokai nusistoti švariame ir uždarytame inde, o po to perfiltruoti per audinį.
Tokia alyva tiks degalų mišiniui, kuris naudojamas dvitakčiuose mopedų motociklų ir valčių varikliuose. Tinka jis ir motoriniam pjūklui. Bet kokiu atveju išpilti seną alyvą ant žemės nedera. Pirma žemai padaroma nepataisoma žala, o antra, jeigu jūs ir neturite, nei mopedo, nei motociklo, ūkyje visuomet galima ją sunaudoti. Ja galima tepti girgždančius vyrius. Joje ištirpinus bitumo ar dervos, galima išdervuoti tvoros stulpus“, – patarimus vardijo automobilių mechanikas.
Kaip taupyti degalus?
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad nereikalingi daiktai bagažinėje padidina degalų suvartojimą.
„Kam reikia bagažinėje vežiotis visokį šlamštą? Mes vežiojamės visokius daiktus ir net nesusimąstome, kad nereikalingo krovinio kilogramai, padauginti iš ridos kilometrų yra dešimtys litrų tuščiai eikvojamų degalų.
Tokių nuostolių pavyks išvengti dažniau tvarkant automobilio bagažinę“, – toliau patarimus dalijo mechanikas.
Jis tikino, kad automobilį reikėtų vairuoti tolygiai, be trūkčiojimų ir staigių stabdymų.
„Nuo vairavimo stiliaus priklauso degalų sąnaudos. To paties automobilio, tačiau vairuojamo skirtingų vairuotojų, degalų sąnaudos gali skirtis 20–25 procentais.
Beje, kuo tolygiau vairuotojas vairuoja automobilį, tuo didesnis jo meistriškumas“, – sakė jis.
Anot automobilių eksperto, neekonomiškiausia važinėti nedideliais atstumais dažnai stoviniuojant. Pavyzdžiui, kai mieste važinėjama nuo parduotuvės iki parduotuvės.
„Jeigu jūs pirmą kartą savo automobiliu išsiruošėte į tolimą kelionę, maršrutas į vieną pusę turi būti ne tolimesnis kaip 2 tūkst. kilometrų. O per parą stenkitės nuvažiuoti ne daugiau kaip 500–600 kilometrų.
Norint saugiai ir ekonomiškai važiuoti, būtina kelionėje kas 2,5–3 valandas 10-15 minučių sustoti pailsėti. Pietų pertrauka turėtų būti gerokai ilgesnė. Reikia spėti pasiruošti nakvynei dar prieš sutemstant. Važiuoti automobiliu nevertėtų ilgiau kaip 11 valandų per parą“, – patarimus toliau dalijo automobilių ekspertas.
Pasak jo, neverta karštą dieną benzino pripilti iki pat bako viršaus, nes įkaitusio benzino tūris gali padidėti 2 litrais, kurie šiuo atveju prarandami.
Vaikai irgi privalo būti taupūs
Kitame, jau paskutiniame knygos skyriuje autorius pažymi, kad taupumo būtina mokyti ir vaikus. Ano jo, suaugusieji retai vaikams akcentuoja taupumo svarbą.
Apie vaikų auklėjimą ir taupymą knygos autorius kalbasi su pedagogikos mokslų kandidate.
Ji pastebėjo, kad taupumo pamokas vaikai įsisavina greičiau nei suaugusieji.
„Jau nuo ankstyvo mokyklinio amžiaus vaikas privalo mokėti pagal jėgas atlikti namų darbus, dalyvauti šeimos reikaluose, turėti savo pareigų. Tai labai svarbu.
Ypač tai svarbu, kai šeimoje auga du, trys vaikai. Vienas atsako už švarą, kitas už produktų pirkimą, po kurio laiko (mėnesio ar dviejų) pareigomis pasikeičiama“, – tikino pedagogė.
Ji netgi pasidalijo vienos mergaitės laišku, kuri nemokėjo buities darbų, bet teko jų išmokti, kai mama išvyko į komandiruotę.
„Ar visuomet stengiausi išvengti visų namų darbų: sunku ir nuobodu. Bet štai mam dviem mėnesiams išvažiavo į komandiruotę. Ir likau aš namie sus tėčiu ir jaunesniuoju broliuku. Tėtis pasakė, kad turėsiu būti šeimininkė ir man pasidarė įdomu.
Visko prireikė, ką buvau mačiusi ir girdėjusi iš mamos. Ir gailėjausi, kad daug ko nemoku – kaip pirkti produktus, kaip tvarkyti butą. Reikėjo mokytis. Užtat, kai grįžo mama ir pamatė, kad namuose švaru, jauku, o brolis ir tėtis mane gira, ji pasakė, kad esu jos pagalbininkė“, – rašė mergaitė.
Pedagogė tikino, kad tėvas ir motina privalo vaikus išmokyti, ką patys moka.
„Tėvas moka lituoti – išmokyk ir sūnų. Moka staliauti – irgi išmokyk. Motina – puiki rankdarbių meistrė, vadinasi būtinai šito meistriškumo turi išmokyti dukrą.
O jeigu vaikas nenori mokytis? Man rodos, čia gi reikia parodyti tvirtumą, pasakyti sūnui vyriškai – sūnau, tu vyras ir privalai mokėti vinį įkalti, kėdę pataisyti“, – tėvus mokė pedagogė.