„Atlikto reprezentatyvaus gyventojų tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis gyventojų atsakomybę už asmeninę finansinę padėtį vis dar „nurašo“ kažkam kitam – ekonominei situacijai šalyje ar pasaulyje, artimiesiems ir panašiai“, – pranešime tyrimo rezultatus vertino Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė.
Apklausa taip pat atskleidė sritis, kuriose patys gyventojai teigia labiausiai stokojantys kompetencijų. Geriausiai lietuviai nurodo gebantys planuoti savo pajamas ir išlaidas – tyrimo duomenimis, taip teigia 57 proc. apklaustųjų.
Tik 22 proc. apklaustųjų mano žinantys apie savo atsakomybę imant paskolą, vos 16 proc. jų sakosi tinkamai besiruošiantys pensijai, 14 proc. atsakiusiųjų nurodo investuojantys dalį savo pajamų ir vos 13 proc. respondentų teigia pasirinkę jiems reikalingus draudimo produktus.
„Finansinis raštingumas neretai suprantamas tik kaip tam tikras žinių bagažas. Tačiau žinių tikrai nepakanka, o pats finansinis raštingumas yra kur kas kompleksiškesnė sąvoka – tai daugiau nei 550 įvairiausių kompetencijų.
Ir nors dalį jų net nesusimąstydami taikome kasdien – paskirstome išlaidas, taupome, atliekame mokėjimo operacijas, keičiame valiutą, skolinamės ir pan., tačiau, norėdami iš tiesų išmintingai valdyti savo finansus, turime ne tik nuolat atnaujinti ir papildyti savo turimas žinias, bet ir formuotis teisingus įgūdžius“, – sakė V. Dičpinigaitienė.
Reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas atliktas šių metų kovo mėnesį. Apklausoje dalyvavo 1 009 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
