Anot tyrimo, tarp atskirai taupančiųjų vaikų ateičiai, didžiausias sumas Baltijos šalyse skiria Lietuvos gyventojai. Iki 20 eurų vaikų reikmėms per mėnesį nurodė atsidedantys 2 proc. Lietuvos ir po 3 proc. Latvijos ir Estijos respondentų. 21–50 eurų – 5 proc. lietuvių, 6 proc. estų ir 8 proc. latvių. Nuo 51 iki 100 eurų per mėnesį vaikų ateičiai atsideda 7 proc. lietuvių ir estų bei 5 proc. latvių respondentų, o daugiau nei 100 eurų – 6 proc. lietuvių ir po 3 proc. latvių ir estų.
„Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška sako, kad vaikų reikmėms atidedama suma priklauso nuo šeimos biudžeto galimybių bei taupymo tikslo.
„Kartais įsivaizduojame, kad taupymui reikia iškart atsidėti didelę sumą, tačiau net ir atsidedant mažas sumas, svarbu tai daryti reguliariai – taip formuojamas pats taupymo įprotis, o per ilgą laikotarpį sukaupta ir, dar svarbiau, investuota suma gali sukurti stiprų finansinį pagrindą vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai“, – pranešime cituojamas R. Čereška.
Vis dėlto reguliariai vaikų ateičiai taupo tik kas penktas gyventojas, rodo apklausos duomenys. Konkrečios sumos kas mėnesį neskiriantys, tačiau laisvų lėšų santaupoms, kada jų turi, atsidedantys nurodė 11 proc. lietuvių, 15 proc. latvių ir 16 proc. estų respondentų. Dar 23 proc. lietuvių ir latvių bei 22 proc. estų apklaustųjų nurodė, kad vaikų reikmėms atskirai netaupo, o prireikus papildomų lėšų, naudoja bendras santaupas.
Baltijos šalių gyventojų apklausą šių metų rugpjūtį atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1 000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
