„Figure Baltic Advisory“ atlygio ekspertas Povilas Blusius skaičiavo, kad šiais metais ori alga, kurios gyventojams pakaktų ne tik pagrindiniams poreikiams, bet ir pramogoms, turėtų siekti beveik 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Tuo metu regione gyvenantiems žmonėms užtektų ir 1512 eurų atlyginimo popieriuje.
Tuo metu patys gyventojai vardija kitokius skaičius. Anot jų, oriam pragyvenimui reikėtų bent 2 tūkst. eurų į rankas. Ir šios sumos norėtų tiek didmiesčių, tiek regionų gyventojai.
Į rankas norėtų gauti 2 tūkst. eurų
Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto mokslo darbuotoja Viktorija Tauraitė pateikė tikslius skaičius, kokio dydžio atlyginimą žmonės norėtų gauti.
Ji 2019 metais atliko tyrimą, kurio metu skaičiavo, kokio darbo užmokesčio gyventojams užtektų pragyvenimui.
„Remiantis tyrimo rezultatais, buvo nustatyta, kad Sostinės regione pageidaujamas mėnesio neto darbo užmokestis (į rankas), kuris visiškai patenkintų asmens poreikius siekė nuo 1,1 tūkst. eurų iki 1,3 tūkst. eurų.
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione šis dydis buvo analogiško pobūdžio, t. y. nuo 1,1 tūkst. eurų iki 1,3 tūkst. eurų. Taigi sostinės ir kitų regionų gyventojams pragyvenimui reikia panašios sumos“, – komentavo V. Tauraitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad 2019 metais ekonominė situacija buvo kitokia negu šiuo metu.
„Tuo metu vidutinis mėnesio atlyginimas į rankas siekė 822,1 eurų, t. y. apytiksliai 34 proc. ir 58 proc. mažesnis nei gyventojai pageidavo gauti.
Remiantis šiuo pavyzdžiu, kuomet 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesio atlyginimas siekia 1241,20 eurų, norimos pajamos svyruotų nuo beveik 1,7 tūkst. eurų iki beveik 2 tūkst. eurų. Žinoma, ekonominė situacija, kuri vyravo 2019 m. skyrėsi nuo dabartinės ekonominės situacijos. Tad, tikėtina, kad įvertinus infliacijos poveikį minėtas pageidaujamas mėnesio darbo užmokestis galėtų būti ir didesnis“, – skaičiavo ekspertė.
Anot jos, norint, kad pinigų užtektų ne tik pagrindiniams poreikiams, bet ir pramogoms ar taupymui, rekomenduojama laikytis vadinamosios 50–30–20 taisyklės.
„50 proc. mėnesio pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms (maistas, transportas, būstas ir pan.), 30 proc. – kintamosioms išlaidoms (kelionės, laisvalaikis ir kt.), 20 proc. – taupymui ar investavimui. Pavyzdžiui, jeigu gautume minėtą 2 tūkst. eurų darbo užmokestį, tuomet rekomenduojama 1000 eurų skirti būtinosioms išlaidoms, 600 eurų – kintamosioms išlaidoms ir 400 eurų – taupymui ar investavimui“, – skaičiavo V. Tauraitė.
Skiriasi poreikiai ir lūkesčiai
Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad žmonių atlyginimo poreikiai ir lūkesčiai gali sutapti arba ne.
„Nėra taisyklės, koks turėtų būti orus atlyginimas. Vieno žmogaus lūkesčiai gali būti daug didesni negu esamos galimybės. O kito lūkesčiai gali būti labai minimalūs.
O vidutinė lietuviška alga tikrai gali leisti gyventi oriai“, – įsitikinęs ekonomistas.
Pasak M. Dubnikovo, žmonės yra skirtingi, kiti uždirbdami ir dvigubą vidutinę algą jaučiasi nelaimingi ir per mažai uždirbantys.
Uždirbantys minimumą gyvena skurde
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė remdamasi Europos socialine chartija, skaičiavo, kad minimali darbuotojo pajamų riba turėtų siekti 60 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvoje ant popieriaus siekia 2 tūkst. eurų, 60 proc. Nuo šios sumos siektų 1,2 tūkst. eurų.
„60 proc. ribos nereikėtų peržengti, o visi skaičiai kylantys aukštyn jau artėtų prie oresnės algos. Tačiau šiuo metu balansuojame ties 50 proc. Vadinasi, mūsų mėnesinė minimali alga (MMA) balansuoja ties skurdo riba. Kol žmogus uždirba MMA galite kalbėti tik apie išgyvenimą, bet ne gyvenimą.
Pas mus vidutinis darbo užmokestis auga 12 proc. per metus, o minimalios algos tiek daug niekas neskuba kelti. Visi atlyginimai turi augti, atsižvelgiant į ekonominius rodiklius“, – pastebėjo darbuotojų atstovė.
Anot I. Ruginienės, kai MMA didinama, tada kyla ir kitos algos.
„Labai gaila, kad Lietuvoje MMA yra vienintelis įrankis didinti atlyginimus. Kitose šalyse dėl atlyginimo susitariama kolektyvinėse sutartyse. Taip pat kitose šalyse atlyginimai yra indeksuojami. Tuo metu Lietuvoje labai mažai darboviečių indeksuoja algas“, – atkreipė dėmesį darbuotojų atstovė.
Pasak jos, kitose šalyse vertinami senbuviai darbuotojai, kurie jau dirba daug metų įmonėje.
„Tuo metu Lietuvoje visiškai kitokia situacija. Pas mus naujai įsidarbinę darbuotojai gauna didesnius atlyginimus nei senbuviai. Toks manipuliavimas atlyginimais neatrodo teisingas“, – tikino I. Ruginienė.
Pedokoncervai nuleme tai kad baltijos reagijone mes atsiliekam. Ir penciju kelime ir atlyginimu medianoj. Ačiū ekonomikos profisionalams.
Nors ką čia kalbėt. Partijos reglamente pas juos parašyta dirbam, koncernams.